„Mistral“ istorija pasibaigė ir iš karto prasidėjo nauja: kur padėti šiuos laivus? (36)

2015-08-08

Prancūzijos gynybos ministras ketvirtadienį sakė, kad „kelios“ šalys išreiškė susidomėjimą įsigyti „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų, kai Paryžius atsisakė juos perduoti Rusijai, kilus Ukrainos krizei.

„Kai kurios šalys – jų yra keletas – išreiškė susidomėjimą tais laivais“, – ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas sakė radijui RTL.

Rusija „Mistral“ negaus

Prancūzija trečiadienį pareiškė sutinkanti sumokėti kompensaciją Rusijai už žlugusį kontraktą dėl dviejų „Mistral“ klasės jūrų desanto laivų pardavimo, priartindami prie pabaigos daug mėnesių trukusį diplomatinį ir komercinį ginčą.

Tų laivų likimas temdo Prancūzijos ir Rusijos santykius nuo pernai lapkričio, kai Paryžius nusprendė įšaldyti 1,2 mlrd. eurų vertės sutartį, kai Vakarų šalys paskelbė sankcijas Maskvai dėl Krymo aneksijos ir prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje palaikymo.

Prancūzijos prezidentūros pranešime sakoma, kad Rusijai bus „visiškai atlyginta“ už tuos du modernius laivus, kuriuos Prancūzija pasiliks sau.

Eliziejaus rūmai pridūrė, kad visa tuose laivuose jau sumontuota Rusijos įranga bus pašalinta ir grąžinta Maskvai.

Tuo tarpu Rusija nurodė, kad Prancūzija jau grąžino pinigus ir laiko šį klausimą išspręstu.

„Rusijos prezidentas ir Prancūzijos prezidentas kartu priėmė sprendimą anuliuoti kontraktą“, – sakoma Kremliaus pranešime, paskelbtame po abiejų lyderių pokalbio telefonu.

„Prancūzija jau pervedė lėšas, o po įrangos grąžinimo įgis visas nuosavybės teises ir galės naudoti tuos laivus savo nuožiūra“, – pridūrė Kremlius.

Vienas Rusijos kariuomenės šaltinis antradienį sakė valstybinei naujienų agentūrai TASS, kad grupė rusų specialistų rugsėjį bus pasiųsti į Prancūziją demontuoti to laivo ryšių įrangos.

Nei viename pranešime nebuvo paminėtas kompensacijų Rusijai klausimas.

Paryžius pasisiūlė grąžinti 785 mln. eurų, kuriuos jau yra pervedusi Rusija, bet Maskva dar norėjo gauti apie 1,2 mlrd. eurų kompensaciją, argumentuodama, kad Prancūzija turi atlyginti už įgulų mokymų išlaidas ir infrastruktūros statybas Vladivostoke.

Atrodo, kad Maskva atsisakė papildomų pretenzijų, nes Prancūzijos prezidentūros pranešime nurodoma, kad Rusijai bus „išimtinai“ grąžintos sumos, „pervestos iš anksto pagal kontraktą“.

Anksčiau buvo planuojama, kad pirmasis „Mistral“ bus perduotas Rusijai 2014-aisiais, o antrasis – šiais metais.

Tačiau Rusijos ir Vakarų šalių santykiai tebėra pašliję labiausiai nuo Šaltojo karo dėl krizės Ukrainoje, o Prancūzijos partneriai Vakaruose sakė, kad tų laivų perdavimas smarkiai pakenktų jų pastangoms izoliuoti Maskvą dėl 2014 metų kovą įvykdytos Krymo aneksijos ir separatistų palaikymo Rytų Ukrainoje.

Prancūzijos rūpestis: kam parduoti „Mistral“ laivus, kurie buvo skirti Rusijai?

Prancūzijai, nutraukusiai svarbų kontraktą su Rusija, liko du didžiuliai „Mistral“ klasės karo laivai, kuriuos bus nepaprastai sunku parduoti kitoms šalims, o pasilikti savo pajėgose būtų pernelyg brangu, prognozuoja ekspertai.

Tie du 200 metrų ilgio sraigtasparnių nešėjai, pritaikyti jūrų desanto operacijoms, turėjo būti pristatyti Rusijai iki šių metų pabaigos pagal sutartį, kurios vertė – apie 1,2 mlrd. eurų.

Kontraktas buvo oficialiai nutrauktas trečiadienį, o praėjus vos kelioms valandoms po to žingsnio Prancūzijos gynybos ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas nurodė, kad kelios šalys išreiškė susidomėjimą tų laivų įsigijimu, bet daugiau detalių nepateikė.

Tačiau ekspertai sako, kad Prancūzijai teks labai pasistengti, kad atsikratytų tų laivų.

