NATO steigs štabą Lietuvoje. Ką tai reiškia ir kodėl tai svarbu? (0)

2015-01-23

Jau labai greitai Vilniuje gali atsirasti Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiajam vadui tiesiogiai pavaldus štabas, kuriame greta lietuvių įsikurs ir tarptautinių pajėgų kariai. Kodėl NATO štabas yra svarbus Lietuvai? Ką veiks jame tarnaujantys karininkai? Ir kaip į tai gali reaguoti isteriški mūsų kaimynai? Atsakymus į šiuos klausimus lrytas.lt pateikė gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis ir politologas Laurynas Kasčiūnas.

Kaip jau buvo skelbta, NATO karinis komitetas ketvirtadienį pritarė tarptautinių štabų steigimui Lietuvoje ir dar penkiose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, ir teiks šį pasiūlymą gynybos ministrams, agentūrai BNS patvirtino Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas.

J.V.Žuko teigimu, Sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiajam vadui (SACEUR) tiesiogiai pavaldų štabą svarstoma įkurti Vilniuje šalia Jungtinio štabo, pusę personalo jame sudarys lietuviai, kitą pusę – tarptautinės pajėgos.

Pasak generolo, kiti panašūs štabai turėtų būti įkurti Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje. Tai ketinama padaryti šiemet.

Štabų steigimą vasario pradžioje turėtų patvirtinti NATO gynybos ministrai.

Štabas bus „jungtis tarp nacionalinių pajėgų, Lietuvoje dislokuotų NATO pajėgų ir vyriausiosios NATO vadovybės Europoje“, sakė J.V.Žukas.

Gali būti nedidelis, tačiau efektyvus

Gynybos apžvalgininkas Aleksandras Matonis teigia, kad operacinės vadavietės įsteigimas yra pozityvus dalykas visų pirma dėl to, jog tai pagerins tiesioginį ryšį tarp operacinės vadavietės Brunsume (tai yra – vyriausiosios NATO operacinės vadavietės Europoje) ir konkrečiai tų Aljanso pajėgų, kurios yra ir ateityje bus dislokuotos Lietuvoje.

„Kaip žinome, dabar Lietuvoje nuolat yra dislokuotas tam tikras vienetas Jungtinių Amerikos Valstijų karių. Buvo kalbama apie kitų valstybių karių ilgesnį buvimą. Tad, jei kalbėsime apie Lietuvos ir Aljanso bendrų pratybų organizavimą, tokia vadavietė turėtų padidinti efektyvumą. Na, o neduok Dieve, ne taikos sąlygomis, karo sąlygomis, tai neabejotinai valdymo efektyvumas irgi būtų padidintas“, – teigė A.Matonis.

Gynybos apžvalgininkas taip pat tvirtina, kad jei yra svarstoma apie šiuo metu plečiamų ir stiprinamų NATO greitojo reagavimo pajėgų potencialo dislokavimą, tai Aljanso operacinio lygmens vadavietė Lietuvoje taip pat būtų labai efektyviai išnaudojama. Ypač turint galvoje, kad NATO štabas steigiamas prie Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo.

„Tai pagerins taip vadinamą horizontalią sąveiką. Mes tiesiog peršokam kelias pakopas, siekdami mūsų valstybės kariuomenės ir čia dislokuotų sąjungininkų kariuomenės vienetų geresnės sąveikos su Aljanso operacinėm struktūrom. O tai yra labai svarbu. Nereikia abejoti, ta sąveika su NATO karinėmis struktūromis buvo ir iki šiol. Tačiau dabar tas kelias bus tiesesnis ir greitesnis. Spėju, kad tai (naujai steigiamas štabas – red. past.) turėtų būti nedidelis, tačiau labai efektyvus, turintis geras komunikacija“, – sakė A.Matonis.

Jo manymu, sprendimas steigti štabus penkiose Aljanso valstybėse rodo, kad visa „rytinė NATO pafrontė yra svarbi“.

