Skrydžius Lietuvoje saugo ypatingas transformeris, tinkantis net kariuomenei (Video) ()

2016-10-04

Kas nutiktų, jei netikėtai būtų nutrauktas elektros tiekimas Vilniaus, Kauno, Palangos ar Šiaulių oro uosto skrydžių valdymo bokštui? Ar tai reikštų, kad skrydžiai taptų nevaldomi iki elektros tiekimo atkūrimo?

Laimei, nuo tokių padarinių esame apsaugoti. Lyg Michaelo Bay’aus filme į įvykio vietą atvažiuotų vilkikas su ypatinga priekaba, kuri mažiau nei per pusvalandį transformuotųsi į mobilų skrydžių valdymo bokštą ir išgelbėtų oro uostą nuo bet kokių elektros sutrikimo pasekmių.

Mobilus skrydžių valdymo bokštas

Lietuva yra pirmoji Baltijos šalis, kurioje skrydžių navigacijos veiklą saugo mobilusis skrydžių valdymo bokštas. Šį įrenginį užpernai įsigijo ir maždaug per metus eksploatacijai paruošė Valstybės įmonė „Oro navigacija“.

„Mobilusis skrydžių valdymo bokštas yra nepertraukiamą Vilniaus ir kitų Lietuvos oro uostų veiklą užtikrinantis rezervinis bokštas. Supakuotas šis mobilus įrenginys atrodo kaip standartinio jūrinio konteinerio dydžio priekaba. Paruošti naudojimui jį galima vos per 20–30 minučių, nes atsukti ir užsukti reikia tik keturis kopėčių tvirtinimui reikalingus varžtus. Iškeltas mobilusis bokštas siekia 10 metrų aukštį“, – paaiškina VĮ „Oro navigacija“ atstovas Tomas Tamašauskas.

Alternatyva mobiliajam bokštui būtų stacionarūs rezerviniai skrydžių valdymo bokštai visuose keturiuose Lietuvos oro uostuose, tačiau jų bendra kaina sudarytų įspūdingas sumas. Tad kur kas ekonomiškesnis ir patogesnis yra mobilusis bokštas.

Jame įrengtos keturios darbo vietos: skrydžių vadovui, jo padėjėjui, pamainos vadovui ir vienam papildomam specialistui. Sąlygos mobiliajame įrenginyje yra palankios sklandžiam darbui – užtikrintas vėdinimas, oro kondicionavimas, įrengti dideli monitoriai ir numatyti visi kiti skrydžių valdymui reikalingi įrenginiai.

Lietuvos oro uostai, taip pat ir VĮ „Oro navigacija“ yra Lietuvos strateginiai objektai. Mobilusis skrydžių valdymo bokštas atlieka tokias pačias funkcijas kaip ir stacionarus skrydžių valdymo bokštas, todėl yra laikomas Lietuvai strateginę reikšmę turinčiu objektu. Jis gali būti naudojamas ir civilinėms, ir karinėms reikmėms.

Ypatingas pirkinys

Šis pirkinys gali būti vadinamas ir „hibridiniu“ arba „nuotoliniu“, mat įmonės tinkle cirkuliuojantys oro navigacijos duomenys prieinami ir mobiliajame bokšte. O nuotolinis bokštas, anot T. Tamašausko, yra skrydžių valdymo paslaugų oro uostuose ateitis.

„Palangos oro uosto skrydžių valdymui reikalinga informacija duomenų mainų tinklo pagalba gali būti prieinama, jeigu bokštas, pavyzdžiui, yra Kaune ar Vilniuje“, – aiškina jis.

Galiausiai, turint tokį įrenginį išbandyta ir ambicinga aviacijos koncepcija. Pagrindinis jos veikimo principas – reikalinga aviacijos informacija cirkuliuoja virtualiame „duomenų baseine“.

„Tokios sistemos vartotojas, tarkime, mobilusis bokštas, savarankiškai pasiima jam reikalingą informaciją. Turėdami mobilųjį bokštą galėjome išbandyti šią aviacijos naujovę. Tai - visos sistemos informacijos valdymas (angl. – System Wide Information Management, SWIM), vienas iš svarbiausių Europos projektų.

SWIM Europos mastu - taip pat dar tik ateitis, tačiau įmonės turimi technologiniai sprendimai leidžia šioms galimybėms ruoštis jau dabar“, – vardija T. Tamašauskas.

Civilinės atsarginio bokšto naudojimo galimybės pranoksta vien nuolatinio skrydžių valdymo bokšto pakeitimą avarijos atveju.

„Mobilųjį bokštą galima naudoti oro uosto modernizavimo darbų metu, jį galima pasitelkti rengiant aviacijos šventes, taip pat šis įrenginys gali praversti personalo apmokymo centruose Lietuvoje ir užsienyje“, – pasakoja „Oro navigacijos“ atstovas.

Galėtų naudotis kariuomenė

Mobilųjį skrydžių valdymo bokštą kariuomenė galėtų panaudoti gynybinių misijų ir taktinių operacijų metu. Krašto apsaugos ministerija informuota apie strateginę reikšmę turintį pirkinį, dėl jo siuntimo į konkrečias misijas kol kas jokių planų nėra.

Svarstoma, kad „Oro navigacija“ su kariuomenės atstovais ateityje galėtų tartis dėl bendradarbiavimo, pavyzdžiui, mobilųjį bokštą transportuojant, nes jis pagamintas atsižvelgiant ir į NATO standartus: neišmontuotas mobilusis bokštas gali būti transportuojamas C17 transportiniu lėktuvu ar transportiniu sraigtasparniu, taip pat tempiamas atitinkamų karinių vilkikų.

Pasak valstybinės įmonės atstovų, kariuomenės turimi vilkikai leistų mobilųjį bokštą operatyviai pristatyti į oro uostą, kuriame dėl avarijos, tarkime, sutriktų nuolatinio stacionaraus bokšto darbas.

Po sėkmingo testavimo Vilniaus oro uoste šiuo metu mobilusis bokštas yra išbandomas Kaune. Vėliau jis bus transportuojamas į Palangos ir Šiaulių oro uostus. Įmonės atstovai tikslina, kad po mobiliojo bokšto testų, personalo mokymų, bus sprendžiama dėl optimalios mobilaus įrenginio laikymo vietos.

Šiuo metu renkamasi tarp dviejų variantų – Kauno ir Vilniaus. „Kaunas yra patrauklus geografiškai, nes iš jo iki likusių trijų oro uostų yra mažiausi atstumai. Kita vertus, iš Vilniaus oro uosto organizuojama daugiausiai skrydžių, tad didžiausia tikimybė, kad būtent sostinei tokio įrenginio gali prireikti dažniau negu kitiems oro uostams“, – argumentus vardija „Oro navigacijos“ atstovas T. Tamašauskas.

Lietuvoje mobilusis skrydžių valdymo bokštas dar nėra gavęs avarinio iškvietimo, bet visada yra parengtyje. Jei vis dėlto įvyktų kokia nors avarija, apie 10 tonų sveriantis mobilusis įrenginys su visa reikalingo personalo komanda transportavimui būtų parengtas greičiau nei per pusvalandį.

„Į įvykio vietą mobilusis skrydžių valdymo bokštas atkeliautų iki 90 kilometrų per valandą greitį išvystyti pajėgiu vilkiku. Avariją patyrusiame oro uoste du technikai atsarginį bokštą dislokuotų vos per 20–30 minučių ir skrydžių virš Lietuvos navigacijos sklandumas būtų operatyviai atkurtas“, – pažymėjo ekspertas.

Aut. teisės: 15min.lt

(8)
(1)
(7)

Komentarai ()