„Mūsų dienomis kam nors parduoti laivų – nepaprastai sunku“, – sakė Londone įsikūrusios gynybos analitinio centro „IHS Jane's“ analitikas Benas Mooresas.

„Jie turės smarkiai sumažinti kainą, kad ji taptų patraukli kitai šaliai. Tai gali užtrukti ne vienerius metus“, – pridūrė jis.

Tačiau Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as laikosi priešingos nuomonės.

„Pirkėjų rasti nebus sunku“, – F. Hollande'as sakė žurnalistams Egipto mieste Ismailijoje, kur jis dalyvavo ceremonijoje, per kurią buvo atidarytas nauja Sueco kanalo dalis.

Daugelio valstybių karinėms jūrų pajėgoms reikia naujų laivų, o „IHS Jane's“ apskaičiavo, kad 13 šalių per ateinantį dešimtmetį reikės iš viso 26 jūrų desanto laivų.

Pasak B. Mooreso, „Mistral“ laivai teoriškai galėtų būti lengvai parduoti, „nes vienintelis svarbus dalykas, kurį Rusija pakeitė – tai jų sumontuotos ryšių sistemos, kurias dabar nebūtų sunku išimti“.

Kita vertus, dauguma šalių, turinčių lėšų ir ketinimų įsigyti tokio dydžio laivų, pačios turi pajėgias laivų statybos įmones.

„Problema, kurią turės įveikti Prancūzija – (kitų šalių) vidaus laivų statybos lobistai. Jeigu tokios šalys kaip Turkija nuspręs įsigyti tuos laivus, tai reikštų, kad iš laivų statyklos reikėtų atleisti tūkstančius žmonių“, – aiškino B. Mooresas.

„Taip pat yra nacionalinio pasididžiavimo klausimas, kai sakoma, kad „mes patys statomės savo laivus“, – pažymėjo analitikas.

„Būtinai privalome parduoti“

Tuo tarpu Prancūzijos karinės jūrų pajėgos jau turi tris „Mistral“ klasės laivus, o šaliai nepakaktų lėšų išlaikyti dar dviem.

„Pasilikti juos reikštų ne vien už juos sumokėti, bet išlaikyti – suformuoti įgulas, užimti vietą prieplaukose, prižiūrėti“, – sakė vienas aukšto rango pirkimų pareigūnas Prancūzijos kariuomenėje, prašęs neviešinti jo vardo.

„Būtinai privalome juos parduoti“, – pabrėžė jis.

Tačiau „Mistral“ laivus galėtų veiksmingai naudoti tik kelios šalys, sakė Prancūzijos kariuomenės buvęs generalinis inspektorius admirolas Alainas Coldefy.

„Mums reikalingos šalys, norinčios rengti intervencijas pasaulyje… turinčios išteklių įsigyti tokius pažangius, aukščiausios klasės laivus. Jiems taip pat reikia gerai apmokytų įgulų“, – pridūrė jis.

Pasak A. Coldefy, būtų geriausia, jeigu tuos laivus įsigytų Europos Sąjunga, bet jau daugelį metų dedamų pastangų sustiprinti Europos kolektyvinę gynybą pažanga buvo menka.

Dar viena problema Prancūzijai – Rusijos pageidavimas atsiimti tuose laivuose sumontuotą ryšių įrangą.

„Neabejotina, kad rusai vilkins laiką, kad pavogtų kiek įmanoma daugiau technologijų, kas yra įprasta, – aiškino A. Coldefy. – Jie sako, kad galėtų pasistatyti tokius laivus patys, bet iš tikrųjų jie smarkiai atsilikę.“

Kaip rašo „IHS Jane's“, per ateinantį dešimtmetį naujų karo laivų reikės 13 šalių, kurios galėtų norėti įsigyti bent vieną „Mistral“ iš Prancūzijos: Australija, Belgija, Brazilija, Kanada, Čilė, Vokietija, Indija, Japonija, Malaizija, Nyderlandai, Singapūras, Turkija ir Venesuela.

Iš jų tik Indijai ir Turkijai reikės vieno jūrų desanto laivo per ateinančius ketverius metus, o Delis neseniai sakė ketinantis liautis importuoti karo laivus ir mėginti statytis juos pats. Tuo tarpu Ankara siekia tapti karinių laivų eksportuotoja.

„Gali atsirasti kitų. Ypač susijusių su įtampa Pietų Kinijos jūroje“, – sakė B. Mooresas, turėdamas omenyje regioną, kuriame Kinijos įtakos didėjimas kelia nerimą kaimyninėms šalims.

„Tačiau per metus parduodama tik po kelis tokius laivus, todėl bus sunku“, – pridūrė jis.



Aut. teisės: 15min.lt

(8)
(3)
(5)

Komentarai (36)