„Starlink“ jau danguje: ar internetas iš kosmoso pakeis mobilųjį ryšį? ()

2020-07-23

Ryšių technologijos tobulėja ne tik Žemėje, bet ir kosmose. Prieš pusę amžiaus vienai vaizdo transliacijai iš Mėnulio buvo sutelktos milžiniškos technikos ir žmonių pajėgos, gi šiandien astronautai patys kelia nuotraukas ir vaizdo įrašus į socialinius tinklus, o milijardieriai stumdosi, kuris greičiau pasiūlys spartų ir pigų internetą iš kosmoso.

Kai prieš 51 metus JAV astronautai Neilas Armstrongas ir Edwinas „Buzzas“ Aldrinas išsilaipino Mėnulyje, jų misiją per televizorius stebėjo 600 milijonų žmonių visame pasaulyje, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šiai transliacijai užtikrinti buvo pasitelkti ne tik JAV, bet ir Australijos specialistai (išsilaipinimo metu būtent toje Žemės pusėje buvo matomas Mėnulis), kurių rankose buvo sutelktos to meto aukščiausios klasės technologijos ir technika.

Palydovinis ryšys – prabanga

Kokybiškas ir patikimas ryšys kosmose dar kelis dešimtmečius išliko kebli užduotis. Net Tarptautinės kosminės stoties astronautai ilgus metus naudojosi vos 10 Mb/s spartos internetu ir tik pernai pagaliau sulaukė rimto atnaujinimo – NASA pasirūpino 600 Mb/s spartos internetu. Tokia sparta nudžiugintų ir ne vieną užmiesčio gyventoją, kurio namų nepasiekia šviesolaidžio kabelis.

Visgi esantiems Žemėje palydovinis ryšys išlieka prabanga. „Žinoma, žmonės gali naudotis palydoviniu ryšiu tiek skambučiams, tiek internetui – „Telia“ turi specialias sutartis su palydovinį ryšį teikiančiais operatoriais. Pavyzdžiui, tai aktualu keliautojams, kurie lipa į kalnus, plaukioja jūrose ar vandenynuose. Atokiose vietovėse tam reikalingas specialus telefono aparatas, o jei skrendate lėktuvu ar plaukiate kruiziniu laivu, kuriame palydovinio ryšio retransliavimo įranga, tiks ir paprastas išmanusis“, – paaiškina „Telia“ tinklo vadovas Arūnas Strolia.

Jis pastebi, kad palydovinis ryšys nėra populiari paslauga – per metus ja pasinaudojančius lietuvius galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Ir nesunku suprasti, kodėl: skambučių, SMS ir megabaitų kainos skaičiuojamos eurais. Ir kam to ryšio iš kosmoso, kai 99 proc. Lietuvos dengia sparčiojo 4G ryšio tinklas?

Naujosios „kosmoso lenktynės“

Tačiau technologijos tobulėja ir spartų bei visiems prieinamą internetą užsimojusių pasiūlyti milijardierių akys krypsta būtent į kosmosą. Tik ne į geostacionarių palydovų orbitą, esančią už 35 tūkst. km nuo Žemės, bet gerokai artimesnę, žemąją orbitą, esančią už kelių šimtų kilometrų. Jei joje suktųsi bent keli tūkstančiai nedidelių palydovų, tai leistų užtikrinti pakankamai spartų, patikimą, mažos delsos interneto ryšį praktiškai bet kuriame Žemės kampelyje.

Į kosminio interneto lenktynes jau stojo tokie verslininkai ir įmonės, kaip Jeffas Bezosas („Amazon“), Markas Zuckerbergas („Facebook“), Richardas Bransonas („Virgin“), „Google“, „Airbus“, „Softbank“ ir keletas kitų. Visgi toliausiai pasistūmėjo „SpaceX“ ir „Tesla“ įkūrėjas Elonas Muskas, kurio „StarLink“ projekto pirmieji palydovai į kosmosą buvo iškelti dar prieš dvejus metus. Šiuo metu orbitoje jau sukasi beveik 500 darbo stalo dydžio, apie 230 kg sveriančių „Starlink“ palydovų. E. Musko planas – per artimiausius 5–7 metus kosmose turėti 12 tūkstančių tokių palydovų. Ir, jei projektas pasiteisins, dar daugiau ateityje.

