„Ligoto namo sindromas“: vaikų kambarių oras tiesiog prisotintas pavojingais cheminiais junginiais (0)

2015-11-21

Vaikų kambarių dulkėse – alergizuojančios medžiagos ir lakieji organiniai junginiai. Tokius rezultatus bendradarbiaujantys Baltijos šalių mokslininkai gavo ištyrę 15 vaikų kambarių orą Latvijoje. Situacija lietuvių vaikų kambariuose, pasak jų, tokia pati, nes abiejų šalių rinkose yra panašių pavojingus sveikatai cheminių medžiagų kokteilius namų ore „maišančių“ gaminių. Manoma, kad pigiomis medžiagomis atliekama renovacija, prastos vėdinimo sistemos sukelia „ligoto namo“ sindromą.

Rado formaldehido, tolueno – koncentracijos viršija normas

Oras vaikų kambariuose, kaip paaiškėjo ištyrus keliolika mėginių, daugeliu atvejų labiau užterštas negu lauke – pavojingų cheminių medžiagų rasta visuose tirtuose objektuose. Kenksmingą aplinką, pasak tyrimą atlikusių Baltijos aplinkos forumo mokslininkų, susikuriame patys, ore alerginius negalavimus, vėžinius susirgimus galinčių sukelti medžiagų atsiranda iš kasdien naudojamų gaminių. Latvių vaikų kambarių oro kokybės tyrimo rezultatai labai panašūs į neseniai pristatytą dešimties lietuvių savanorių kraujo tyrimą – visų kraujyje rasta pavojingų cheminių medžiagų, o vėliau tirtose namų dulkėse aptikta ftalatų, degumą mažinančių medžiagų ir kitų sveikatai kenksmingų junginių.

Ištyrus įvairių latvių šeimų, tiek gyvenančių naujos, tiek senos statybos namuose, atidžiai besirenkančių statybines medžiagas ir į tai kreipiančių mažiau dėmesio, patalpų, kuriose daugiausia laiko praleidžia vaikai, orą, jame rasta net 40 skirtingų cheminių medžiagų, turinčių neigiamą poveikį sveikatai.

Valstybės institucijų nustatyta nekenksminga tolueno koncentracija visuose oro mėginiuose viršijama 2–13 kartų. Vaikų kambariai taip pat užteršti ir kvapiosiomis alergizuojančiomis medžiagomis, tokiomis kaip limonenas, pinenas ir kt., šių medžiagų nekenksminga koncentracija viršyta 2–8 kartus 11 iš 15 tirtų mėginių.

„Iš trijų didelių radinių pirmiausia reikėtų paminėti formaldehidą, tolueną, tai lakūs organiniai junginiai. Jų pagrindinis šaltinis patalpose yra mūsų pačių gaminiai: statybinės medžiagos, baldai, žaislai, kuriuose šių junginių yra klijų, dervų ir lakų sudėtyje.

Lakiųjų organinių gaminių daugiausia naujuose daiktuose, garavimas laikui bėgant slopsta. Jų aptinkama klijuotos arba presuotos medienos gaminiuose, medžio dulkių plokštėse, drožlių plokštėse, faneriniuose balduose, kai kuriuose audiniuose, dažuose, tapetuose, klijuose, buitinėje chemijoje – detergentuose, minkštikliuose, dezinfektantuose, šampūnuose. Netgi jeigu etiketėje to niekada nebus parašyta, formaldehidas susidaro iš kitų konservuojančių ir fiksuojančių medžiagų, esančių tame pačiame šampūne. Ir štai mes jų įkvepiame, pagal latvių tyrimą, įkvepiame gana daug, kai gyvename tokiomis medžiagomis apdorotose patalpose, jis sukelia vietinį sudirginimą, alerginius reiškinius“, – sakė medicinos mokslų daktarė, Valstybinio mokslų tyrimų instituto „Inovatyvios medicinos centras“ specialistė Rūta Aldonytė.

Atpažinti sveikatai kenksmingų formaldehidų buvimą galima jau vien iš dirginančio, nemalonaus kvapo, sklindančio nuo naujų baldų, žaislų, statybinių medžiagų. Šios lakiosios medžiagos, pasak plaučių sveikatą žalojančius veiksnius tyrinėjančios mokslininkės, laikui bėgant kelia alerginių reakcijų, gali paskatinti vystytis astminį bronchitą, astmą, egzemą, dermatitą.

Vaikų kambarių ore aptiktas toluenas į namų aplinką patenka su klijais, dažais, skiedikliais, tirpikliais, valikliais, atsidarius langą į gatvę, kur zuja eismas ir didelė išmetamųjų automobilių dujų koncentracija.