„Bet aš šį sprendimą laikau pusėtinu. NATO kariniame komitete nebuvo priimta sprendimų dėl nuolatinės ginkluotės dislokavimų. Dabar ką mes matome? Atvažiavo JAV kavaleristai – atsivežė savo įrangą. Baigė rotaciją, išvažiavo – išsivežė savo įrangą. Atvažiavo kiti kavaleristai – atsivežė savo įrangą. Baigė jie – vėl išsivežė.

Žiūrint plačiai, tas atvežimas ir išvežimas (kad ir kiek jis kainuotų ar kiek logistinių pajėgumų reikalautų) yra dalykas geras. Nes perdislokuoti kuopą su visa technika – tai puikios pratybos. Tačiau reikia turėti galvoje, kad nuolatinis technikos dislokavimas pagreitintų rotacijas, atpigintų jas.

O kalbant trumpai – tas klausimas buvo iškeltas, tačiau sprendimas nepriimtas. O tai, kad sprendimas nepriimtas dėl klausimo, kuris jau seniai viešoje erdvėje sklando – man yra susirūpinimo ženklas“, – sakė gynybos apžvalgininkas.

Padidės karinis matomumas

NATO sprendimas steigti tarptautinius štabus Baltijos šalyse – svarbus laimėjimas mūsų šaliai. Taip šį žingsnį vertina politologas L.Kasčiūnas. Jo teigimu, karinio matomumo didėjimas Lietuvoje ir kitose šalyse sunervins Rusiją, tačiau to nereikėtų sureikšminti.

„Manau, kad tai yra labai teisingas sprendimas. Seniai tai reikėjo apdaryti ir reikėtų mažiau kreipti dėmesio į tai, ką Rusiją sakys ar darys.

Esame visavertės NATO valstybės, integruotos į NATO gynybos sistemą. Tai yra vienas didžiausių laimėjimų šių geopolitinių lūžių akivaizdoje. NATO galų gale apsisprendė dėl mūsų gynybiško integravimo. Tai yra labai svarbu“, – sakė L.Kasčiūnas. Politologas priminė seną Rusijos giesmę, kad Baltijos šalys neturėtų tapti ginklavimosi varžybų regionu.

„Būdavo gąsdinamos kai kurios Vakarų Europos šalys, kad jeigu nenorite tokių varžybų, nedislokuokite bazių, nedidinkite NATO karinio ir politinio matomumo. Nuolat buvo tokia dainelė dainuojama ir kai kurios šalys pasikabindavo“, – teigė politologas.

Kaip reaguos Rusija?

Visuomet buvo ryškios dvi pozicijos. Pirmosios šalininkai pasisakydavo, kad Rusija jau yra kitokia, nekelianti realios grėsmės, todėl reikia kalbėti apie tai, kaip surasti sugyvenimo receptus ir stiprinti tarpusavio pasitikėjimą.

Kitas požiūris priešingas: Rusija per daug nepasikeitė, jos karinėse koncepcijose NATO vertinama kaip grėsmė. Todėl geriausias atsakas šiame kontekste yra Rusijos atgrasymas stiprinant NATO karinį ir politinį buvimą Baltijos ir kitose šalyse, padarant jas visavertėmis NATO narėmis.

„Tie du požiūriai visada egzistavo, tačiau Rusijos intervencija į Ukrainą leido laimėti antrajam požiūriui. Atgrasymo. Kaip į tai gali reaguoti Rusija? Gali dainuoti tą pačią dainelę ir pradėti kalbėti apie Kaliningrado sritį. Galbūt ten galima dislokuoti įvairesnio nuotolio raketų sistemas. Pavyzdžiui, kurios gali pasiekti Vokietiją. Tokia mintis yra nuskambėjusi ne kartą“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.

Anot politologo, bandymas dar labiau militarizuoti Kaliningrado sritį yra vienintelis dalykas, kurį Rusija gali bandyti padaryti šiame kontekste. Neva tai būtų atsakas į tai, kad didinama įtampa regione.

„Nors Kaliningrade yra tiek dislokuota, kad jau sunku būtų padaryti kažką padaryti naujo. Tiesiog geležinis gabalas“, – sakė politologas.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Autoriai: Andrius Vaitkevičius

(27)
(3)
(24)

Komentarai (0)