Policija net fiziškai nespės išrašinėti įspėjimų ir baudų? Sektoriniai greičio matuokliai tik per vieną mėnesį užfiksavo 220 000 pažeidimų (35)

2017-12-14

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) ir Kelių policijos pareigūnai ne kartą yra sakę, kad kiekviename kelyje, kiekvienoje sankryžoje policininko nepastatysi. Tai ir neefektyvu, ir brangu. Nes greitį linkę viršyti vairuotojai jį sumažina tik dėl policininko, tad tai nekeičia jų vairavimo logikos ir stiliaus.

„Stacionarūs greičio matuokliai labai gerai veikia trumpose ir avaringose vietose, kur reikia, kad vairuotojai konkrečioje vietoje neviršytų greičio. Pavyzdžiui, ties įvažiavimu į gyvenvietę, kuri yra nedidelė. Vidutinio greičio kontrolė trumpoje kelių šimtų metrų atkarpoje neveikia, o stacionarus matuoklis – efektyvus. Vidutinio greičio matavimo įranga labiau tinka ilgesniam avaringam ruožui, kuris tęsiasi kelis kilometrus ir jame vyrauja vienodos eismo sąlygos“, – teigė LAKD Saugaus eismo skyriaus vedėjas Nemunas Abukauskas.

Daugiafunkcės automobilių kontrolės sistemos

Pastaruoju metu Lietuva eina modernia kryptimi – mūsų šalyje diegiami daugiafunkciai išmanūs greičio matuokliai (matuojantys greitį abiem kryptimis, fiksuojantys automobilius, važiuojančius per raudoną šviesoforo signalą, automobilius be privalomo civilinės atsakomybės draudimo ar techninės apžiūros).

Na, o dar pažangesnė sistema diegiama magistraliniuose keliuose A1, A5 ir A6. Ji dar ir matuoja eismo intensyvumą, automobilių gabaritus ir svorį. Lietuva – pirmoji iš kaimyninių valstybių, įdiegusi tokią sistemą.

Pažeidimų kontrolės sistema įdiegta trijuose intensyvaus eismo ruožuose Lietuvoje: greitkelyje Vilnius–Kaunas ties Kauno mariomis, kelyje „Via Baltica“ tarp Kalvarijos ir Lietuvos–Lenkijos sienos bei kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis ties Jonava. Visu pajėgumu sistema veiks jau kitais metais. Bendra viso projekto vertė – 3,3 mln. eurų.

Vidutinio greičio matuokliai – ne tik pažeidėjams tramdyti

Dar vienas svarbus technologinis žingsnis – vidutinį greitį specialiose atkarpose (sektoriuose) matuojantys įtaisai. Iš viso tokių zonų Lietuvoje – 25.

Jie turėtų sutramdyti ir bepročius, Lietuvos keliuose bandančius demonstruoti vyriškumą viršijant leistiną greitį netgi dvigubai, ir atsitiktinius pažeidėjus. Be abejo, tokių sektorinių matuoklių poveikį pajus ir tie vairuotojai, kurių įprotis leistiną greitį visuomet viršyti „tik 10–20 km/val.“.

Daugelis vairuotojų to nežino, bet ši sistema jau veikia ir fiksuoja pažeidėjus.

Kaip patvirtino Lietuvos automobilių kelių direkcijos laikinai einantis direktoriaus pareigas Vitalijus Andrejevas, vien per lapkričio mėnesį vidutinio greičio matuokliai Lietuvoje užfiksavo 220 000 atvejų, kai vidutinis greitis buvo viršytas 1 km/val. ir daugiau. Pasak V.Andrejevo, tai labai didelis skaičius, nes visa administracinių pažeidimų sistema per metus yra pajėgi apdoroti „tik“ 300 000 atvejų. Juo labiau kad kol kas įjungti ne visi vidutinio greičio matuokliai, taigi realus pažeidėjų skaičius gali būti didesnis.

Tačiau tie 220 000 pažeidimų taip ir liks tik statistikoje, vairuotojai kol kas baudžiami nebus. Kodėl?

Pasak V. Andrejevo, 2017 m. buvo tik tarpinė stotelė, kai tokie matuokliai buvo diegiami ir bandomi. O 2018 m. jie pradės veikti realiu režimu. Kitaip tariant, kol kas vidutinį greitį viršijantys vairuotojai pranešimų apie pažeidimus negauna ir baudų nemoka. Nes šios sistemos iki šiol buvo metrologiškai tikrinamos ir kalibruojamos.

„Tikimės, kad jau pirmajame 2018 m. ketvirtyje matuokliai veiks. O šiuo metu rengiamos jų naudojimo instrukcijos, vyksta pajungimas į bendrą duomenų bazę“, – pasakojo V. Andrejevas.

Matuokliai kol kas nepažymėti

Tie vairuotojai, kurie pastebėjo vidutinio greičio matuoklius, atkreipė dėmesį, kad jų veikimo vietos nepažymėtos specialiais ženklais. Pasal LAKD vadovo, ženklų kelininkai nestatė tam, kad neklaidintų vairuotojų, kol įranga veikia bandomuoju režimu. Be to, direkcijai buvo svarbu surinkti ir statistinius duomenis, kurie ateityje bus labai svarbūs planuojant kelių plėtrą.

Kokia šių matuoklių išdėstymo logika? Ar LAKD atsižvelgė į „juodųjų dėmių“ žemėlapį, avaringumo statistiką? V.Andrejevo teigimu, buvo tariamasi su regioninių kelių valdytojais, kurie kaupė įskaitinių eismo įvykių statistiką. Taip pat – su kelių policija.

Tačiau tos 25-ios zonos dar ne pabaiga. Kai visi vidutinio greičio matuokliai pradės veikti realiu režimu, LAKD įvertins jų efektyvumą ir poveikį eismo saugumui. Tuomet, pasak V. Andrejevo, bus sprendžiama, kur dar reikėtų statyti naujus matuoklius, kaip plėsti jų tinklą. Nes tai – nepigus malonumas, projekto kaina 1,5 mln. eurų, skaičiuojant ir 24 mėn. priežiūrą.

Aut. teisės: 15min.lt
Autoriai: Žilvinas Pekarskas

(22)
(4)
(18)

Komentarai (35)