Tikroji „Uber“ kaina: kodėl viešasis transportas merdi? (2)

2016-03-09

Kai tokie technologijų milžinai kaip „Google“ ar „Uber“ slepia savo turtą ir nemoka mokesčių, viešasis sektorius negali tobulinti savo teikiamų paslaugų, teigia baltarusių kilmės politinę ir socialinę technologijų įtaką tyrinėjantis mokslininkas Jevgenijus Morozovas.

Savo komentare britų leidiniui „The Guardian“ jis teigia, kad pagrindinis visame pasaulyje sparčiai populiarėjančios pavežimo paslaugų įmonės „Uber“ konkurencinis pranašumas yra ne išradingi techniniai sprendimai, o galimybė „deginti“ investuotojų pinigus. „Uber“, siekdama pašalinti konkurentus, gali sau leisti sudeginti milijardus“, – teigia jis. Kaip prieš kurį laiką pranešė portalas „The Information“, per pirmus tris 2015 metų ketvirčius „Uber“ prarado 1,7 mlrd. dolerių, kai gavo 1,2 mlrd. dolerių pajamų.

Vasarį, Kanados portalo „Betakit“ žiniomis, „Uber“ vadovas Travisas Kalanickas pripažino, kad jo įmonė vien Kinijoje per metus patiria 1 mlrd. dolerių nuostolių.

„JAV esame pelningi, bet Kinijoje, konkuruodami su vietiniu „Didi Kuaidi“ pinigus prarandame“, – privačiame renginyje sakė T. Kalanickas.

J. Morozovas teigia, kad „Uber“ verslo planas yra paprastas: ji nori pavežimo paslaugų kaina sumažinti kiek tik įmanoma ir taip paskatinti paklausą – galiausiai vietoje savo automobilio, viešojo transporto ar taksi gyventojai rinksis tik „Uber“.

Tačiau kieno pinigus „Uber“ degina?

J. Morozovas teigia, kad turėdama tokius investuotojus kaip „Google“, „Amazon“ įkūrusį Jeffą Bezosą ir „Goldman Sachs“, „Uber“ yra puikus įmonės, kurios plėtrą labai palengvino vyriausybių neįgalumas apmokestinti technologijų ir finansų gigantų pelnus, pavyzdys.

Toks teiginys tinka ir Lietuvoje. Kaip jau rašyta, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, „Google Voice Inc.“ pernai per pirmus devynis mėnesius Lietuvai sumokėjo 1 tūkst. eurų PVM, „Google Technology Inc.“ – 99,1 tūkst. eurų „Facebook Payments International Limited“ – 98 tūkst. eurų.

Apie „Youtube“ mokesčius VMI duomenų neturi, tačiau primename, kad „Youtube“ vaizdo įrašų platformą priklauso „Google“. Profesionalams skirtas socialinis tinklas „Linkedin Ireland“ Lietuvai per pernai pirmus devynis mėnesius sumokėjo 12,3 tūkst. eurų PVM.

Pelno mokesčio nei „Google“, nei „Facebook“ bendrovės Lietuvoje nemoka, nes nėra registravusios savo būstinės Lietuvoje ir joms tokia prievolė nekrenta.

Kaip praneša „Bloomberg“, „Google“ 2014 metais į Bermuduose esančią savo bendrovę pervedė 10,7 mlrd. eurų pajamų. Tai leido jai sutaupyti 2,2 mlrd. eurų mokesčių. 2015 metų pabaigoje už JAV ribų esančiose įmonėse „Google“ laikė 35,8 mlrd. eurų, nuo kurių JAV nesumokėjo mokesčių.

Viešasis sektorius – be pinigų

Tuo metu 2016 metų Vilniaus miesto biudžetas patvirtintas su 24,6 mln. eurų deficitų, o sostinės skola sausio 1 dieną siekė 383,1 mln. eurų. J. Morozovas teigia, kad pagrindinė priežastis, kodėl „Uber“ turi tiek daug pinigų yra tai, kad jų nebeturi vyriausybės. „Apple“ neseniai pranešė, kad yra sukaupusi apie 200 mlrd. dolerių, kurių JAV mokesčių inspektoriai pasiekti negali. „Facebook“ 2015 metais gavo 3,69 mlrd. dolerių pelno.

