Lietuvoje nutiesta beveik 5000 km šviesolaid​inių linijų (4)

2012-05-31

Lietuvoje pagal projektą RAIN-2 baigtos tiesti šviesolaidinės kabelinės linijos, kurios sudaro 4915 km ilgio tinklą. Juo plačiajuostis ryšys jau teikiamas 334 gyvenvietėms, t. y., 43 proc. visų planuojamų prijungti šalies gyvenviečių.

Suformuotas beveik 5000 km ilgio plačiajuosčio ryšio tinklas sudarė galimybę šalies kaimiškųjų vietovių gyventojams, valstybės ir vietos savivaldos institucijoms bei verslo organizacijoms gauti informacinių ir ryšio technologijų paslaugas. Tokiu būdu siekiama mažinti skaitmeninę atskirtį tarp didžiųjų miestų ir kaimiškųjų vietovių. Daugiausia šviesolaidinių kabelinių linijų nutiesta Vilniaus apskrityje – 739 km, Kauno – 651 km ir Šiaulių – 650 km. „Baigtas itin svarbus ir sudėtingas RAIN-2 projekto etapas – šviesolaidinių linijų statyba ir šių darbų pridavimas. Itin džiugina tai, kad operatoriai pradėjo naudotis sukurta infrastruktūra dar net nesibaigus statyboms. Šiuo metu paslaugos teikiamos 334 naujai prijungtoms gyvenvietėms, planuojame, kad šis skaičius turėtų išaugti iki 770 gyvenviečių“, – projekto sėkme džiaugėsi VšĮ „Plačiajuostis internetas“ direktorius Gytis Liaugminas.

RAIN-2 infrastruktūros poreikį liudija ir nuolat augantis interneto ryšio operatoriams teikiamų paslaugų skaičius. Šiandien teikiama daugiau nei 2100 paslaugų: iš jų 65 proc. sudaro 100 Mb/s ir 1 Gb/s spartos duomenų perdavimo paslaugos ir 35 proc. ryšio paslaugos optinėmis skaidulomis. Be to, paslaugos teikiamos jau daugiau nei 86 proc. visų prijungtų fiksuoto ryšio operatorių mazgų.

„Toliau susitelksime į teikiamų paslaugų gerinimą bei tinklo patikimumo didinimą. Šiuo metu diegiama optinio tankinimo įranga (WDM), kuri leis padidinti duomenų perdavimo spartą iki 80 Gbps per vieną šviesolaidinę skaidulą. Tokia įranga jau sumontuota Kauno, Jonavos, Kėdainių, Prienų, Telšių, Mažeikių, Akmenės, Radviliškio, Šalčininkų, Vilniaus ir kituose rajonuose. Taip pat diegiamos pagalbinės tinklo valdymo sistemos, kurios išplės tinklo stebėjimo galimybes, užtikrins spartesnę gedimų prevenciją, bei leis ypač operatyviai reaguoti į sistemos sutrikimus“, – pridūrė G. Liaugminas.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(0)
(0)
(0)

Komentarai (4)

Susijusios žymos: