Atskleistas naujas būdas, kaip mus seka telefonai ir kompiuteriai (0)

2015-11-19

Asmens privatumo gynėjai įspėja, kad naujas sekimo metodas įdarbina visus mūsų turimus išmaniuosius įrenginius, tad kaitaliojant juos sekimas nenutrūks. Technologijos jau dabar gali padaryti tai, apie ką neseniai kalbėjo tik sąmokslo teorijų maniakai.

Ir kalbos apie tai, kad televizijos transliacijose paslėptas aukšto dažnio garsinis signalas aktyvina tam tikras mūsų asmeninių įrenginių funkcijas, jau nebekelia juoko. Išgirdusi apie naujus didžiųjų kompanijų siekius tuo susidomėjo net JAV federalinė prekybos komisija.

Besirūpinantis asmens duomenų sauga JAV demokratijos ir technologijų centras įspėjo Federalinę prekybos komisiją, kad diegiama nauja technologija, kuri leidžia sekti, ką žmogus veikia internete net tuomet, jei jis nuolat naudojasi skirtingais įrenginiais.

Anot privatumo gynėjų, televizijos reklamų metu arba žmogui atvėrus reklamą kompiuterio ekrane, transliuojamas itin aukšto dažnio garsinis signalas. Jo negirdi žmogaus ausis, tačiau netoliese gulintis planšetinis kompiuteris ar išmanusis telefonas tą signalą fiksuoja. Ir to pakanka, kad būtų perduotas specialus kodas, o reklamos teikėjai galėtų susieti konkretų žmogų su visais kitais jo turimais įrenginiais (kurie tuo metu yra netoliese).

Tada lieka rinkti duomenis, kokias reklamas žmogus mato ir kiek laiko jas žiūri, kuo tuo metu užsiima, kokias svetaines atveria, ar reklama susidomėjo, ar perka, ką perka ir t. t.

Šiuolaikinis išsivysčiusios šalies gyventojas per dieną gali pasinaudoti ir penkiais prie interneto besijungiančiais įrenginiais – kompiuteriu, telefonu, planšetiniu kompiuteriu, dėvimuoju įrenginiu, televizoriumi. Ligi šiol nebuvo efektyvaus metodo, leidžiančio sekti, kur žmogus naršo ir kuo domisi keisdamas įrenginius, tačiau naujas sinchronizavimo būdas nebepalieka jokių šansų – ligi šiol sekusios vien įrenginį kompanijos gavo įrankį visiškai sekti žmogų.

„Žmogui per dieną užsiimant savais reikalais, kiekvienas jo naudojamas įrenginys generuoja skirtingus duomenų srautus. Kiekvienas toks srautas atskleidžia dalelę informacijos apie asmens prioritetus, interesus ir elgseną. Atsiradusi galimybė susieti visus atskirus srautus su vienu individu rinkodaros specialistams suteikia labai daug žinių apie bet kurį žmogų“, – rašo Demokratijos ir technologijų centro atstovai.

Jie paminėjo ir pagrindines tokias technologijas kuriančias kompanijas. „Drawbridge“, „Flurry“, net „Adobe“ kuria kažką panašaus (tiesa, be aukšto dažnio garso signalo). Tačiau toliausiai šioje srityje pažengė San Fransiske (JAV) įsikūrusi kompanija „SilverPush“. Būtent ji yra ultragarso naudojimo susiejant įrenginius su vartotoju lyderė.

Beje, kad jūsų išmanusis telefonas ar planšetinis kompiuteris kaip nors reaguotų į ultragarso signalą, jame turi būti įdiegta specialų „SilverPush“ kodą naudojanti programėlė. Jau ramiau? Be reikalo.

„SilverPush“ nurodo, kad jau šių metų pavasarį jų kodą naudojo 67 populiarios programėlės, tad kompanija galėjo sekti apie 18 mln. išmaniųjų įrenginių. „SilverPush“ neišduoda, kurių programėlių kūrėjai pasitelkė jos technologiją, tad vartotojai neturi galimybės jos atsisakyti.

Dar daugiau nerimo kelią tai, kad „SilverPush“ kodas kažkaip aktyvina įrenginio mikrofoną – juk jis turi bet kada išgirsti siunčiamą aukšto dažnio kodą. Kompanijos atstovai prisiekinėja, kad tai nereiškia, jog mikrofonas nuolat klauso visų aplinkos garsų, tačiau…

Galime, aišku, guostis, kad tai dar vienas sąmokslo teorijų kūrėjų blefas, kad išties nesame niekam tokie jau įdomūs, o jei reklamos teikėjai geriau žinos, kokių batų dabar ieškome, mums ir patiems bus geriau. Tačiau du faktai nekelia abejonių.

Vienas – ši technologija reali ir ji veikia. Beje, kažką labai panašaus buvo pasitelkę net lietuviško filmo „Rūsys“ kūrėjai, kurie skatino filmo peržiūros metu naudotis programėle, praplečiančia įspūdį. Išties ir tos programėlės funkcijas aktyvindavo garso takelyje įrašytas specialus kodas.

Antras – ji jau dabar naudojama praktikoje ir pateikia neįtikėtinai detalią informaciją ne tik apie tai, kuo domimės, bet ir kur esame tuo domėdamiesi, kas paskatino tuo domėtis, ir jūs niekaip negalite to atsižadėti.

Štai toks mokestis už tai, kad viską norime gauti nemokamai. Ne veltui sakoma – brangiausi pasaulyje dalykai yra nemokami.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Autoriai: Arnoldas Lukošius

(81)
(6)
(75)

Komentarai (0)