Lietuvos vairuotojai suerzinti: kur pasisuksi, visur kameros - ar tai reiškia, kad netrukus visos mūsų kelionės bus stebimos? (12)

2016-08-26

Pravažiuojate pro vieną greičio matavimo kamerą, tada pro kitą. Netrukus laukia dar viena greičio matuoklių pora. Pasukate į kitą kelią – o ten vėl kameros.

Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) paskelbus apie 100 vaizdo kamerų, kurios gali atpažinti automobilių valstybinius numerius, pirkimą vairuotojai sujudo – ar tai reiškia, kad netrukus visos mūsų kelionės bus stebimos?

Laukia pageidavimų

Kaip aiškino Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius Algirdas Kunčinas, kol kas dar neaišku, kaip automobilių duomenys bus renkami ir tvarkomi.

„Yra du skirtingi dalykai. Vienas – dabar egzistuojanti (eismo srautų stebėjimo. – Red.) sistema, dėl kurios sutarėme su Kelių direkcija, kad ten asmens duomenys nenaudojami, todėl sistemai egzistuojant problemų nekyla. Dabar jie kalba apie naują sistemą, kuri kol kas nėra įdiegta. Buvome susitikę, jau dvejus metus apie tai kalbame – tai nebus vien tik vidutinio greičio matuokliai, yra daug kitokių dalykų. Iškilo nemažai klausimų, kas bus duomenų valdytojas, kam bus teikiami duomenys – visa tai turi būti įteisinta“, – aiškino jis.

Prieš įjungiant naująją pažeidimų fiksavimo sistemą, turės būti pateikti ir patvirtinti jos nuostatai. Kol kas LAKD jų dar nėra pateikusi, bet tam dar yra laiko. Pasak A.Kunčino, svarbiausia, kad teisinė bazė būtų sutvarkyta prieš pradedant sistemą naudoti, ir direkcija tai žino.

„Kilo klausimas, ar bus fiksuojami visi numeriai, ar tik tie, kurie yra potencialūs pažeidėjai, – sakė jis. – Kalbėjome, kad galėtų būti fiksuojami ne visi automobilių numeriai, bet tik tie, kurie yra galimi pažeidėjai. Pavyzdžiui, jei neperėjo techninės apžiūros ar dėl kokių kitų reikalavimų negali dalyvauti eisme. Dėl greičio fiksavimo – norint užfiksuoti vidutinį greitį, numeriai gali būti saugomi kurį laiką, bet tik tiek, kai greitis jau negali būti viršytas.“

Reikės keisti įstatymą

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vedėja Danguolė Morkūnienė užtikrino, kad vairuotojams nėra ko jaudintis dėl savo saugumo, nes prieš įjungdama pažeidimų sistemą LAKD turės įsiregistruoti inspekcijoje kaip duomenų valdytoja, ir bus įvertinta, kokius duomenis jai rinkti galima, o kokių ne.

„Čia gali būti aibė variantų. Gali būti keli duomenų valdytojai, net Kelių direkcija su Policijos departamentu. Tai labai sudėtinga, bet nereiškia, kad bus neteisėta“, – aiškino ji. Pasak D.Morkūnienės, tik pateikus įstatymo projektą paaiškės, ar linkstama teisinga linkme, o kol kas vairuotojams nėra prasmės nerimauti.

„Kadangi Europoje yra tokios praktikos, nematau kažko negero. Svarbu, kad sutvarkytų teisinę bazę, tik tiek“, – tvirtino pašnekovė. Tam, kad LAKD prižiūrimą pažeidimų fiksavimo sistemą būtų galima įteisinti, reikės keisti ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, nes šiuo metu nėra įstatyminio pagrindo leisti LAKD tvarkyti asmens duomenis. Tokio įstatymo pakeitimo projektas jau buvo parengtas daugiau nei prieš metus, bet galiausiai jis taip ir nenukeliavo iki Seimo, nes nebeliko poreikio. Greičiausiai sprendimas taisyti įstatymą priklausys jau nuo naujos Seimo kadencijos valios, bet kamerų pirkimo procesas jau pradėtas, tad politikams neliko daug pasirinkimo.

Neišvengiama fiksavimo įranga

Kaip jau rašyta, matuojant vidutinį greitį viename ruože įrengiami du radarai – vienas registruoja automobilio įvažiavimą, kitas – išvažiavimą ir kompiuteriu apskaičiuojama, ar vidutinis automobilio greitis neviršijo leistino.

Planuojama, jog įvykdžius pirkimo procedūras dalis kamerų bus pradėtos diegti dar šiemet ir bus galutinai įrengtos per pusantrų metų. Be įprastinių funkcijų, šios vaizdo kameros keliuose turėtų padėti vertinti automobilių srautus, leis padidinti srauto apimtis, bus atliekama krovininių automobilių vinječių, techninės apžiūros galiojimo kontrolė, tikrinamas transporto priemonių draudimo galiojimas, ieškomi galbūt vogtų automobilių.

Nuo pernai liepos magistraliniame kelyje „Via Baltica“ pradėjo veikti pirmas Lietuvoje testinis sektorinis greičio matuoklis. Juo beveik 5 kilometrų atkarpoje tarp Kauno ir Marijampolės matuojamas vidutinis transporto priemonių greitis. Tačiau jis priklauso ne LAKD, o Lietuvos policijai, todėl jo veikimas teisėtas jau dabar.

LAKD kamerų dar neperka

LAKD tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Nemanytė atkreipė dėmesį, kad direkcija perka ne vidutinio greičio matuoklius, o automobilių numerių atpažinimo kameras. Dėl pastarosios funkcijos bus galima nustatyti ne tik jo greičio vidurkį.

„Bus galima patikrinti, ar automobilis turi galiojantį civilinės atsakomybės draudimą, yra perėjęs techninę apžiūrą. Direkcija taip pat rengia „elektrinės vinjetės“ projektą – bus galima patikrinti, ar transporto priemonės, kurioms tai reikalinga, jas turi“, – kalbėjo pašnekovė.

E. Nemanytė taip pat atkreipė dėmesį, kad LAKD dar nepaskelbė pirkimo konkurso. Ji svarstė, kad žinių agentūrai apie tai kalbėjęs vidaus reikalų ministras galbūt nebuvo susipažinęs su situacija.

„Konkursą mes dar tik ketiname skelbti. Vakar baigėsi techninės specifikacijos paskelbimo laikas. Dėl jos dar sulaukėme įvairių užklausų ir pasiūlymų, kurių išvados galbūt bus pridėtos prie pirkimo dokumentų“, – aiškino direkcijos komunikacijos vadovė.

Dokumentaciją dar tikrins Viešųjų pirkimų tarnyba ir tik tuomet bus skelbiamas konkursas. Įskaitant terminus, kurie oficialiai numatyti nugalėtojams paskelbti, E. Nemanytės vertinimu, kamerų rugsėjį direkcija greičiausiai dar neturės.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Autoriai: Ilona Steponėnė

(19)
(6)
(13)

Komentarai (12)

Visi šio ciklo įrašai