Kiekvienas toks palydovas galėtų užtikrinti interneto ryšį tūkstančiams žmonių, tiesa, norint prisijungti prie šio „kosminio interneto“ reikės įsigyti specialią įrangą, kuri šiuo metu kainuoja per tūkstantį dolerių. Tikimasi, kad ateityje jos kainą pavyks sumažinti bent iki 200 dolerių – taigi ji kainuotų kiek daugiau nei tradicinis interneto maršrutizatorius. Kiek atsieis pats interneto ryšys, belieka tik laukti ir spėlioti.

Regi milijardus potencialių klientų

Vis dėlto tokioms šalims, kaip Lietuva, „Starlink“ ir galimi jo konkurentai vargu ar kada bus įdomūs. „Lietuvoje jau dabar turime bene geriausiai Europoje išvystytus tiek šviesolaidinio, tiek mobiliojo ryšio tinklus, o paslaugų kainos – vienos mažiausių. Taigi kosminio interneto tiekėjams būtų ypač sunku įsibrauti į tokią rinką. Be to, jie ir taikosi visai kitur: visų pirma, į šalis ir regionus, kuriuose ryšių tinklai nėra taip gerai išvystyti ar net nepradėti vystyti“, – sako A. Strolia.

Kitaip sakant, milijardierių pagrindinis tikslas – ne sukurti alternatyvą esamoms ryšių technologijoms, o pasiūlyti ryšį tiems maždaug 40 proc. pasaulio gyventojų, kurie šiandien nesinaudoja internetu apskritai. Ir jei Šiaurės Amerikoje ar Europoje internetas prieinamas daugiau nei 90 proc. gyventojų, tai Afrikoje, Azijoje ir kai kuriose Pietų Amerikos šalyse jis pasiekiamas tik kas antram ar dar mažiau žmonių. Tai – net ne milijonai, o milijardai potencialių klientų, ir praktiškai jokios realios konkurencijos.

Ne iš kosmoso, bet galimybės – kosminės

Bet ir mes turime ko laukti. Bene didžiausią šurmulį pasaulyje šiuo metu kelia 5G technologija, kuri, vaizdžiai sakant, pasiūlys kosmines galimybes – nuo gigabitinės spartos iki milijardų prie tinklo prijungtų įrenginių, kurie pradės naują daiktų interneto erą. Tiesa, nieko į kosmosą kelti ir transliuoti nereikės, visa 5G infrastruktūra bus ant žemės. Apskritai, 5G yra tarsi ankstesnių mobiliojo ryšio technologijų – 2G, 3G, 4G – tęsinys, nauja karta.

Komercinėms 5G paslaugoms skirtų dažnių aukciono Lietuvoje laukiama dar šįmet ar, vėliausiai, kitų metų pradžioje.

„5G ryšio Lietuvoje laukia ir žmonės, ir verslas. Kadangi mobiliojo ryšio rinkoje vyksta aštri konkurencija, operatoriai dės visas pastangas, kad didžiulę spartą, minimalų vėlinimą ir užtikrintą talpą garantuojantis ryšys taptų prieinamas vartotojams. Mes taip pat planuojame pradėti teikti 5G paslaugas, kai turėsime dažnius“, – teigia A. Strolia.

Prognozuojama, kad ši naujos kartos mobiliojo ryšio technologija per artimiausius kelerius metus taps pokyčių ir inovacijų varikliu. 5G aukščiausios kokybės ryšiu gatvėse bei pastatuose sujungs milijardus įrenginių, kurie gebės bendrauti tarpusavyje. Visa tai padės išplėsti ir patobulinti esamas paslaugas, kurti naujas idėjas ir verslo modelius, kurie iki šiol atrodė neįmanomi.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(15)
(13)
(2)

Komentarai ()