„Nuo tolueno atsiranda gana žymus smegenų sudirginimas, galvos svaigimas, skausmas, gali pablogėti jaunų žmonių mokymasis, suprastėti dėmesys, netgi atsirasti haliucinogeninių požymių. Gali varginti nuolatinis galvos skausmas“, – vardijo mokslininkė.

Susekti, ar vaiko organizmas užterštas formaldehidais ir toluenais, gana sudėtinga – etiketės ant gaminių ne visada atskleidžia šių medžiagų buvimą, o aiškaus biožymens taip pat nėra. Vis dėlto sumažinti jų poveikį galima atsakingai renkantis statybines medžiagas, iš atsinaujinančių medžiagų pagamintus geros kokybės baldus. Renkantis medžiagas būtina investuoti į gerą vėdinimo sistemą, kurią darydami remontus, renovacijas ar statydami naujus namus žmonės dažnai pamiršta. Praverstų ir saugotis rūkalų dūmų, automobilių išmetamųjų dujų, vartoti kuo mažiau buitinės chemijos. Pirmomis dienomis įsigijus naujų baldų, žaislų, remonto verčiau gerai išvėdinti patalpas, pasistengti kurį laiką jose nebūti – kol lakiosios medžiagos nuo paviršių išgaruos.

Problemą sprendė vandeniu ir šluoste

Vaikų kambarių ore aptiktą trečiąją cheminių junginių grupę, kvapiąsias medžiagas, reiktų mažinti paprasčiau: tereikia naudoti mažiau namų kvapų, skalbiklių, ploviklių. Nors limoneno, pineno ir kitų kvapiųjų medžiagų toksiškumas nėra toks didelis kaip formaldehido ir tolueno, kurie yra žinomi kancerogenai, jos dirgina kvėpavimo takus, odą.

„Kuo mažiau kvapių medžiagų patalpų viduje, kuo mažiau kvepalų – mamos, darželių auklėtojos, žmonės, būnantys šalia vaikų, jautrių žmonių turėtų kuo mažiau ant savęs „nešiotis“ stipraus kvapo. Pas mus ši kultūra yra agresyvi, žmonės dažniausiai dėvi kvapą labai ryškiai“, – patarė medicinos mokslų daktarė R. Aldonytė.

Pakartotiniai patalpų oro taršos tyrimai atskleidė, kad, žmonėms išklausius specialistų patarimų ir pradėjus jų paviršius valyti tik vandeniu ir šluoste, nenaudoti ploviklių, nepurkšti oro, o vėdinti patalpas, kvapiųjų lakiųjų organinių junginių gerokai sumažėjo. Vis dėlto mokslininkė apgailestavo, kad Lietuvoje nėra bendro ir nuolat vykdomo žmogaus biomonitoringo, tik pavienės iniciatyvos. Europoje atliekama daugybė didžiulių studijų, tyrinėjančių gyventojų namų, biurų aplinką, pavyzdžiui, buvo stebima gyvsidabrio koncentracija daugelyje šalių – tik Lietuvos tarp jų nebuvo.

Kliūva ir neapgalvota renovacijos sistema – dažniausiai, renkantis medžiagas, nusveria mažiausia kaina. Nėra reikalavimo, kad, tarkime, perdažius darželio grupės sienas, būtų pamatuota tam tikrų medžiagų patalpoje koncentracija.

Dulkėse – ftalatai

Mokslininkai nėra nustatę „saugios ribos”, kuri padėtų įvertinti konkrečios tokių medžiagų koncentracijos poveikį organizmui. Tai yra labai individualu – priklauso nuo lyties, amžiaus, svorio, paveldimumo, imuniteto ir begalės kitų kintamųjų. Vis dėlto kai kurios iš jų jau siejamos su tam tikrais endokrininės, hormoninės sistemos pokyčiais, vėžinių ląstelių atsiradimu.

Kenksmingą aplinką susikuriame patys – pavojingos medžiagos atsiranda namų dulkėse iš kasdien naudojamų gaminių, paskui patenka į organizmą. Baltijos aplinkos forumas kiek anksčiau tyrė septynių lietuvių savanorių namų ir darbo aplinkos dulkių ir 10 savanorių kraujo mėginius. Buvo ieškoma trijų plačiai paplitusių pavojingų cheminių medžiagų grupių – ftalatų, degumą mažinančių medžiagų ir perfluorintų junginių. Tyrimai parodė, kad pavojingų cheminių medžiagų yra visuose tirtuose dulkių ir kraujo mėginiuose.

