Liksite nustebinti: ištyrė, kada geriau kava, o kada – arbata (1)

2021-04-26

Kava ir arbata – populiarūs gėrimai, tapę daugelio mūsų kasdienybės dalimi. Kartais mes renkamės vieną, kartais kitą, remdamiesi įsitikinimu, kad tai skaniau, sveikiau, geriau, mums reikia būti žvaliems, budriems ar atvirkščiai – likti ramiems. Bet ar yra kokia nors reali priežastis pasirinkti arbatą ir kavą, išskyrus skonį ar įnorius?

Pabusk, pabusk, pabusk!

Kofeino kiekis arbatoje ir kavoje skiriasi, nelygu gėrimo stiprumas ir virimo būdas, tačiau kavoje kofeino yra daugiau nei arbatoje. Vien remiantis prielaida, kad kofeinas mus pažadina, kava laimi prieš arbatą. Tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad viskas nėra taip paprasta.

Nustatyta, kad mažas ar nedidelis (40–300 mg) kofeino kiekis, kuris paprastai būna kavos puodelyje, padidina budrumą, dėmesį ir reakcijos laiką, tačiau neturi stipraus poveikio atminčiai.

Yra įrodymų, kad jei arbata geriama reguliariai, jos puodelyje esančio kofeino poveikį sustiprina arbatoje esanti amino rūgštis, vadinama L-teaninu. Tyrime nustatyta, kad L-teaninas gali sąveikauti su kofeinu ir padėti susikaupti, išlaikyti dėmesį. Taigi, jei pastebėjote, kad išgėrę puodelį arbatos jaučiatės darbingesni ir žvalesni, tai gali būti tiesa!

Kokia nuolatinio budrumo kaina? Praėjus 5–6 valandoms, maždaug pusė išgerto kofeino vis dar bus jūsų organizme, o po 10–12 valandų vis dar gali būti ketvirtadalis jo, teigia miegą tyrinėjantis Mattas Walkeris. Tai reiškia, kad jums gali būti sunku užmigti ar išsimiegoti.

„Kai kurie žmonės sako, kad po vakarienės gali išgerti puodelį kavos ir puikiai užmigti, – sako M.Walkeris. – Tačiau kofeinas gali sumažinti gilaus miego fazės trukmę. Gilus miegas turi atkuriamojo poveikio, o kai jis sutrumpėja, kitą rytą galite jaustis nedarbingi ir apsnūdę“.

 

Vieno tyrimo išvadoje teigiama, kad „arbatos vartojimas dieną veikia panašiai, kaip kava, nors joje mažiau kofeino, tačiau ji rečiau sutrikdo miegą“. Bet kokiu atveju – prieš einant miegoti patariama ilgėlesniam laikui apriboti gėrimų su kofeinu vartojimą.

Poilsio petraukėlė

Skirtingai nei rytinis puodelis, kurio griebiamasi norint prabusti, kitu metu šilto gėrimo norima siekiant pailsėti.

Londono universiteto koledžo tyrimas parodė, kad juodoji arbata gali padėti greičiau atsigauti po įtampos ar streso, teigia universiteto Epidemiologijos ir visuomenės sveikatos katedros profesorius Andrew Steptoe. „Tačiau mes nežinome, kokios arbatos sudedamosios dalys turėjo įtakos tam, kad žmogus greičiau atsipalaiduotų“, – pridūrė jis.

Taip pat nustatyta, kad mažai kofeino turinti žalioji arbata kai kuriems žmonėms sumažina stresą. Mokslininkai laurus priskyrė anksčiau minėtai aminorūgščiai L-teaninui, kuris, kaip nustatyta, sumažina ūminį stresą ir nerimą. L-teanino yra ir juodojoje arbatoje, tiesa, ten mažesnė jo koncentracija.

Kavos poveikio stresui tyrimų atlikta mažiau, tačiau mokslininkai nustatė, kad vidutinis ar didelis kofeino kiekis yra susijęs su didesniu nerimo lygiu.

 

Britų nacionalinė sveikatos sistema pataria: gavę per daug kofeino, galite jausti didesnį nerimą nei įprastai. Taigi, jei norite atsipalaiduoti ir jaustis ramesni, geriau gerti kavą be kofeino.

Poveikis dantims

Tyrimai rodo, kad arbata dantis nudažo labiau nei kava, bet dažomojo poveikio turi abu gėrimai.

Kaip sumažinti šį poveikį? Štai ką rekomenduoja burnos higienos specialistė Anna Middleton:

  • į arbatą ir kavą įpilkite pieno arba pieno pakaitalo;
  • išgėrę arbatos ar kavos, praskalaukite burną vandeniu;
  • šaltą arbatą ar kavą gerkite per šiaudelį;
  • kad nesikauptų apnašos, kurios pirmiausia nusidažo nuo kavos ar arbatos, tarpdančius valykite tarpdančių šepetėliu ar siūlu;
  • norėdami padidinti seilių, kurios veikia kaip natūrali apsauga burnoje, gamybą, kramtykite mėtinę gumą be cukraus;
  • apsilankykite pas burnos higienos specialistą, kuris profesionaliai nuvalys dantų apnašas.

Kaip kuris gėrimas veikia sveikatą?

Arbata ir kava gali būti subalansuotos mitybos dalis. Tačiau kai kurie tyrimai rodo, kad gėrimai, kurių sudėtyje yra kofeino, priverčia organizmą sparčiau gaminti šlapimą, o tai lemia dehidrataciją.

 

Tiek arbatoje, tiek kavoje yra polifenolių, kurie yra augaliniai junginiai, naudingi mūsų sveikatai, sako dietologė Sophie Medlin. Nors kavoje yra daugiau polifenolių nei arbatoje, pasak vieno tyrimo, jos nėra visiškai tų pačių rūšių.

Tiek kava, tiek arbata siejami su įvairia nauda sveikatai, įskaitant sumažintą tikimybę sirgti 2 tipo diabetu.

Tačiau geriant daugiau nei keturis puodelius kavos per dieną, gali padidėti kraujospūdis.

Kai kurie žmonės gali būti jautrūs kofeinui. Jei jus veikia bet koks šalutinis poveikis, pvz., virškinimo problemos, nerimas ar miego sutrikimai, galbūt geriau rinktis arbatą, o ne kavą, arba pereiti prie gėrimų be kofeino.

Jei nuspręsite atsisakyti kofeino, geriausia tai daryti palaipsniui, kad išvengtumėte sunkių abstinencijos simptomų. Simptomų sunkumas paprastai didėja su gaunamo kofeino kiekiu. Dėl didesnio kofeino kiekio kavos gėrėjai gali jausti sunkesnius simptomus, tačiau viskas priklauso nuo to, kiek puodelių išgeriate kasdien.

Gėrimų su kofeinu vartojimą turėtų riboti nėščios moterys, o vaikams ir paaugliams jo iš viso nereikėtų vartoti.

Parengta pagal bbc.com

Aut. teisės: Lrytas.lt

(5)
(5)
(0)

Komentarai (1)

Susijusios žymos: