Lietuvos mokyklose – mokytojų tinklaraščių atgimimas (0)

2014-10-27

Matematikas, KTU gimnazijos direktorius Bronislovas Burgis savo tinklaraštyje „Burgis.lt“ dalijasi geriausiais matematikos uždavinių pavyzdžiais ir džiaugiasi, kad tinklaraštis jam padeda palaikyti ryšį su mokiniais. Vienas iš tinklaraščio privalumų, kurį pastebi B.Burgis, yra tas, kad bet kuris mokinys per tinklaraštį gali pasikalbėti su gimnazijos direktoriumi neišsiduodamas, kas toks jis yra. Taip paliečiamos temos, apie kurias „gyvai“ kalbėtis kuklesniems mokiniams gali būti nedrąsu.

Geografijo mokytojo iš Telšių Tomo Ubarto tinklaraštyje „Altajus.net“ įkvėpimo mokytis semiasi ne tik mokiniai – jį skaito ir šio mokytojo visiškai nepažįstantys ir su mokykla jokio ryšio neturintys žmonės, kuriems tiesiog patinka sekti T.Ubarto įrašus švietimo temomis. Tuo tarpu klaipėdiečio informacinių technologijų mokytojo Gedimino Jonausko tinklaraštis „IT.Main.lt“ yra neišsemiamas mokymosi idėjų lobynas tiek mokiniams, tiek mokytojams. Šiuo metu Lietuvoje vykstantys nemokami skaitmeniniai mokymai pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“ paskatino mokytojus atsigręžti į nenaują, bet mokytojui ir visai mokyklos bendruomenei labai naudingą įrankį, kurio galimybių daugelis mokytojų vis dar neišnaudoja – tinklaraščius.

„Tinklaraštis mokytojui gali būti labai naudingas, o jo panaudojimo mokymo procese galimybės – labai plačios“, - pabrėžia mokymus pedagogams vedantis programos „Renkuosi mokyti!“ lektorius Mindaugas Breiva, dirbantis IT mokytoju Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijoje ir taip pat rašantis savo tinklaraštį. Daugiau nei šimtas mokymuose „Samsung Mokykla ateičiai“ dalyvaujančių mokytojų ir mokyklų vadovų iš visos Lietuvos savo tinklaraščius jau susikūrė ir dabar žengia pirmuosius jų pritaikymo profesinėje srityje žingsnius. M.Breiva neabejoja, kad jei ne visi, tai bent jau nemaža dalis mokytojų, atradę ir patys išbandę visus tinklaraščio pranašumus, jų rašymą tęs ir pasibaigus mokymams.

Dauguma mokymuose dalyvaujančios Vilniaus Užupio gimnazijos pedagogų – tarp jų ir direktorė – taip pat susikūrė savo tinklaraščius ir jau pristatė juos mokiniams. Pasak gimnazijos mokytojo Andriaus Chmieliausko, jų pavyzdžiu jau pasekė arba ketina pasekti ir daugiau kolegų.

„Mokiniams tai labai patinka, jie su džiaugsmu sutinka visas technologines naujoves, kurias mes parsivežame iš mokymų. Beje, mokiniai viską priima labai natūraliai – juk jie jau yra gimę šiame skaitmeniniame amžiuje“, - sako A.Chmieliauskas, taip pat nebeįsivaizduojantis savo darbo be tinklaraščio. Beje, mokytojas pastebi, kad pradėjęs rašyti tinklaraštį jis liovėsi naudojęs popierių užduotims atspausdinti – jo nebeprireikia, nes visų užduočių nuorodomis su mokiniais jis dalijasi elektroniniu būdu.

Priminsime, kad pirmieji tinklaraščiai pasaulyje atsirado maždaug prieš dvidešimt metų, Lietuvoje – kiek vėliau. Taigi tinklaraščiai patys savaime jau nėra naujiena, tačiau Vilniaus Jėzuitų gimnazijoje vykstančių mokymų metu buvo akcentuojami būtent kūrybiško tinklaraščio panaudojimo mokymo procese aspektai, kurie daugumos Lietuvos mokytojų vis dar yra neatrasti.

Kaip pastebi Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto lektorius, buvęs žymus tinklaraštininkas Džiugas Paršonis, tinklaraščiai Lietuvos mokytojų nėra plačiai naudojami dėl kelių priežasčių.

„Mokytojo darbas nelengvas, darbo krūvis didelis, tad rašančiam tinklaraštį mokytojui reikia turėti daug asmeninės motyvacijos. Juolab kad mokykla bent iš pradžių vargu ar suvoks tą vertę, kurią ji gauna tokiu būdu. Tinklaraščius rašo tie mokytojai, kurie dirba iš pašaukimo“, - mano Dž.Paršonis.

Ekspertai pažymi, kad tinklaraštis mokytojui gali tapti puikiu įrankiu papildyti savo pamokas įdomia informacija – panagrinėti temas, kurioms pamokoje galbūt pritrūko laiko, užmegzti diskusiją su mokiniais ar kitais mokytojais. Taip pat tai patogi platforma dalintis informacija apie savo mokomą dalyką (uždaviniais ar tiesiog savo įžvalgomis), bendrauti su mokiniais ir juos konsultuoti, pateikti asmeninį požiūrį apie savo mokymo metodiką ar švietimo sistemą apskritai. Tinklaraštį nuosekliai rašantis mokytojas, ypač jei jis specializuojasi kokioje nors konkrečioje srityje (pvz., IT ar matematikos), tarsi įgyja eksperto statusą savo kolegų tarpe, tampa autoritetu.

Dž.Paršonis išskiria tris pagrindines mokytojų tinklaraščių skaitytojų auditorijas: tai mokinių tėvai, kurie domisi mokymo kokybe mokykloje ir kuriems dažnai sunku įsivaizduoti, kas realiai vyksta už mokyklos sienų; patys moksleiviai, kuriuos mokytojas kūrybiškai pasitelkdamas tinklaraštį gali labiau sudominti mokomu dalyku; na ir mokyklos (o gal ir kitų mokyklų) bendruomenė. Dž.Paršonis pastebi, kad tinklaraštis mokytojui gali tapti ir labai svarbiu jo karjeros įrankiu, nes suteikia mokytojui tam tikro išskirtinumo. Tad tinklaraštį rašantis mokytojas šią informaciją būtinai turėtų paminėti savo CV.

Tuo tarpu žinomas tinklaraštininkas Artūras Račas pabrėžia, kad tinklaraščiai nemėgsta dirbtinumo, todėl turi gimti visų pirma iš paties mokytojo noro reikšti savo mintis. A.Račas taip pat priduria, kad apie tinklaraštį galvojantis mokytojas turi domėtis ne tik savo mokykla, bet ir gyvenimu už jos ribų, būti aktyvus socialiniuose tinkluose, “draugauti” su technologijomis ir būti nusiteikęs skirti savo tinklaraščiui bent 15 minučių kasdien.

Kaip sėkmingiausius Lietuvos pedagogų tinklaraščių pavyzdžius ekspertai šiuo metu išskiria jau minėtus B.Burgio, T.Ubarto ir G.Jonausko tinklaraščius, taip pat istorijos mokytojo Evaldo Bakonio tinklaraštį „Bakonis.lt“ bei technologijų mokytojos Ingos Hokušienės tinklaraštį (jis prieinamas per nuorodą http://hokusiene.wordpress.com).

Prieš penkerius metus tinklaraštį ėmęs rašyti Telšių Džiugo gimnazijos geografijos mokytojas T.Ubartas sako, kad tinklaraščio dėka jis stipriai patobulėjo IT srityje. Mokytojas džiaugiasi, kad jo tinklaraštis įkvėpė jį pradėti rašyti ir kelis jo mokinius. Per mėnesį T.Ubarto tinklaraštyje apsilanko apie 1500 skaitytojų.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(5)
(0)
(5)

Komentarai (0)