Geoterminę energiją „pažabosime“ lazeriais? (3)

2012-12-17

Ilgą laiką buvo manoma, jog beveik neišsemiamus planetos geoterminės energijos išteklius pavykus pajungti sau labai sumažėtų krūvis, tenkantis sparčiai senkantiems kietojo kuro šaltiniams. Tačiau dabartinės technologijos, mėginančios „pažaboti“ šios rūšies atsinaujinantį energijos šaltinį, kol kas juda lėtai ir yra brangios. Vis dėlto aiškėja, kad išeitis yra – tai lazeriai.

Nors geoterminei energijai gauti praktiškai nereikia jokių degalų (išskyrus siurblius) ir todėl galima nesibaiminti jų kainų svyravimų, vis dėlto verslas šioje srityje reikalauja labai didelių investicijų. Gręžimo darbams atlikti reikėtų beveik pusės viso investuoto kapitalo, o išteklių žvalgyba giliuose Žemės sluoksniuose yra susijusi su nemaža rizika. Žurnale „New Scientist“ skelbiama, kad dabar viena JAV kompanija išrado ir siūlo kitiems alternatyvų būdą. Litltone (Littleton), Kolorado valstijoje, įsikūrusi „Foro Energy“ sukūrė, jos žodžiais tariant, nebrangią galingais lazeriais paremtą uolų gręžimo sistemą. Lapkritį ši kompanija paskelbė, jog jos sukurtoji bandymų sistema, turinti 20 kW galingumo komercinį lazerį, pusantro kilometro ilgio optiniu kabeliu pasiuntė galingą šviesos pluoštą. Šią sistemą finansavo JAV energetikos departamento (US Department of Energy) mokslinių tyrimų padalinys ARPA-E. Gręžinį į žemės gelmes šia sistema ketinama atlikti kitais metais.

Naftos telkiniams pasiekti skirti mechaniniai gręžimo įrenginiai gali lengvai pragręžti minkštas uolienas, tokias kaip smiltainis, tačiau jie greitai nusidėvi gręždami kietas kristalinės struktūros uolienas, tokias kaip granitas ir bazaltas, kurios dominuoja netoli ugnikalnių. Būtent už pastarųjų ir slypi geriausi geoterminės energijos ištekliai. Gręžimas su „Foro“ įrenginiu vyksta taip: intensyvus lazerio spindulys įkaitina kietą uolienos paviršių ir kelių milimetrų sluoksnyje paverčia ją trapia. Vėliau mechaniniu gręžtuvu šis sluoksnis nesunkiai pašalinamas.

Toks būdas galėtų padidinti gręžimo, kuris įrengiant gręžinį sudaro didžiausią kainos dalį, apimtis iki maždaug 10 kartų, teigia ARPA-E. Tačiau prototipo sėkmė negarantuotų jo rentabilumo gręžiant šimtus metrų gilyn. Gręžinio kiaurymės dugnas būna pripildyta uolienos nuolaužų ir kunkuliuojančio vandens, kuris tepa gręžtuvo antgalį.

Kaip sako Kalifornijoje įsikūrusios kompanijos Potter Drilling specialistas Jaredas Potteris, šiuo metu tobulinantis uolienos gręžimo ypatingai karštu vandeniu procesą, tam, kad lazerinė sistema galėtų veikti, jos optiniai prietaisai šviesos spindulį turi nukreipti tiesiai į uolą. Jei spindulys atsimuš į skystį, jis kaitins skystį, o ne uolieną.

Kompanijai „Foro“ dar teks smarkiai padirbėti, kol ji sukurs tokį įrenginį, kurį galės realiai panaudoti gręžiant geoterminį ar naftos gręžinį. Bet būtent gręžimo kaina ir stabdo geoterminės energijos įsisavinimo planus.

Jei „Foro“ projektas pavyktų, siūlomasis metodas galėtų tapti tikru proveržiu pasaulio energetikoje.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(22)
(0)
(12)

Komentarai (3)