Parduodami apdegę Isaaco Newtono užrašai - pripažintas genijus domėjimosi net ir šiems laikams eretiškai skambančiais dalykais ()

2020-12-08

Seras Isaacas Newtonas – pripažintas fizikas, matematikas ir astronomas – gali būti vienas žymiausių visų laikų mokslininkų, tačiau jo itin plačios srities tyrimai vedė jį ir į keistas vietas – esančias toli už to, ką dabar vadiname mokslu.

Jo išskirtinį palikimą demonstruoja daugybė fragmentų ir nepublikuotų užrašų, kurių daugelis buvo atrasti po mokslininko mirties 1727 m. Išlikę dokumentai liudija apie ilgą ir gilų susidomėjimą okultizmo, alchemijos ir Biblinės apokalipsės klausimais.

Šias mistines kryptis, kurių didžioji dalis I.Newtono laikais būtų buvusios laikomos eretišku mąstymu, įrodo kai kurie rankraščių fragmentai, šiuo metu pardavinėjami aukcione „Sotheby's“.

Šiuo atveju tekstai tiesiogine prasme yra fragmentai – nes tai yra apdegę užrašų likučiai. Sakoma, kad juos padegė žvakė, kurią netyčia nuvertė I.Newtono šuo Deimantas.

 

Ar tokia įvykių versija yra teisinga, nėra aišku – tačiau aišku yra tai, kad liepsnos apsvilinti lakštai priklauso mažiau žinomų I.Newtono darbų kolekcijos daliai, kurioje nagrinėjamos neaiškios teorijos, kurias šiandien tvirtai priskirtume pseudomokslams.

Puslapiuose, kurių kaina aukcione šio teksto rašymo metu siekia apie 307 000 eurų, I.Newtonas svarsto apie senovės Egipto Didžiąją Gizos piramidę, kuri, mokslininko manymu, buvo pastatyta remiantis Egipto matavimo vienetu, vadinamu karališkuoju uolekčiu.

I.Newtonas manė, kad kiekybiškai įvertinęs karališkąją uolektį, jis galės patobulinti savo teorijas apie gravitaciją ir pateikti beprecedentiškai tikslų Žemės perimetrą, tuo pačiu atskleisdamas ir kitas miglotas bei „šventas“ geometrines įžvalgas. Galiausiai jis tikėjosi nuspėti, kada tiksliai, pasak Biblijos, ateis pasaulio pabaiga.

 

„Jis bandė rasti įrodymus savo gravitacijos teorijai, o taip pat, kad senovės egiptiečiai žinojo ir saugojo dabar jau prarastas alchemijos paslaptis, – „The Observer“ sakė „Sotheby“ rankraščių specialistas Gabrielius Heatonas. – Šiandien tai atrodo kaip skirtingos tyrimų sritys, tačiau XVII amžiuje I.Newtonas taip nemanė“.

Parengta pagal „Science Alert“.

Aut. teisės: Lrytas.lt

(3)
(2)
(1)

Komentarai ()