Šios medžiagos pavojingos tuo, kad yra patvarios, linkusios kauptis organizmuose ir siejamos su įvairiomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, vėžiu, autoimuninėmis ligomis, vaisingumo problemomis. Tokių pavojingų medžiagų šiandien skaičiuojama iki 3 000. Kasmet atliekami moksliniai tyrimai atskleidžia vis naujų įrodymų dėl pavojingų cheminių medžiagų poveikio sveikatai ir paplitimo.

Buvo tirtos tiek leistinos, teik Europos Sąjungos ar pasaulyje uždraustos ar ribojamos medžiagos. Aptikta ir vienų, ir kitų.

Tiriamų savanorių namai buvo skirtingi – vienuose grindys išklotos kilimine danga, kitur daug plastikinių niekučių ar dulkes renkančių žaislų. Tačiau visose aplinkose rasta visų medžiagų grupių, daugiausia ftalatų. Tik dviejuose mėginiuose aptikta perfluorintų junginių. Degumą mažinančių medžiagų koncentracijos buvo didžiausios. Jos viršijo aptikimo ribą iki 1000 kartų.

Palyginti su kitais panašiais tyrimais, atliktais 2004–2013 metais Europoje, gauti rezultatai yra panašūs – vyrauja ftalatai ir degumą mažinančios medžiagos, jų koncentracijos skiriasi nedaug.

„Vartoti kuo natūralesnius dalykus ir kuo mažiau. Esame išmokyti reklamų, kad mums reikia mėlynos spalvos ploviklių, kvepiančių skalbiklių, nors kvapas ir spalva neturi įtakos nešvarumų pašalinimui. Grįžti prie senovės valiklių, acto ir sodos? Šiuo pagrindu tikrai yra prigaminta įvairių priemonių, galima rinktis natūralias, paženklintas „eko“ ženklu, galima paskatinti mergaites nenaudoti nagų lako ir acetono, tėvus – neapkrauti vaiko per dideliu kiekiu žaislų. Sveiko proto kriterijus yra pats svarbiausias“, – rezultatus įvertino Baltijos forumo cheminių medžiagų ekspertė Laura Stančė.

Pavojingų cheminių medžiagų tyrimai kraujyje nėra plačiai paplitę, nes trūksta patvirtintų medicininės diagnostikos metodų, kurie padėtų susieti organizme rastas pavojingas chemines medžiagas bei jų koncentraciją su konkrečiomis ligomis. Trūksta ir medicinos specialistų, kurie galėtų tokių tyrimų rezultatus interpretuoti. Vis dėlto kartais į laboratorijas kreipiasi žmonės, nusprendę išsiaiškinti, ar jų butuose, namuose daug sveikatą ardančių cheminių dalelių, norėdami ištirti patalpų oro kokybę.

„Ligoto namo sindromas“

Atskira netyrinėjama sritimi Lietuvoje yra tapusi biurų aplinka. Teršiantys spausdintuvai, prasta ventiliacija, pasak Valstybinio mokslų tyrimų instituto „Inovatyvios medicinos centras“ specialistės Rūtos Aldonytės, gali darbuotojams kelti ilgalaikių sveikatos sutrikimų.

„Ofiso aplinka gali tapti pavojinga ir kelti vadinamojo ligoto namo sindromą, kai žmonės, atėję į tą pastatą, jaučiasi blogai, nors jokių apčiuopiamų susirgimų lyg ir nerandama. Lakios medžiagos sukelia galvos smegenų dirginimą, skausmą, negalėjimą dirbti“, – aiškino mokslininkė.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, „ligotų namų“ Europoje suskaičiuojama apie 30 proc. o Lietuvoje jų gali būti ir dar daugiau. Vienas pagrindinių netinkamą aplinką išduodančių veiksnių – prasta žmonių savijauta be akivaizdžių priežasčių.

Tiesa, situacija mūsų šalyje dėkingesnė švaraus oro gamtoje atžvilgiu. „Švaraus oro pas mus tikrai yra daug, užmiesčiuose jis apskritai nuostabus; mikroorganizmų pasaulio požiūriu lietuviai neblogoje situacijoje, plaučių ligų padėtis bendrąja prasme irgi nėra labai baisi. Aišku, plaučių vėžio statistika neguodžianti, rūkančių skaičiai stebinančiai aukšti. Dar nesusiklostė tradicijos stebėti, matuoti aplinkos, oro taršą, perduoti žinias politikams ir imtis reguliuoti situaciją“, – pastebėjo R. Aldonytė.

Aut. teisės: alfa.lt
Autoriai: Rugilė Audenienė

(9)
(1)
(8)

Komentarai (0)