Išvardino pagrindines bėdas su elektromobiliais Lietuvoje (8)

2017-05-22

Kitaip nei daugelyje šalių, elektromobilių plėtra Lietuvoje jokiomis mokesčių lengvatomis neskatinama. Bet ir be paramos juos įsigiję vairuotojai kone su žiburiu turi ieškoti vietų, kur būtų galima įkrauti baterijas.

Ko reikia norint vairuoti elektromobilį Lietuvoje? Labai labai ilgo laido, liūdnai juokauja vairuotojai.

Elektromobilių mūsų šalyje daugėja, bet įkrovimo vietų plėtra visiškai įstrigusi. Kol kas didžiausios pagalbos tokių mašinų vairuotojai sulaukia iš privačių įmonių, o valdžios įstaigos juos maitina tik pažadais apie numatomą proveržį.

Laisvai pasiekiamas greitojo įkrovimo stoteles Lietuvoje galima suskaičiuoti ant pirštų. Tuo metu bene visos vidutinio ar lėtojo įkrovimo stotelės priklauso įmonėms ar įstaigoms ir naudotis jomis ne taip paprasta, kaip galėtų pasirodyti.

Dauguma jų skirtos darbuotojams, viešbučių bei restoranų klientams ar neprivažiuojamos po darbo valandų.

Pažadai nusitęsė

Dar pernai rudenį Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) ir bendrovė „Lemminkainen Lietuva“ pasirašė sutartį dėl 10 elektromobilių įkrovimo prieigų įrengimo.

Pagal ją, devynios stotelės turėjo būti įrengtos A1 magistralėje tarp Kauno ir Klaipėdos ir viena – A2 magistralėje Vilnius–Panevėžys, netoli Ukmergės.

Planuota, kad apie 600 tūkst. eurų kainuosiantys stotelių įrengimo darbai bus baigti dar 2017-ųjų pradžioje, tačiau kol kas nė viena iš jų dar nepastatyta.

LAKD Intelektinių transporto sistemų skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Teškevičius pripažino, kad statybos vėluoja.

„Buvo planuojama, kad gegužės–birželio mėnesiais keliuose A1 ir A2 bus įrengtos pirmosios dešimt įkrovimų prieigų. Tačiau projekto įgyvendinimas užtruko.

Pirmiausia dėl to, kad prieigos statomos vietovėse, kur nėra išplėtota elektros tinklų infrastruktūra ir elektros kabelius tenka tiesti net iki 30 kilometrų. Juos tenka tiesti per keleto skirtingų savininkų sklypus, tad užtruko derinimo su šeimininkais procedūros.

Be to, įgyvendinant projektą paaiškėjo, kad dėl tam tikrų geologinių priežasčių kabelių negalima tiesti numatyta trajektorija. Todėl užtrukome derindami naujas elektros prisijungimo sąlygas“, – aiškino kliūtis pašnekovas.

Viltis – liepos mėnuo

A.Teškevičius atskleidė, kad šiuo metu elektra jau įvesta į penkias elektromobilių stotelių įrengimo vietas. Tikimasi, kad pirmosios įkrovimo stotelės pradės veikti liepos mėnesį.

Tiesa, LAKD nekeičia planų dėl elektromobilių įkrovos vietų ir netrukus bus įrengtos ne tik planuotos dešimt stotelių, bet ir dar daugiau.

„Antruoju etapu bus įrengta dar 14 stotelių kituose magistraliniuose keliuose. Stotelių įrengimo projektus įgyvendins ir 18 savivaldybių.

Savivaldybių ir Kelių direkcijos sukurtas įkrovimo tinklas turės užtikrinti sklandų susisiekimą elektromobiliu Lietuvos teritorijoje“, – tikino A.Teškevičius.

Pasak jo, antruoju projekto etapu numatytos stotelės turės atsirasti iki 2022-ųjų, kaip numatyta dar prieš dvejus metus susisiekimo ministro įsakymu patvirtintose Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros gairėse.

Verslininkai nelaukia

Kol kas LAKD Lietuvos keliuose įrengė tik dvi didelės galios įkrovimo stoteles, nuo 2014-ųjų veikiančias prie Vievio ir Elektrėnų. Jomis per dieną pasinaudoja vidutiniškai keturi elektromobilių vairuotojai, nors kartais susidaro ir spūsčių.

Suvokę, kad elektromobilių gatvėse gausėja ir ateityje jų dar sparčiau daugės, stotelių statymo iniciatyvą perėmė verslininkai.

Vilniečiams pasipiktinus, kad taksistai nuolat užima tuo metu vienintelę sostinėje buvusią greitojo įkrovimo stotelę prie Operos ir baleto teatro, pernai bendrovė „Smart Taxi“ įrengė atvirą stotelę prie prekybos centro „Akropolis“. O šįmet net tris stoteles prie savo parduotuvių atidarė „Lidl Lietuva“.

