Žodžių į vatą nevyniojęs estas pasakė, kodėl Lietuva atsiliko nuo Estijos (0)

2015-10-12

„Jūsų visuomenei stinga pasitikėjimo. Yra daugybė galimybių palengvinti ir pagerinti jūsų visuomenės gyvenimą technologijomis. Turite visus reikalingus įrankius – elektroninį parašą, elektroninį receptą. O tai yra neįtikėtinai naudingi įrankiai, sutaupantys visą darbo savaitę per metus, lyginant su įprastiniu funkcijų atlikimu. Tai yra kultūros ir pasitikėjimo klausimas“, – tiesiai šviesiai Lietuvos trūkumą nusakė Estijos vyriausybės vyriausiasis informacijos vadovas Taavi Kotka.

Tiesa, šalies svečias, konferencijoje „#Switch!“ pristatęs Estijoje teikiamas e-valdžios paslaugas, lietuvių su neandertaliečiais jokiu būdu nelygina – netgi kai kurios galingiausios Europos valstybės IT galimybių išnaudojimo požiūriu smarkiai atsilieka nuo Lietuvos.

„Lyginant su kai kuriomis Vakarų Europos valstybėmis esate toli priekyje. Bet galėtumėte būti ir dar toliau. Galėtumėte turėti daugiau laisvo laiko. Galėtumėte gauti geresnius atlyginimus. Jūs, kaip visuomenė, galėtumėte dirbti kur kas efektyviau. Tik naudokitės tais įrankiais, kurie jau egzistuoja. Žinoma, vieną-kitą dalyką reikėtų pakoreguoti. Pavyzdžiui, elektroninį parašą naudoti galima, bet tai per daug sudėtinga. Reikalinga konkreti naršyklė ir panašiai. Supaprastinkite viską ir populiarinkite, skatinkite naudojimą. Neandertaliečiai anaiptol nesate – nė iš tolo“, – sakė T. Kotka.

Neandertaliečių epitetą T. Kotka daug mieliau skirtų britams – šioje daugybę lietuvių suviliojusioje šalyse el. parašo sąvoka neegzistuoja.

Žmogus negali būti identifikuojamas skaitmeniniu būdu, todėl apsunkinamas duomenų perdavimas, tarkime, tarp bankų ir mokesčių inspekcijos. Gerai sutvarkytoje informacijos mainų sistemoje bankai ir draudimo bendrovės ar valstybės institucijos, turėdami unikalų asmens identifikavimo kodą, gali laisvai keistis duomenimis, todėl, klientui nereikia su tais pačiais duomenimis eiti ir pas vienus, ir pas kitus – viskas padaroma automatiškai vienu veiksmu.

Tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje skirtingose su finansais susijusiose institucijose reikia kartoti tuos pačius veiksmus, kuriuos nesunkiai galėtų atlikti informacinės sistemos. Nors T. Kotka pripažino, kad Estijoje specifinių tam skirtų skaičiavimų nebuvo atlikta, tačiau galima būtų tvirtinti, kad valstybinės e-paslaugos žmogui sutaupo savaitę per metus.

„Kaip mes taip skaičiuojame? Kiekvieną pasirašymą skaičiuojame kaip dvidešimt minučių. Jeigu reikia ką nors pasirašyti – kur nors reikia nuvykti, o tai užtrunka. Gal ir daugiau nei 20 minučių. Skaičiuojant, kad kiekvienas parašas prilygsta 20 minučių ir įvertinus parašų kiekį, galima teigti, kad kiekvienas pilietis išlošia bent vieną darbo savaitę per metus. Tikriausiai „baltosios apykaklės“ išlošia daugiau, o „mėlynos apykaklės“ mažiau, tačiau vidurkis būtų apie savaitę žmogui“.

„Manau, kad tai yra priežastis, dėl kurios vidutinis atlyginimas Estijoje yra aukštesnis nei Lietuvoje. Pradėjome iš lygiai tos pačios pozicijos, bet nuo tada ėjome skirtingu keliu bet sugebėjimas išgauti daugiau naudos iš technologijų be jokios abejonės yra bent jau viena iš priežasčių, dėl ko Estija vystosi geriau lyginant su jumis. Nesakau, kad lenkiame jus šimtais kilometrų – tikrai ne. Daugeliu požiūriu esame labai artimose pozicijose. Bet skirtumo yra“, – tiesiai rėžė T. Kotka.

Valstybės teikiamų paslaugų kompiuterizavimas mažina ir biurokratinį aparatą bei biurokratinę naštą apskritai. Pavyzdžiui, Estijoje vairuotojui nereikia su savimi nuolat turėti vairuotojo licencijos – pakanka vieno bet kokio asmens dokumento. Ilgą laiką vartojantiems tuos pačius vaistus (pvz., nuo aukšto kraujospūdžio) žmonėms nereikia kas mėnesį ar tris mėnesius vykti pas gydytoją. Tiesą sakant, jeigu būklė nepasikeitė, netgi su kompiuteriu nieko daryti nereikia – tiesiog kai ateina laikas pakanka nueiti į vaistinę, parodyti asmens dokumentą ir bus išduodami kompensuojamieji vaistai.

Tuo pačiu tai padidina medikų darbo efektyvumą – per kelias sekundes be paciento išrašomi receptai sutaupo laiką, kurį galima skirti pacientams, kurių būklė nėra tokia stabili ir kuriems tikrai reikalingas gydytojo dėmesys.

Įdomus šalutinis tokios sistemos poveikis – sumažėjęs abortų kiekis šalyje: panelėms nereikia kiekvieną mėnesį eiti pas ginekologą, o iš jo – pas vaistininką, nereikia su niekuo kalbėtis – tereikia nueiti į vaistinę, pateikti asmens dokumentą ir sumokėti už vaistus, sužymėtus skaitmeniniame recepte. O jeigu net ir tai yra per daug raudonuoti verčianti užduotis – su asmens dokumentu pas vaistininką galima siųsti savo gyvenimo draugą.

Kitaip tariant, elektroninio recepto sistema pašalino drovumo ir gėdijimosi veiksnį, kartais trukdantį kreiptis medikų ar vaistininkų pagalbos.

Žinoma, sveikatos apsaugos sistema dar nėra automatizuota ir suskaitmeninta tiek, kiek galėtų būti, dar esama galimybių padidinti darbo efektyvumą – pavyzdžiui, T. Kotka svarsto apie balso atpažinimo sistemą, kad medikui, sveriančiam kūdikį, nereikėtų po to eiti prie kompiuterio ir įvedinėti duomenis, o pakaktų tik balsu pasakyti „Svoris – keturi tūkstančiai du šimtai gramų“.

Dar viena e-valdžios sistema, kuria didžiuojasi T. Kotka – elektroninis balsavimas.

Jau dešimtį metų naudojama sistema dar nė karto nesusilaukė kritikos dėl nesaugumo, visuomenės pasitikėjimas ja didelis. Net trečdalis visų balsuojančiųjų tai daro internetu. O tai yra priežastis, dėl kurios Estija nepasiduoda blogai demokratinių šalių tendencijai – balsuojančiųjų skaičiaus mažėjimui: visose vakarų valstybėse, kur elektroninio balsavimo sistemos neįdiegtos, balsuojančiųjų kiekis palaipsniui mažėja, o Estijoje jis bent jau stabilus.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Vaidas Neverauskas

(38)
(0)
(38)

Komentarai (0)