Mokslininkų įspėjimas: karščiai smogs dar stipriau, klimato kaita peržengė pavojingą slenkstį ()

2021-07-21

Po siaubingai aukštų temperatūrų Kanadoje ir JAV klimato mokslininkų grupė įspėja – pasaulis turi intensyviau ruoštis ekstremaliems karščiams, kurie gali smogti greičiau ir stipriau, nei buvo prognozuota anksčiau, rašo theguardian.com.

Birželio paskutinę savaitę susidaręs šilumos kupolas virš Britų Kolumbijos, Vašingtono, Portlando ir Oregono sumušė dienos temperatūros rekordus daugiau nei 5 laipsniais, o kai kuriose vietose temperatūra šoktelėjo taip aukštai, kaip nebuvo įmanoma nuspėti, sakė ekspertai.

Jų teigimu, klimato kaita peržengė pavojingą slenkstį.

Pirmoji karščio bangos analizė, paskelbta liepos pradžioje, parodė, kad dėl žmogaus sukeltų klimato pokyčių ekstremalūs orai bent 150 kartų labiau tikėtini.

Temperatūra dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kyla visame pasaulyje, o mokslininkai jau seniai prognozavo, kad šilumos rekordai bus fiksuojami vis dažniau.

Tačiau naujojo tyrimo autoriai teigė, kad naujausias atšilimo šuolis viršijo net blogiausius klimato modelių scenarijus. Tai privertė juos permąstyti karščio bangas ir apsvarstyti galimybę, kad panašius temperatūros šuolius gali patirti ir kitos pasaulio vietos, įskaitant Jungtinę Karalystę.

„Tai neabejotinai didžiausias šuolis rekorde, kokį tik esu mačiusi“, – sakė dr. Friederike Otto, Oksfordo universiteto aplinkos pokyčių instituto direktorė, viena iš „World Weather Attribution“ („Pasaulio orų priskyrimo“) grupės narių, kurie sukūrė naujausią tyrimą. „Kalbant apie tai, kam turime pasiruošti...Mes tikrai neturėtume tikėtis, kad karščio bangos bus tokios, kokios buvo praeityje.“

Dabar pagrindinis dėmesys skiriamas tam, ar karščio bangų paveiktoms vietovėms tiesiog nepasisekė, ar klimatas peržengė pavojingą slenkstį ir perėjo į naują etapą, kai lengvas atšilimas pasaulyje gali greičiau sukelti ekstremalias temperatūras.

Kol kas nėra mokslinio sutarimo šiuo klausimu, tačiau mokslininkai dabar pirmumo tvarka tirs, ar papildomi klimato sutrikimai, tokie kaip sausra ar atmosferos sraujymės (dar vadinamos oro upėmis), gali sustiprinti karščio bangas.

Vienas iš naujojo straipsnio autorių, Geertas Janas Oldenborghas, iš Karališkojo Nyderlandų meteorologijos instituto, teigė, kad iki praėjusių metų iš standartinių klimato modelių buvo galima daryti prielaidą, kad karščio bangos turi maksimalią ribą, kuri juda maždaug dvigubai greičiau nei viso pasaulio atšilimo tendencijos.

 

„Mes manėme, kad žinome, kas vyksta... Tada atėjo ši karščio banga, kuri buvo aukščiau viršutinės maksimalios ribos. Remiantis praėjusių metų žiniomis, tai buvo neįmanoma. Tai nustebino ir sukrėtė“, – sakė jis. „Dabar mes esame daug mažiau tikri dėl karščio bangų nei prieš keletą savaičių. Mes esame labai susirūpinę, kad taip gali nutikti visur, bet mes dar nesame tuo tikri.“

Neseniai antraštės buvo sutelktos į JAV ir Kanadą, kurioje buvo pasiektas visų laikų temperatūros rekordas – 49,6 laipsnio. Rekordas buvo fiksuotas panašioje platumoje, kokioje įsikūrusi ir Jungtinė Karalystė. Daugiau nei 500 mirčių buvo siejamos su karščiu, kuris taip pat sukėlė miškų gaisrus, nuo ledynų ištirpusio vandens sukeltus potvynius, elektros energijos tiekimo sutrikimus ir užblokuotus kelius.

Mokslininkai pabrėžė, kad panašių tendencijų galima pastebėti ir daugelyje kitų pasaulio vietų, nors apie jas dažnai nepranešama. Ypač tai pastebima Afrikoje, į pietus nuo Sacharos, kur nėra tiek daug stebėjimo stočių ir kuriai žiniasklaidoje skiriama daug mažiau dėmesio.

 

Dalyje Sibiro ir Pakistano pastaruoju metu tai pat buvo neįprastai intensyvios karščio bangos. Karščiausios kada nors birželio dienos taip pat buvo užfiksuotos Helsinkyje, Maskvoje ir Estijoje, rašo theguardian.com.

„World Weather Attribution“ grupė anksčiau nustatė tvirtą ryšį tarp klimato krizės ir kitų ekstremalių įvykių, įskaitant 2020 m. karščio bangą Sibire, 2019–2020 m. Australijos gaisrus, Europos karščio bangas 2018 ir 2019 m. ir tropinę audrą Imelda, smogusią Teksasui 2019 m.

F.Otto sakė, kad žmogaus sukuriami teršalai turėjo aiškiausią ir žalingiausią įtaką karščio bangoms, kurios dabar pasiekia lygį, kuris nei negali būti tinkamai reprezentuojamas dabartiniuose kompiuterių modeliuose.

„Kiekvienas žmogus turėtų pamatyti šį tyrimą ir suprasti, kad klimato kaita šiandien pasireiškia dideliu karščio bangų intensyvumu ir dažniu“, – sakė klimatologė.

„Karščiams skirtos sąnaudos sparčiai augo: mirčių, ligų, praleistų darbo valandų ir turtinės žalos atžvilgiu“, – sakė Maartenas van Aalstas iš Raudonojo Kryžiaus Raudonojo Pusmėnulio klimato centro ir Tventės universiteto.

 

„Mirtinos karščio bangos atsidūrė lentelės viršuje ir aplenkė tiek 2019 m., tiek 2020 m. Čia yra dar vienas baisus pavyzdys – deja, tai nebe staigmena, o labai nerimą keliančios pasaulinės tendencijos dalis“, – sakė jis.

Nurodoma statistika greičiausiai bus nepakankamai įvertinta, nes mirties liudijimuose karštis minimas retai. Van Aalstas paragino vyriausybes stiprinti ankstyvojo perspėjimo sistemas ir kovos su karščio bangomis priemones. Architektai ir miesto planuotojai taip pat turėtų projektuoti pastatus ir miesto centrus, kuriuose būtų daugiau žaliųjų erdvių ir vėsinimo centrų.

Mokslininkų teigimu, vis dar būtina greitai atsisakyti teršalų, sukeliančių visuotinį atšilimą. Esant dabartiniam atšilimo lygiui – maždaug 1,2 laipsnio virš ikipramoninio laikotarpio – pastaroji mirtina karščio banga šiaurės vakarų Amerikos žemyne ​​yra laikoma neįprasta, tačiau naujajame tyrime nustatyta, kad ji gali įvykti kartą per penkerius ar 10 metų, jei pasaulinė temperatūra pakils iki 2 laipsnių, o tai gali įvykti jau 2050 m.

Aut. teisės: Lrytas.lt

(12)
(3)
(9)

Komentarai ()