Kaip Estiją ir Latviją vadavo iš Botnijos agresijos: didžiausios pratybos nuo Šaltojo karo laikų (1)

2016-07-10

Gegužės 27 d. priešakiniai Botnijos daliniai įžengė į Estijos ir Latvijos teritorijas. Puolimas vykdytas trimis kryptimis: pirmoji priešininko pajėgų grupė pajudėjo palei Suomijos įlanką Talino link, antrosios išeities taškas – šiek tiek piečiau, o tikslas – Ryga, trečioji puolimą pradėjo dar piečiau, jos tikslas – irgi Ryga.

Visose Baltijos valstybėse, Lenkijoje ir kitose NATO šalyse paskelbta ypatingoji parengtis. Estijos kariuomenė kartu su šalyje esančiomis sąjungininkų pajėgomis pradėjo įgyvendinti operaciją kodiniu pavadinimu „Kardo riteris“. Tikslas – sustabdyti arba bent jau sumažinti priešininko judėjimo greitį.

Tuo pat metu pagal pavojų pakeltos Vo­kie­tijoje dislokuotos JAV pajėgos. Netrukus šarvuočių kolonos pajudėjo į šiaurę. Prie amerikiečių prisijungia Vokietijos mechanizuotosios pajėgos. Operacijos „Dragūnų žygis“ tikslas – kuo greitesnis prisijungimas prie sunkiai gebančių sulaikyti agresiją Latvijos ir Estijos karinių junginių.

Pradeda veikti planas „Greitas atsakas“, pagal kurį turi būti užtikrinta, kad „dragūnų“ kolonos nebūtų priverstos sustoti ir pasiektų sąjungininkus nepaisant galimų priešo veiksmų ir inžinerinių iššūkių, tarkim, tiltų per Nemuną Lietuvos teritorijoje sunaikinimo.

Nors Lietuvoje šūviai kol kas neaidi, šalyje paskelbta visuotinė mobilizacija. Savanorių pajėgos sukoncentruojamos ties rytiniu pasieniu, jei Botnija ryžtųsi pulti iš savo sąjungininkės teritorijos. Kitos Lietuvos karinės pajėgos bei NATO sąjungininkai pradeda įgyvendinti operaciją „Geležinis vilkas“, kurios uždaviniai – bet kokia kaina išlaikyti Suvalkų koridoriaus praeinamumą iš Lietuvos pusės ir izoliuoti Kaliningrado sritį.

Kitoje sienos pusėje, Lenkijoje, – taip pat mobilizacija. Kartu su JAV, Vokietijos ir kitų NATO sąjungininkų pajėgomis įgyvendinamas planas „Anakonda“ (įdomu: anakonda, prieš prarydama savo auką, ją užsmaugia). Tikslas – izoliuoti ir padaryti neveiksnias Kaliningrado srityje dislokuotas Botnijos pajėgas. Taip užtikrinamas Suvalkų koridoriaus praeinamumas ir panaikinamas Botnijos A2/AD (angl. „anti-access and area denial“) pranašumas.

Šį tikslą padeda pasiekti ir NATO šalių karo laivai Baltijos jūroje. „Baltops“ operacijos metu izoliuojamas Botnijos karinis laivynas ir užtikrinama, kad sąjungininkų pagalba be kliūčių pasieks Klaipėdą, Rygą ir Taliną.

Jėgų santykis pradeda išsilyginti. Iki tol Bot­nija turėjo absoliutų sunkiosios ginkluotės pranašumą prieš Baltijos šalių lengvai ginkluotus ir negausius karinius vienetus. Estijoje ir Latvijoje esančių amerikiečių ir kitų besirotuojančių NATO pajėgų taip pat nebuvo pakankamai.

Veikimas mažomis mobiliomis grupėmis, sėkmingas nešiojamųjų priešlėktuvinių ir prieštankinių sistemų („Javelin“, „Stinger“ ir pan.) panaudojimas leido pristabdyti Botnijos pajėgų puolimą. Prie to smarkiai prisidėjo sąjungininkų, visų pirma JAV, karinė aviacija (tankų naikintuvai A-10, bombonešiai B-52), kurių atakas iš žemės koregavo vietos kariškiai.

Tiesa, kol nebuvo panaikintas Botnijos priešlėktuvinės gynybos bei A2/AD pranašumas, sąjungininkai patyrė didelių nuostolių tiek ore, tiek ant žemės.

Vis dėlto pirmosios sąjungininkų sunkiosios šarvuotosios pajėgos artilerija jau pasiekė Rygos uostą ir tuoj Latvijos sostinės prieigose įsitraukė į mūšius su Botnijos tankų armada. Iš pietų Suvalkų koridorių sėkmingai įveikęs „Dargūnų žygis“ perkirto Botnijos puolamųjų pajėgų komunikacijos linijas ir paliko jas be palaikymo iš užnugario. Antroji ir trečioji Botnijos puolamosios grupės, atsidūrusios apsuptyje, buvo priverstos kapituliuoti.

Pirmoji grupė, kurios tikslas – Estijos sostinė, galutinai buvo sustabdyta netoli Talino. Pirmieji su priešu susidūrė žvalgai, kurie į pagalbą iškvietė bombonešius B-52, tankų naikintuvus A-10 ir „Apache“ sraigtasparnius. Likusį darbą padarė artilerija, tarp viso kito – HIMARS, reaktyvinės mobiliosios artilerijos sistemos. Išsklaidytą ir demoralizuotą priešininką galutinai atmušė pėstininkai, palaikomi šarvuočių.

„Visi mes ir kiekvienas mūsų atskirai kuriame ateitį. Tai mes apsaugojome Estiją, kaip laisvą šalį savo vaikams. Saugokime ir ginkime Estiją toliau. Ilgiausių metų Estijai“, – birželio 23 d. Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Il­vesas kreipėsi į iškilmingai išrikiuotas estų bei sąjungininkų pajėgas ir gausybę susirinkusiųjų Veru miestelyje, esančiame šalies pietryčiuose.

1 | 2

(11)
(0)
(11)

Komentarai (1)