To tikriausiai dar nežinojote: štai kas nutinka kūnui, kai sapnuojame ()

2021-05-22

Sapnai – tai haliucinacijos, atsirandančios tam tikrais miego etapais. Panirus į gilų miegą mes nebejaučiame savo kūno, o ištisa naktis prabėga tarsi vienas akies mirksnis. Vis dėlto, ar kada nors susimąstėte, kas nutinka kūnui, jūsų sąmonei panirstant į sapnų pasaulį?

Mokslininkai vis dar galutinai nesusitaria dėl sapnų paskirties. Pagrindinės paplitusios teorijos sapnus įvardina kaip pagalbą atminčiai įsiminti naujai išmoktus dalykus, kūrybinio įkvėpimo šaltinį ar netgi smegenų pasitelkta būdą paruošti kūną galimiems ateities iššūkiams. Nors diskusijos apie sapnų prigimtį ir reikalingumą netilsta, fiziologinės sapnų pasekmės yra aiškios.

Laikinas paralyžius

Viskas prasideda nuo smegenų kamieno, kuris perjungia jus į miego režimą ir, kai pereinate į greitų akių judesių (REM) stadiją, išjungia raumenis. Viskas, išskyrus akis, laikinai paralyžiuojama. Tokia funkcija be galo svarbi norint išvengti sapnų perkėlimo į realybę faktoriaus – jei kūnas miego metu nebūtų laikinai paralyžiuojamas, miegantis asmuo fiziškai mėgdžiotų sapne patiriamus judesius.

Išjungta taip pat tampa dalis priekinės žievės, kurioje slypi protas. Be logikos, samprotavimų ir aplinkos vertinimo, įprastos erdvės ir laiko taisyklės nebegalioja. Dingus realiam pasauliui būdingiems požymiams vieną minutę galite prakaituoti laikydami egzaminą už kursą, kurio niekada nelankėte, o kitą minutę – skraidyti.

 

Tam tikroms kūno vietoms išsijungus, kitos įsijungia. Nors jūsų akys neturi į ką žiūrėti, jūsų smegenų regos žievė – sritis, kuri interpretuoja vaizdus, – atgyja. Todėl „matote“ visą veiksmą savo galvoje.

„Miegas yra laikotarpis, kurio metu smegenys užsiima daugeliu gyvenimui būtinų veiklų, glaudžiai susijusių su gyvenimo kokybe“, – sako Johnso Hopkinso medicinos mokslų daktaras, miego ekspertas ir neurologas Markas Wu.

Reguliuojantys procesai

Pasak M.Wu, yra du pagrindiniai miegą reguliuojantys procesai: cirkadiniai ritmai ir miego varomoji jėga.

Cirkadinius ritmus valdo smegenyse esantis biologinis laikrodis. Viena pagrindinių šio laikrodžio funkcijų – reaguoti į šviesos signalus, didinant hormono melatonino gamybą naktį, o pajutus šviesą – jį išjungti. Visiškai akli žmonės dažnai turi miego problemų, nes negali aptikti ir reaguoti į šiuos šviesos signalus.

 

Svarbus vaidmuo taip pat tenka miego varomajai jėgai: Jūsų kūnas trokšta miego, kaip ir maisto. Per dieną miego troškimas didėja, o kai jis pasiekia tam tikrą ribą, reikia miegoti. Esminis skirtumas tarp miego ir alkio: jūsų kūnas negali priversti jūsų valgyti, kai esate alkanas, tačiau kai esate pavargęs, jis gali jus užmigdyti, net jei esate susitikime ar už automobilio vairo. Kai esate išsekęs, jūsų kūnas netgi gali įsitraukti į vienos ar dviejų sekundžių trukmės mikromiego epizodus, kai akys yra atviros.

Nors REM miego metu žmonės praleidžia nuo vienos iki dviejų valandų per naktį, dauguma jų neprisimena savo sapnų. Specialistai tiksliai nežino kodėl, bet tai gali būti susidorojimo tipo mechanizmas: jei prisimintumėte viską, jūsų protui taptų per sunku atskirti tikrus ir sapnuotus įvykius.

Aut. teisės: 15min.lt
Autoriai: Agnė Tarailaitė

(56)
(4)
(52)

Komentarai ()