Kodėl toks modernus „HMS Queen Elizabeth“ nėra atominis? Šis lėktuvnešis naudoja senamadiškus degalus (2)

2019-03-25

Jungtinės Karalystės lėktuvnešis „HMS Queen Elizabeth“ užbaigtas tik 2017 metais. Tai yra tikrai modernus laivas, pakeliantis Karališkąjį laivyną į naują lygį. Tačiau priešingai ne galite pamanyti, jis nėra atominis, kaip prancūzų „Charles de Gaulle“ ar praktiškai visi didesni JAV lėktuvnešiai. Kodėl?

Branduoliniai reaktoriai turi daugybę privalumų. Visų pirma, branduolinio kuro papildymo jiems reikia tik kas gerą dešimtmetį. Taigi, tokie laivai turi neribotą veikimo nuotolį ir neieško draugiškų uostų kitame pasaulio gale. Nors tuo sunku patikėti, branduoliniams reaktoriams taip pat nereikia tiek daug priežiūros. Jie retai genda - priešingai nei įprasti jūriniai dyzeliniai varikliai, kurie turi daug judančių detalių. Ir nemanykite, kad branduoliniai reaktoriai laivuose yra labai pavojingi - incidentai yra reti, o saugumo procedūros - ištobulintos per kelis dešimtmečius.

Naujasis JAV „USS Gerald R. Ford“ taip pat buvo užbaigtas 2017 metais. Jis taip pat turi porą branduolinių reaktorių. Tuo tarpu Jungtinės Karalystės „HMS Queen Elizabeth“ turi du reaktyvinius ir keturis dyzelinius variklius. Tačiau kodėl? Juk naujas lėktuvnešis yra proga pademonstruoti ne tik karinius, bet ir technologinius pajėgumus.

Visų pirma, aišku, tenka kalbėti apie kainą. „USS Gerald R. Ford“ kainavo daugiau nei 11 milijardų eurų ir kainuos dar daugiau, kol bus visiškai paruoštas mūšiui. „HMS Queen Elizabeth“ turėtų kainuoti apie 4 milijardus eurų. Kainų skirtumas - didžiulis, tačiau jis nesibaigia čia. Atominio lėktuvnešio išlaikymas taip pat yra gerokai brangesnis, o ir branduolinės energetikos specialistai turėtų būti specialiai paruošti. Ir kam? Vos dviem lėktuvnešiams?

Prancūzų „Charles de Gaulle“ yra vienintelis neamerikietiškas atominis lėktuvnešis. JAV daug investavo į branduolinius reaktorius laivams. Ši technologija jau yra pakankamai gerai ištobulinta, o ir specialistų netrūksta. „Charles de Gaulle“ daugiau laiko praleido dokuose, nei jūroje, nes laivą nuolat teko remontuoti ir tobulinti. Britai to tikrai norėjo išvengti, o prancūzai jau svarsto, kuo galėtų pakeisti nesėkmingą „Charles de Gaulle“.

Užsiminėme apie neribotą veikimo nuotolį. Žinoma, galimybė plaukioti be sustojimo degalams yra labai svarbi, tačiau juk kalbame apie lėktuvnešius. Net jei „HMS Queen Elizabeth“ nereikėtų degalų, jų reikės lėktuvams. Taigi, tanklaivio palyda yra būtina bet kuriuo atveju. Net ir atominiai lėktuvnešiai turi būti lydimi tanklaivių arba privalo užsukti į uostus pasipildyti lėktuvams skirtais degalais. Tai jeigu pildomos lėktuvų degalų atsargos, kodėl tuo pačiu nepapildžius ir laivo bakų?

Na, o tada yra ir politiniai klausimai. Branduolinės technologijos tiesiog traukte traukia protestus. Dalis jų tikriausiai įvyktų ir dėl kainos, o dalis - dėl saugumo. Juk „Charles de Gaulle“ buvo nustatyti radiacijos lygiai, kurie viršijo normas.

Taigi, buvo priimtas sprendimas, kad „HMS Queen Elizabeth“ branduolinių reaktorių nereikia. Iš dalies dėl to šis lėktuvnešis turi net du bokštus. Patobulėjus elektromagnetinėms katapultoms, jos galės būti montuojamos ir šiame lėktuvnešyje (gal po 20 metų) - tam galios tikrai pakaks.

Aut. teisės: Technologijos.lt

(17)
(2)
(15)

Komentarai (2)