NATO pratybos, į kurias įsiterpė ir NSO: kas buvo operacija „Mainbrace“ – ir kas ten iš tikrųjų įvyko? ()

2020-04-02

Kai 1952 m. Šiaurės jūroje buvo surengtos didžiulės tarptautinės karinės pratybos, pavadintos operacija „Mainbrace“, jose dalyvavo 80 000 kariškių, 1000 lėktuvų ir 200 laivų iš devynių šalių. Tačiau buvo ir keletas netikėtų dalyvių: NSO.

Daugkartiniai neatpažintų skraidančių objektų (NSO) liudijimai pratybų „Mainbrace“ metu buvo užfiksuoti lakūnų ir karinio jūrų laivyno karininkų dokumentuose – o taip pat ir radaruose, rodo Nacionalinio oro fenomenų tyrimo komiteto (NICAP) duomenys. NICAP buvo nacionalinė JAV agentūra, kuri rinko pranešimus apie NSO nuo šeštojo iki devintojo dešimtmečio.

Šie vis dar neišaiškinti įvykiai įkvėpė „History“ kanalo serialo „Project Blue Book“ antrojo sezono finalinę seriją apie JAV oro pajėgų programą, dar vadinamą „Mėlynąja knyga“, ir kuri tyrė NSO atvejus nuo 1952 iki 1969 m., kai Šaltojo karo įtampa buvo pasiekusi aukščiausią laipsnį.

Minėtasis dokumentinio serialo epizodas pasakoja apie NSO medžiotojus daktarą J. Alleną Hyneką ir kapitoną Michaelį Quinną, atsidūrusius tokioje situacijoje, kai ne tik gresia karas su Sovietų sąjunga, bet aplink karius dar ir nardo NSO.

Bet kas buvo operacija „Mainbrace“ – ir kas ten iš tikrųjų įvyko?

Didžiausias ir galingiausias laivynas

1952 m. rudenį Šiaurės Atlanto sutarties organizacija (NATO) prie Norvegijos ir Danijos surengė 12 dienų pratybas. Į pratybas, pramintas „Mainbrace“, buvo suburtos devynių šalių karinės jūrų pajėgos, kurių didžiąją dalį sudarė JAV ir Jungtinės Karalystės kariai ir technika. Tai buvo „didžiausias ir galingiausias laivynas, plaukiojęs Šiaurės jūra nuo Pirmojo pasaulinio karo“, – tų metų rugsėjo 27 rašė „The New York Times“.

„Pagrindinis „Mainbrace „tikslas buvo sutelkti NATO pajėgas ir parodyti, kad esame pasirengę kovai jūroje“, – „Live Science“ pasakoja „Project Blue Book“ kūrėjas ir vykdantysis prodiuseris Davidas O'Leary.

„Įtampa jau buvo ir taip didelė, – teigia jis. – Tai buvo treniruotė, bet kartu ir raumenų demonstravimas. Ir tada, šioje jaudinančioje ir įtemptoje situacijoje, nutiko dar ir nepaaiškinami NSO pasirodymai“.

Kaip rašo „The Times“, riaumojanti arktinė audra ir didelės bangos jau ir taip trukdė „Mainbrace“ manevrus. Lyg būtų maža, čia dar pasirodė NSO.

„Kažkas Pentagone pusiau rimtai užsiminė, kad karinio jūrų laivyno žvalgyba turėtų užmesti akį, ar nematyti NSO – tačiau niekas tikrai nesitikėjo, kad NSO pasirodys, – prisimena projekto „Blue Book“ direktorius, JAV karinio jūrų laivyno kapitonas Edvardas J. Ruppeltas. – „Nepaisant to, NSO ten buvo“.

„Sidabriškas sferinis objektas“

1952 m. rugsėjo 13 d. keli danų eskadrinio minininko „Willemoes“ įgulos nariai pamatė kažką neįprasto: „neatpažintą trikampio formos objektą, kuris dideliu greičiu judėjo į pietryčius“, – teigiama NICAP dokumentuose. Jis švytėjo melsva šviesa, o eskadrinio minininko vadas apskaičiavo, kad jo greitis buvo didesnis nei 1500 km/h.

Daugiau NSO pastebėjimų įvyko kitą savaitę. 1952 rugsėjo 20 trys Danijos karinių oro pajėgų karininkai pastebėjo „blizgantį metališkos išvaizdos diską“, praskridusį virš galvų ir dingusį debesyse. NICAP įrašai rodo, kad taip pat tą dieną amerikiečių lėktuvnešio „USS Franklin D. Roosevelt“ įgula stebėjo „sidabrinį, sferinį objektą“ skriejusį dangumi. Lėktuvnešyje buvęs žurnalistas Wallace'as Litwinas apibūdino NSO kaip „baltą stalo teniso kamuoliuką“. Kalbama, kad W.Litwinas nufotografavo objektą ir nuotraukas peržiūrėjo JAV karinio jūrų laivyno žvalgybos pareigūnai – tačiau šie vaizdai niekada nebuvo paviešinti, skelbia NICAP.

Kitą dieną virš Šiaurės jūros kovinėje rikiuotėje skridę Didžiosios Britanijos karališkųjų oro pajėgų lakūnai taip pat pastebėjo NSO – šįkart jis atrodė kaip „blizganti sfera“.

„Grįždamas į bazę, vienas iš pilotų pažvelgė atgal ir pamatė jį sekantį NSO. Jis apsisuko ėmė šį persekioti, tačiau NSO taip pat apsisuko ir pasitraukė“, – teigiama NICAP pranešime.

NICAP teigia, kad nė vienas iš „Mainbrace“ NSO liudijimų nesulaukė paaiškinimo.

Nežinomų dalykų baimė

Visai neseniai JAV karinio jūrų laivyno lakūnai prakalbo apie NSO, užfiksuotus per pratybas 2004 ir 2015 metais. Galimai išslaptinta greitai judančių „nenustatytų orinių reiškinių“ (angl. unidentified aerial phenomenon – taip šiais laikais JAV kariškiai vadina NSO) vaizdo medžiaga 2017 gruodį ir 2018 kovą buvo paskelbta „The New York Times“.

Ir nors NSO liudijimai gali kelti nerimą, didesnę grėsmę gali sukelti netikrumas ir baimė, kurią NSO įkvepia, teigia D.O'Leary. Tokios operacijos kaip „Mainbrace“ metu bet kokie nepaaiškinami skaidančių objektų pastebėjimai galėjo būti interpretuojami kaip priešiškų pajėgų pasirodymas. Ir nors operacijos „Mainbrace“ metu nėra užfiksuota jokių tokių išvadų, serialo „Project Blue Book“ sezono finale dalyvauja ir JAV karinio jūrų laivyno admirolas, kuris NSO interpretuoja kaip sovietų grėsmę – į kurią reikia atsakyti jėga.

„Pavojingiausias dalykas yra paslaptingi dalykai danguje – ar tikrasis pavojus slypi žmonijos reakcijoje į nežinomybę?, – klausia serialo kūrėjas. – Kai susiduriame su nauja nesuprantama grėsme, dažnai mus užklumpa baimė. Mes priimame sprendimus, kurie, mūsų manymu, tuo metu yra tinkami – bet jie nebūtinai yra geriausi sprendimai, nes nesugebame pažvelgti į savo baimes iš šono“.

Parengta pagal „Live Science“.

Aut. teisės: Lrytas.lt

(12)
(5)
(7)

Komentarai ()