Įspūdingai besiplečiantis lėktuvų aptarnavimo angaras Kaune: atlygis siekia ir 8 tūkst. eurų, bet žmonių trūksta (18)

2016-04-04

Šalia Kauno, Karmėlavoje lėktuvų aptarnavimo angarą įkūrusi bendrovės „FL Technics“ skundžiasi darbuotojų trūkumu. Lietuvių vietą angare užima užsieniečiai.

Dabar čia dirba kone 200 specialistų. „FL Technics“ priklauso Varšuvos vertybinių popierių biržoje kotiruojamai „Avia Solutions Group“, kurios valdybos pirmininkas yra Gediminas Žiemelis, Seimo nario, buvusio konservatoriaus ir vidaus reikalų ministro Vidmanto Žiemelio sūnus.

Prieš daugiau nei dvejus metus įsikūrusio angaro statybos Kauno tarptautinio oro uosto pašonėje kainavo apie 10,7 mln. eurų. Jo plotas siekia 8,4 tūkst. kv. metrų. Vienu metu čia galima aptarnauti penkis „Airbus A320“ modelio lėktuvus. Jis taip pat pritaikytas „Boeing 747“ bei „Boeing 787 Dreamliner“ serijos orlaivių techninei priežiūrai.

Žurnalistus į šį angarą pakvietusios bendrovės „FL Technics“ bazinio aptarnavimo departamento vadovas Kaune Martynas Grigalavičius sako, kad šis angaras tapo atspirties tašku – dabar „FL Technics“ biurai yra Majamyje, Londone, Kuala Lumpure.

„Tai buvo vienas iš plėtros strategijos dalių. Panašų angarą turime Indonezijoje, Džakartoje atidarinėjame. Tada planuojame Bankoke, Tailande. Plečiamės. Mes koncentruojamės į vieno tipo lėktuvus, jei norėtume orientuotis į kitus, tai reikia supirkti įrangą, apmokyti žmones ir investuoti ne 2, ir ne 3 milijonus eurų vien tam, kad pakeistume tipą. Mes šią vasarą turėsime „Airbus 330“, kuris yra transatlantinis „wide-body“ lėktuvas. Tai bus vienas didesnių lėktuvų, kuris yra buvęs Kaune“, – teigė M. Grigalavičius.

Vidutiniškai vieno lėktuvo remontas Kaune trunka apie 18 dienų. Kaune galima padaryti visus darbus, kurie susiję su lėktuvais.

„Atliekami visi darbai – uodega, sparnai, varikliai išrenkami, salonas. Viskas priklauso nuo užsakovo. Yra variklio žmonės, sparnų žmonės, elektronikos žmonės. Visi specializuoti. Čia kaip su mašina dirbant. Čia panašiai, kaip mašina atvažiavo į servisą, tik kad lėktuvas skiriasi savo dydžiu, kompleksiškumu ir super detalia priežiūra kiekvienam procesui. Kiekvienas procesas lėktuve turi po du saugiklius – jei sulūžta viena sistema, yra kita, jei ir ta sulūžta – yra trečia. Net jei ir trečia sulūžta, susijungia kitos sistemos, kad viskas sklandžiai veiktų. Šiais laikais labai retas reiškinys, kad dėl techninių kliūčių gali atsitikti nelaimė, susidūrimas su žeme“, – sako M. Grigalavičius.

Didžiausia problema

Jis neslepia, kad didžiausia problema laikinojoje sostinėje buvo specialistai.

„Žmonės yra didžiausia problema. Pastatyti pastatą, nupirkti įrangą yra pakankamai lengvai įvykdomi dalykai, o žmonės sudėtingiausia dalis“, – neslepia M. Grigalavičius.

Beje, specialistų stygiaus problemos Lietuva kol kas nėra pajėgi išspręsti. Reikiamos kvalifikacijos specialistus ruošia Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU), tačiau specialistų vistiek trūksta.