Kaip tvirtino „Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovė Agnė Dalia Gaižauskienė, įkrovos stotelės atsirado dėl įmonės požiūrio į aplinkos tausojimą.

„Elektromobilių stotelei reikiamą energiją gamina saulės baterijos, sumontuotos ant parduotuvių ir leidžiančios šilumą paversti elektra. Šitaip gaminame energiją ne tik stotelėms, bet ir parduotuvės reikmėms, elektrinių dviračių įkrovimo vietai“, – tvirtino ji.

Nemokamos įkrovimo stotelės prie tinklo parduotuvių įrengtos trijuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.

Čia elektromobilio baterijai įkrauti iki 80 proc. trunka apie 30 minučių.

A. D. Gaižauskienė neatskleidė, kiek kainavo įrengti greitojo įkrovimo stoteles, bet tikino, kad visas išlaidas apmokėjo pati įmonė.

Užtenka buitinio lizdo

Tarp vairuotojų vis dažniau galima išgirsti, kad ir tradiciniais degalais varomą automobilį turintys žmonės mielai iškeistų jį į elektromobilį, bet gyventojus stabdo ribotos galimybės įsikrauti.

Tačiau „Nissan Nordic Europe“ komunikacijos vadovas Baltijos šalims Mindaugas Plukys pabrėžė, jog vien greitojo įkrovimo stotelių neužtenka.

Infrastruktūros kūrėjai bei patys vairuotojai turėtų pasirūpinti ir ne tokiomis galingomis įkrovos vietomis, taip pat paprastais buitiniais elektros lizdais.

Nors taip tuščią bateriją visiškai įkrauti užtruktų net 8–12 valandų, pats įvadas nepalyginti pigesnis už greitojo įkrovimo stotelę, o baterija galėtų krautis tuo metu, kai šeimininkas dirba arba miega.

„Elektromobilis pirmiausia yra skirtas miestui. Greitojo įkrovimo stotelės padeda nukakti iš vieno miesto į kitą. Bet kasdieniam įkrovimui užtenka paprasto elektros įvado. Tai yra ir savininko, ir miestų savivaldos darbas.

Miestų valdomose vietose ar uždarose aikštelėse būtų galima tartis ir dėl mokėjimo už paslaugą. O daugiabučiuose gyvenantys vairuotojai patys gali kreiptis į savo namų administratorius ir pasiūlyti įrengti įkrovimo vietą. Naujas elektros įvadas nekainuoja brangiai“, – tvirtino pašnekovas.

Gairėse – tik siūlymai

Lėtesnio įkrovimo vietų plėtra numatyta ir Viešosios elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros gairėse.

Jose įtvirtinta, jog didėjant elektromobilių skaičiui, ne mažiau kaip 10 procentų visų centrinės miestų dalies automobilių stovėjimo vietų turėtų būti įrengtos viešosios elektromobilių įkrovimo prieigos.

Taip pat rekomenduojama daugiabučių namų kiemų teritorijose arba kuo arčiau įėjimų į pastatus įrengti įkrovimo prieigas.

Siūloma įrengti įkrovimo vietų prie prekybos centrų, parkų ir kitų populiarių vietų. O kol kas vairuotojams tenka pasirūpinti elektromobilių įkrovimu patiems.

Skaičiai ir faktai

„Regitros“ duomenimis, iki balandžio 7 d. Lietuvoje buvo registruota 415 vien elektra varomų lengvųjų asmeninių automobilių, devyni lengvieji komerciniai ir 36 įvairūs motociklai bei motoroleriai.

Dar mūsų šalyje yra beveik 100 įkraunamų iš tinklo hibridų.

Tad įkrovos stotelės iš viso reikalingos apie 550 transporto priemonių.

Šįmet numatomos įrengti įkrovimo prieigos

Kelio pavadinimas/Kelio kilometras/Kelio pusė

Vilnius–Kaunas–Klaipėda 93,43 Dešinė

Vilnius–Kaunas–Klaipėda 96,62 Kairė

Vilnius–Kaunas–Klaipėda 141,67 Kairė

Vilnius–Kaunas–Klaipėda 142,45 Dešinė

Vilnius–Kaunas–Klaipėda 185,24 Kairė

Vilnius–Kaunas–Klaipėda 192,80 Dešinė

Vilnius–Kaunas–Klaipėda 238,03 Dešinė

Vilnius–Kaunas–Klaipėda 238,62 Kairė

Vilnius–Kaunas–Klaipėda 292,92 Dešinė

Vilnius–Panevėžys 80 Kairė

Šaltinis: LAKD

Aut. teisės: Lrytas.lt
Autoriai: Ilona Steponėnė

(19)
(1)
(18)

Komentarai (8)