 „Tuo metu be pinigų sėdinčios vyriausybės toliau veržiasi diržus – karpo infrastruktūrai ir inovacijoms skirtus biudžetus“, – rašo J. Morozovas.

Premjeras Algirdas Butkevičius ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius „Uber“ Lietuvoje pasitiko labai palankiai.

„Mes palaikome „Uber“ ir kitas dalijimosi ekonomikos bendroves, kurios užtikrins, kad savo veiklą mūsų šalyje vykdys skaidriai. Džiaugiuosi, kad keleivių pervežimo paslaugų sektorius pasipildys pažangias technologijas naudojančiu nauju žaidėju, sukursiančiu darbo vietas“, – žiniasklaidai išplatintame pranešime teigė A. Butkevičius.

R. Šimašius „Facebook“ parašė: „Mes norime gero taksi serviso, gero dalinimosi paslaugomis, mažesnių kamščių. Ir „Uber“, ir visi kiti čia laukiami, kad tai pasiektume“.

Skatina konkurenciją

Paklaustas, kaip vertina J. Morozovo teiginius, „Uber“ vadovas Baltijos šalyse Ennas Metsaras sakė, kad konkurencija leidžia laimėti visiems, nes tik taip užtikrinama, kad vartotojus pasiektų aukštos kokybės produktai.

„Pastebėjome, kad skirtingose valstybėse, kuriose savo veiklą pradėjo „Uber“, mūsų atėjimas paskatino inovacijas jau egzistuojančiuose veiklos modeliuose. Pavyzdžiui, „E-hail“ tipo programėlės sparčiai populiarėja daugybėje šalių, nes taksi bendrovės pradėjo naudoti šias platformas, siekdamos siūlyti modernesnes paslaugas“, – dėstė jis.

 E. Metsaras sakė, kad daugybė konkurenciją prižiūrinčių tarnybų visame pasaulyje pabrėžė, kad „Uber“ skatina konkurenciją: „Uber“ vartotojams suteikia papildomą pasirinkimą, o didėjanti pasiūla savaime verčia imtis veiksmingesnių priemonių.

„Visi „Uber“ mokėjimai atliekami be grynųjų pinigų, todėl yra skaidrūs ir lengvai atsekami. Tokia priemonė stiprina visą pavėžėjimo rinką. Estijoje mes netgi žengėme dar drąsesnį žingsnį – drauge su šalies mokesčių institucijomis sukūrėme savanorišką skaitmeninę mokesčių platformą, kuri to norintiems „Uber“ partneriams-vairuotojams supaprastina pajamų deklaracijas“, – pasakojo „Uber“ vadovas.

Dar nereglamentuota

„Uber“ veikla Lietuvoje šiuo metu dar nėra iki galo reglamentuota. Dėl tai padaryti turinčių įstatymų Seimas turėtų balsuoti kovo 10 dieną prasidėsiančioje pavasario sesijoje. Preliminariame VMI paaiškinime dėl „Uber“ vairuotojų mokesčių nurodoma, kad jie privalo registruoti individualią veiklą, išsiimdami individualios veiklos pažymą.

„Šios rūšies individuali veikla pagal pažymą apmokestinama 5 proc. Gyventojų pajamų mokesčio tarifu. Be abejo, „Uber" partneriai privalo mokėti Privalomojo sveikatos draudimo ir Valstybinio socialinio draudimo įmokas“, – nurodo VMI.

Taip pat už tai, kad vairuotojai, naudojasi „Uber" mobiliąja aplikacija ir kitomis paslaugomis jiems reikės mokėti PVM). Jį reikės mokėti nuo sumos, kurią „Uber" kompanija pasiims sau kaip užmokestį už leidimą naudotis jos infrastruktūra (pavyzdžiui, vairuotojas per mėnesį gavo 100 eurų pajamų, „Uber" kompanijos paslaugų kaina partneriui – 25 eurų, tad vairuotojas nuo 25 eurų turės sumokėti PVM).
 

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Edgaras Savickas

(8)
(5)
(3)

Komentarai (2)