„Dirba dalis lietuvių, bet Lietuvos universitetuose nėra paruošiama tiek atitinkamos kvalifikacijos žmonių, kiek reikia mums ir kitoms panašioms bendrovėms. Deja, tenka samdyti užsieniečius. Pas dirba specialistai iš Anglijos, Vokietijos, Graikijos, Ispanijos, Bulgarijos, Malaizijos. Tuomet atsiranda kultūriniai skirtumai, kuriuos reikia pradėti derinti įmonės viduje. Žinoma ir kaštai. Tie pinigai galėtų likti Lietuvoje, o dabar mokame algas užsieniečiais“, – sako M. Grigalavičius.

Atlyginimų dydį reguliuoja pasaulinė rinka

„FL Technics“ atstovas sako, kad atlyginimai lėktuvų mechanikams yra neprasti. Atitinkamai keliami ir aukštesni reikalavimai.

„Algos didesnės nei Lietuvos vidurkis dirbant mechaniku automobilių servise. Čia būtinai reikalinga anglų kalba, nes visa informacija yra anglų kalba. Reikalingas aviacinis išsilavinimas. Jei jo nėra, tai apmokymai vyksta įmonės viduje. Tai toks žmogus jau automatiškai tampa mums brangesnis. Tie žmonės, kurie yra specialistai, kurie pasirašinėja ir tikrina darbus, sertifikuoja, tai realiai jie turi būti mokęsi 7 metus“, – sako M. Grigalavičius.

Lietuvių specialistai itin pageidaujami užsienio bendrovėse. Panašu, kad bent jau šioje srityje protų nutekėjimas Lietuvai negresia.

„Žinoma, kažkiek žmonių išvažiuoja, bet šiame versle nėra geografinių ribų, todėl mes esame labai panašiose ekonominėse komercinėse sąlygose su Anglija, Vokietija ir t.t. Tai galime spręsti, kad algos yra panašios. Mes konkuruojame ne su lietuviškomis įmonėmis, o su visu pasauliu, todėl ir algos yra aukštesnės. Sunku pasakyti vidutinę algą, nes labai skirtingi lygiai žmonių. Galima apytikriai sakyti, kad yra žmonių gaunančių 1 tūkst. eurų, yra gaunančių 8 tūkst. ir dar daugiau“, – sako „FL Technics“ atstovas.

Beje, prieš pradedant darbus angare tenka įveikti ne vieną atranką. Tarp jų – ir specialiųjų tarnybų patikrą.

„Vienas dalykas yra reikalavimai darbuotojams. Kitas dalykas – jie negautų oro uosto leidimo, nes oro uostas prieš išduodamas leidimą tikrina STT, ONTT, FNTT – viso tarnybos. Tačiau labai mažai žmonių, kurie šios atrankos neįveikia. Tai specializuoti žmonės, kurie nuo vaikystės nori būti aviatoriais ir dirbti aviacijoje. Tai žmonės, kuriems lėktuvas nėra tik daiktas, bet ir emocija, romantikos dalis. Yra žmonių, kurie metė banko vadybininko darbą ir atėjo čia dirbti mechaniku. Aišku, jiems reikia daug mokytis, bet jie tai pasiryžę padaryti tam, kad būtų arčiau lėktuvų“, – sako M. Grigalavičius.

Vilniuje plėstis neleido

Šią savaitę Valstybės saugumo departamento išplatintoje ataskaitoje nurodoma, kad pernai Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisija svarstė UAB „FL Technics“ plėtros Tarptautinio Vilniaus oro uosto teritorijoje klausimą.

Nurodoma, kad VSD, vykdydamas Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių įstatymo nuostatas, pateikė savo surinktą informaciją Komisijai. Komisija nusprendė, kad numatoma investicija neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Verslininkas nekomentavo VSD ataskaitoje skelbiamos informacijos. „Atleiskite, bet į tokius klausimus tikrai neturiu ką atsakyti. Kol kas patiriame tik Lietuvos specialiųjų tarnybų spaudimą“, – atsakė jis.

G. Žiemelio kontroliuojama įmonė neseniai baigė ketvirtojo Maskvos oro uosto statybas.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Paulius Garkauskas

(6)
(11)
(-5)

Komentarai (18)