Milijonus dolerių pritraukusio lietuviško startuolio įkūrėjas: norėjau pažiūrėti, ką galiu (0)

2013-06-09

Pernai startavusio verslo vienas iš įkūrėjų Viktoras Jucikas Lietuvoje nėra retas svečias – čia gyvena jo šeima ir draugai. Jaunasis verslininkas sako, jog nors dabar ruošiamasi plėtrai Niujorke, jis pagalvoja apie galimybę grįžti gyventi į Lietuvą.

Lietuvių sukurto verslo idėja: galimybė per programėlę išmaniajame telefone su kreditine kortele įsigyti paskutinės minutės kelionės bilietus į renginius. Iš čia kilo ir programėlės pavadinimas „YPlan“ (angl. tariama kaip frazė why plan, lietuviškai – kam planuoti). Kol kas jaunajam verslui nėra metų, bet investuotojai patikėjo idėja ir į jos plėtrą įliejo 1,7 mln. USD (4,49 mln. Lt), dar 12 mln. USD (31,68 mln. Lt) pavyko pritraukti plėtrai Niujorke, tad iš viso į programėlės verslą investuota 13,7 mln. USD (36,17 mln. Lt).

Prieš imdamasis savo verslo, V. Jucikas dirbo investicinės bankininkystės įmonėje „Goldman Sachs“ vykdančiuoju direktoriumi, o jo kolega antrasis „YPlan“ įkūrėjas Rytis Vitkauskas - investicijų bendrovėse „Merrill Lynch“ ir „Summit Partners“. Į DELFI klausimus V. Jucikas atsakė Pasaulio lietuvių ekonomikos forume.

- Kaip išvykote į Londoną?

- Baigiau tiksliųjų mokslų magistrantūros studijas Jacobs universitete Brėmene, Vokietijoje, ir išvažiavau į Londoną darbuotis, tai buvo 2005-ais metais. Lietuvoje buvau įgijęs informatikos bakalauro laipsnį Kauno technologijos universitete.

- Kodėl būtent į Londoną?

- Tada, kai baiginėjau universitetą, turėjau dvi galimybes: arba važiuoti į Šveicariją dirbti „Google“, kurie ten atidarinėjo biurą, arba į Londoną dirbti finansų sektoriuje – į „Goldman Sachs“. Neturėjau jokio supratimo, ką teks dirbti „Goldman Sachs“, buvo įdomu, tad nutariau pabandyti.

- Buvote „Goldman Sachs“ vykdantysis direktorius, ką turėjote daryti?

- Šias pareigas žmonės užima išdirbę 6-8 ir daugiau metų ir man jas pasiūlė ne iš krato, pradėjau dirbti analitiku. Tapus vadovu, mano atsakomybė buvo skirtingose finansinių instrumentų prekybos platformose užtikrinti, kad kainos būtų teisingos, rizika ne per didelė ir kiekviena iš platformų neprarastų pinigų. Tai yra darbas apjungiantis kompiuterijos, matematikos ir finansų sritis.

- Kas jus paskatino keisti darbą?

- Dirbti „Goldman Sachs“ yra nepaprastai įdomu, nes ten dirba labai protingi žmonės - smagu, nes visada yra galimybė su jais bendrauti ir keistis idėjomis. Bet darbas yra ganėtinai monotoniškas, ir, kadangi tai yra didelė korporacija, procesai yra lėtoki, norint ką nors pakeisti, reikia daug laiko. Kartu su Ryčiu Vitkausku, su kuriuo mes susipažinome krepšinio aikštelėje studijų laikais Brėmene, dažnai kalbėdavome apie savo verslą. 2011 metų pavasarį susėdome eiliniam pokalbiui ir supratome, kad dirbdami po 80-100 valandų per savaitę taip niekada ir nesugalvosime, kokį verslą pradėti – ilgai dirbant nelieka ne tik laiko, bet ir energijos galvoti. Tad abu nusprendėme, kad išeisime iš darbų, pailsėsime gerą mėnesį, ir tada skirsime visą laiką idėjų generavimui bei verslo vystymui.

- Ką darėte toliau?

- Pirmiausiai, pailsėjome keletą savaičių. Lietuvoje kaip tik buvo krepšinio čempionatas, tai jį pažiūrėjome, o tada sėdėjome pas mane svetainėje ir didelėje baltoje lentoje sistematiškai nagrinėjome, kokius ekonominius sprendimus žmonės priima, pavyzdžiui, perka bilietus į renginius, eina vakarieniauti ir t.t. - jas rašėme vertikaliai. Horizontaliai žymėjome, kokios yra technologinės kryptys, pavyzdžiui: po penkerių metų visi turės išmaniuosius telefonus, arba už prekes ir paslaugas mokės telefonu. Taškų susikirtimuose žiūrėjome, kur dar yra galimybė ką nors nuveikti.

Taigi, turėjome apie 50 idėjų, kurios mums atrodė rimtos ir geros, o „YPlan“ buvo 51-a. Mes tas idėjas pasakodavome draugams ir pažįstamiems, kurie dirba kituose startuoliuose arba tokiose bendrovėse kaip „Facebook“, „Google“, „Microsoft“, yra investuotojai ir iš jų rinkome nuomones, atsiliepimus, kokia idėja galėtų veikti, kuri yra įdomi ir t.t.

- Kaip kilo 51-a idėja?

- Vykome į San Franciską mėnesiui pakalbėti su žmonėmis, ar mūsų idėjos perspektyvios. Tai buvo 2011 m. gruodį. Kalbinome įvairius per draugus susirastus žmones, susipažindavome su vis naujais specialistais ir jiems pasakodavome atrinktas idėjas. Per dieną turėdavome po 4-5 susitikimus, nuo pusryčių iki vakarienės. Vieną vakarą neturėjome ką veikti ir nutarėme, kad reikia eiti pasižiūrėti, kas vyksta tame San Franciske. Tačiau nebuvo būdo surasti, kas įdomaus vyksta būtent tą vakarą. Analogiška problema egzistuoja ir Londone. Pagalvojome, kad tai gali būti įdomi verslo idėja.

Be kitų testuojamų 50-ies sumanymų, pasiėmėme ir šitą pabandyti. O bandymai buvo tokie: paprašyti draugo, kad jis pakviestų savo draugus į kiną tą patį vakarą su nuolaida. Jis parašo laiškus ir mes žiūrime, ar jam kas nors atrašys. Jeigu atrašo, mes nuperkame bilietų ir padengiame skirtumą. Pasirodo, žmonėms idėja eiti į renginius spontaniškai, neplanuojant pasirodė visai priimtina. Taip pat pakalbėjome su žmonėmis, kurie organizuoja renginius, jie neturėjo būdo kaip parduoti paskutinės minutės bilietus. Tada pabandėme testuoti mobiliosios programėlės prototipą.

- Papasakokite, kaip patikrinote, ar verslas veikia?

- Aš išmokau, kaip reikia rašyti programėles, sukūriau pradinę versiją ir davėme ją pabandyti 50-iai žmonių. Kasdien jie matydavo po 3-6 renginius, į kuriuos galėdavo nusipirkti bilietų. Tai reiškia, kad mes kiekvieną vakarą paruošdavome paveikslėlius ir aprašymus, kad žmonės, ryte įsijungę programėlę, matytų, ką gali nuveikti vakare. Jei renginys sudomina, jie gali nusipirkti tuos bilietus. O nusipirkimas vykdavo taip: mes nubėgdavome į bilietų kasą, nupirkdavome bilietus ir pristatydavome juos žmogui į namus. Vartotojui atrodo, kad aptarnavimas yra visiškai veikiantis, bet mes daug ką darėme rankomis. Tai mums leido greitai ir paprastai patikrinti, ar apskritai žmonėms produktas yra įdomus. Kitu atveju būtų reikėję gan sudėtingos technologijos, ryšių su partneriais, reklamos, o mes neturėjome nei laiko, nei pinigų tą padaryti. Manau, geriausias būdas testuoti, ar verslas veikia, bandyti mažus gabaliukus ir išsiaiškinus, kurie veikia, testuoti toliau.

O rezultatai buvo labai džiuginantys: žmonės naudojo „YPlan“ daug ir dažnai, apie programėlę pasakojo savo draugams, kurie nekantravo išbandyti naujovę. Tuomet supratome, jog kitas idėjas galime atidėti į šalį ir pradėjome kalbėtis su investuotojais. Visas finansavimo procesas užtruko 4 mėnesius, kas yra gana greita Londono standartais. 2012 m. liepą, turėdami prototipinės programėlės rezultatus, susiradę žmonių iš „Time Out“, „GetTaxi“, „Songkick“, gavome pradinį finansavimą. Per 3 mėnesius išaugome iki 15-os žmonių, o 2012 m. lapkritį Londone jau paleidome veikiantį produktą. Praėjusią savaitę turėjome 20 žmonių, dabar su mumis darbuojasi jau 26, tad viskas labai greitai keičiasi.

- Jūsų programėlė dabar veikia tik Londone?

- Dabar – taip, bet planuojame plėstis, pradėdami Niujorku ir keletu kitų didžiųjų JAV miestų.

- Galbūt ji bus ir Vilniuje?

- Galbūt trečias plėtros žingsnis bus grįžti į didžiuosius Europos miestus, bet dabar norime keliauti į JAV, nes tai yra pati didžiausia rinka. Be to, JAV – ta pati kalba, ta pati valiuta, daug kas turi išmaniuosius telefonus, žmonės yra pripratę pirkti nuotoliniu būdu. Europos miestuose jau reikėtų ne tik eurų, bet ir litų, kitų valiutų, tai pat aptarnauti klientus skirtingomis kalbomis. O tai užtruktų. Mes daug laiko praleidome spręsdami, kaip padaryti, kad žmonėms būtų patogu mokėti telefonu, nes jiems baisu naudojant nežinomą programą įvedinėti savo kreditinės kortelės duomenis: programėlė turi patikimai atrodyti, būti patraukli ir patogi.

- Sakėte, kad turėjote 50 idėjų, galbūt planuojate prie jų grįžti?

- Dabar neplanuojame, nes dar labai daug reikia dirbti su „YPlan“, kol tai taps dideliu verslu. Manau, jeigu norėtumėme daryti ką nors naujo, vėl susėstumėme prie lentos ir galvotume iš naujo, ką galime nuveikti.

- Dabar darbas nebemonotoniškas?

- Oi, tikrai ne (juokiasi). Kiekviena diena yra vis kitokia, nei buvusi prieš tai. Kaip sakė „Linkedin“ įkūrėjas Reidas Hoffmanas, kurti savo verslą yra tarsi šokti nuo uolos ir krentant žemyn susikonstruoti lėktuvą, taigi, ir mums buvo analogiška situacija. Vienu metu kas savaitę priimdavome po naują žmogų, o dabar dar 6 nauji žmonės prisijungė ir, tikiuosi, iki metų pabaigos turėsime 50-60 darbuotojų.

- Kokių specialistų ieškote?

- „YPlan“ yra prekybos vieta, kuri leidžia žmonėms susirasti renginius šiam vakarui arba rytojui, o renginių organizatoriams – parduoti paskutinės minutės bilietus. Mums reikia žmonių, kurie kuria technologijas, dizainerių, analitikų, nes norime, kad žmogus matytų nedidelį jam tinkančių renginių pasirinkimą. Reikalinga ir pardavimų komanda su patirtimi iš pramogų sektoriaus, reklamos komanda ir aptarnaujanti grandis, kuri užtikrintų, kad žmonės, įsigiję bilietus, į juos pateks, konsultuotų vartotojus.

- Ar turite darbuotojų lietuvių?

- Be abejo, su Ryčiu esame įkūrėjai, su mumis darbuojasi ir daugiau lietuvių: iOS programuotojas, du sistemų inžinieriai, bendravimo su klientais specialistė. Galbūt prie mūsų prisijungs dar vienas lietuvis inžinierius Niujorke.

- Kai baigėte mokslus Vokietijoje, kodėl negrįžote dirbti į Lietuvą?

- Aš labai norėjau save išbandyti kur nors kitur. Kai baigi mokslus, man atrodo, norisi pasižiūrėti, ką gali pasiekti. Juk ir mokslus baigei tam, kad kažko pasiektum, kad galėtum parodyti, jog esi gabus ir gali dirbti gerose kompanijose. Aš visą laiką svajoju grįžti į Lietuvą ir dabar apie tai mąstau, anksčiau ar vėliau tai padarysiu, bet baigus mokslus norėjosi save išbandyti ir patirties įgauti pasaulinio lygio kompanijose.

- Baigęs studijas Vokietijoje, Lietuvoje darbo neieškojote?

- Ne, Lietuvoje neieškojau, kreipiausi pagal darbo skelbimus į mane sudominusias užsienio bendroves.

- Kaip jūs jaučiatės gyvendamas svetur: ar esate lietuvis Londone, o gal jau jaučiatės londoniečiu?

- Mes turime gan stiprią lietuvių bendruomenę Londone, tad labai daug draugų yra lietuviai. Iš vienos pusės labai gerai pažįstu Londoną ir jame jaučiuosi londonietiškai, bet širdyje esu lietuvis, čia mano šeima, mano draugai.

- Galbūt traukia grįžti gyventi į Lietuvą, gal pavargote nuo anglų kalbos?

- Dar reikia iš „YPlan“ sukurti didelį verslą, užauginti kompaniją, o po to žiūrėsime, kokie bus kiti iššūkiai ir ką reikės daryti toliau.

- Ačiū jums už pokalbį.



Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Erika Fuks

(7)
(0)
(0)

Komentarai (0)