Signalai, kad Rusija tapo atominės Kaliningrade įkaite (4)

2013-04-06

Rusijos atominės energetikos milžinas “Rosatom” pasiruošęs finansuoti elektros jungtį tarp Lenkijos ir Rusijos Karaliaučiaus srities - ja būtų tiekiama elektra iš būsimos Baltijos atominės elektrinės (AE), taip pat tranzitu per Lietuvą, nurodė vienas bendrovės vadovų.

Pasak Baltijos AE statančio “Rosatom” inžinerijos projektų vadovo Sergejaus Bojarkino, Karaliaučiaus srityje koncerno statomos jėgainės vieno iš dviejų blokų gaminama energija galėtų būti eksportuojama ir į Lenkiją. Jo nuomone, geriausias sprendimas būtų nutiesti tiesioginę elektros jungtį su Lenkija, kurios statybas “Rosatom” galėtų finansuoti.

„Tokią liniją galima pastatyti per pusantrų metų. Kaina būtų nedidelė, o mes būtume labai suinteresuoti bendradarbiauti su Lenkija, ją statant, - Lenkijos naujienų agentūrai PAP sakė S.Bojarkinas, pridūręs, kad “Rosatom” pasiruošęs pasiūlyti “gana lanksčias sąlygas”.

„Manome, kad toks projektas turėtų būti finansuojamas po 50 proc. iš Lenkijos ir Rusijos pusės, tačiau jeigu Lenkija nerastų lėšų, galėtume pasiūlyti savo garantijas, siekiant lengvatinių kreditų per Rusijos bankus”, - aiškino jis.

S.Bojarkinas sakė esantis įsitikinęs, kad toks projektas būtų naudingas ir Karaliaučiaus sričiai, ir Lenkijai, nes jis padėtų užtikrinti Rusijos anklavo energetinį stabilumą, taip pat aprūpinti energija šiaurinius Lenkijos regionus bei sukurtų energijos tranzito per Lenkiją galimybę, eksportuojant elektrą į Baltijos šalis arba atvirkščiai.

„Reikia pabrėžti, kad elektros energijos rinka, kitaip nei dujų, visiškai nėra monopolizuota, todėl negali būti kalbos, kad pirkdama energiją Rusijoje, Lenkija patektų į kokią nors priklausomybę. Veikiau priešingai - tiekėjų diversifikacija būtų palanki, užtikrinant patikimą tiekimą vartotojams Lenkijoje”, - sakė “Rosatom” atstovas.

S.Bojarkinas pridūrė, kad energiją iš Karaliaučiaus srities į Lenkiją taip pat būtų galima tiekti per statomą jungtį tarp Lenkijos ir Lietuvos “LitPol Link”, tačiau, jo nuomone, jos pralaidumas yra nepakankamas.

„Būtų geriau pastatyti nedidelę, 40 kilometrų liniją iš Karaliaučiaus srities į Lenkiją ir sujungti jų energetikos sistemas. Tai apsimokėtų visiems”, - tikino jis.

S.Bojarkinas aiškino, kad pastačius tiesioginę jungtį su Lenkija, energiją iš Karaliaučiaus srities taip pat būtų galima eksportuoti į Vokietiją.

“Tuomet Lenkija uždirbtų iš tranzito”, - pažymėjo jis.

"Litgrid" atkirtis "Rosatom"

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė "Litgrid" pareiškė, kad būsima elektros jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos tarnaus pirmiausia Lietuvos ir Lenkijos vartotojams. Taip bendrovė reagavo į "Rosatom" atstovo pareiškimą, kad elektros eksportui iš būsimos Karaliaučiaus AE galima būtų naudoti ir „LitPol Link“.

"Nėra ir negali būti jokių kalbų apie Lietuvos-Lenkijos jungties rezervavimą vienam ar kitam komerciniam projektui. „LitPol Link“ yra infrastruktūrinė jungtis ir visa instaliuota galia bus skirta prekybai rinkos sąlygomis. Bet kuris subjektas, norintis pasinaudoti jungtimi, privalės prekiauti elektros biržoje, kuri paskirstys pralaidumus tarp rinkos dalyvių rinkos sąlygomis", - BNS sakė „Litgrid“ Strategijos departamento direktorius Liudas Liutkevičius.

Rusijos atominės energetikos milžino “Rosatom”, kuris Karaliaučiuje stato Baltijos atominę elektrinę, inžinerijos projektų vadovas Sergejus Bojarkinas pareiškė, kad elektrą iš Karaliaučiaus srities į Lenkiją galima būtų eksportuoti ne tik per tiesioginę jungtį su Lenkija, bet ir per “LitPol Link”, kurios pralaidumas, anot jo, yra nepakankamas.

„LitPol Link“ yra strateginis energetikos projektas, kurio svarbiausias tikslas – Lietuvos energetinės izoliacijos panaikinimas ir integracija į Vakarų Europos elektros energetikos sistemą. Jungtis, kurią planuojama pradėti naudoti 2015-ųjų metų pabaigoje, sudarys fizines galimybes elektros šaltinių diversifikacijai ir tarnaus Lietuvos ir Lenkijos vartotojų interesams", - teigė L.Liutkevičius.

Aut. teisės: alfa.lt

(10)
(0)
(0)

Komentarai (4)