Istorinė diena: kada pasaulis virtualiai susikabino rankomis? (1)

2020-08-22

Rugpjūčio 23-ioji yra ne tik Baltijos kelio, bet ir pasaulinė internautų diena. Už visa tai, kad šiandien daugiau nei pusė žmonių visame pasaulyje kasdien naršo, ieško, bendrauja, perka, skelbia, komentuoja virtualiame tinkle, reikėtų dėkoti pasaulinio žiniatinklio „tėvu“ vadinamam Timui Bernersui-Lee. Būtent tą dieną 1991 m. jis viešai pristatė pirmąjį interneto saityno serverį.

Neįprastai skambantis terminas „internautas“ yra žodžių „internetas“ ir „astronautas“ junginys, viso labo apibūdinantis žmogų, kuris naršo internete, interneto naudotoją – taigi jei jau skaitote šį straipsnį naujienų portale, jūs esate internautas.

„Būtent žiniatinklis suteikė galimybę milijardams žmonių visame pasaulyje lengvai naudotis internetu, dalintis informacija, sužinoti, pramogauti, bendrauti. Be jo nebūtų tinklalapių, naujienų portalų, socialinių tinklų ir daugybės kitų mūsų gyvenimus pakeitusių įvykių. Internetas pats savaime yra tik į vieną tinklą sujungti įrenginiai, o žiniatinklis leido visus juos susieti ir turėti visas tas galimybes, kurias turime šiandien“, – sako „Telia“ Technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius.

Kaip visa tai veikia?

Jums kompiuteryje ar telefone įvedus adresą ar spustelėjus nuorodą, įrenginys pirmiausia kreipiasi į domenų vardų serverį (Domain Name Server, DNS), kuris žmonėms suprantamą nuorodą paverčia skaitmeniniu adresu, kitaip sakant, pasako įrenginiui, į kokį serverį ar kitą šaltinį jis turėtų kreiptis. Įprastai tai nutinka per keliolika ar keliasdešimt milisekundžių, o pavykus prisijungti duomenys siunčiami – čia jau esminį vaidmenį atlieka jūsų interneto tiekėjo suteikta interneto sparta. Žinoma, įtakos turi ir bendra tinklo bei serverio apkrova, o jei jums reikalingi duomenys yra užsienio serveryje – dar ir tarptautinio interneto kanalo pajėgumai.

„Vien „Telia“ tiesioginių tarptautinių interneto sujungimų suminiai pajėgumai siekia beveik 1 terabitą per sekundę (Tb/s), tiesa, net piko metu realiai išnaudojama tik maždaug pusė šių galimybių. Didesnis pralaidumas ir skirtingi interneto „keliai“ reikalingi tam, kad įvykus dideliam incidentui, pavyzdžiui, nutraukus jūrinį kabelį tarp Lietuvos ir Švedijos, internetas ir toliau kokybiškai veiktų, o srautas būtų padalintas alternatyviomis kryptimis. Palyginimui, Lietuvos viduje plačiausia veikianti ryšio arterija jungia Vilnių ir Kauną, jos pralaidumas siekia kelis Tb/s“, – teigia A. Šemeškevičius.

„Telia“ technologijų vadovas pastebi, kad žmonių įpročius gerokai pakeitė karantinas. Tuomet „Telia“ tinkle tarptautinis interneto srautas išaugo virš 40 procentų, atitinkamai buvo padidintas ir tarptautinių jungčių pralaidumas.

Interneto vartojimas gali išaugti ir visiškai netikėtai. Antai gegužės viduryje „Telia“ tinklo ekspertus nustebino staiga maždaug penktadaliu padidėjęs tarptautinio interneto srautas. Ir nors visa tai priminė kibernetinę ataką, tikroji priežastis buvo kur kas žemiškesnė – „Epic Games“ žaidimų studija leido nemokamai atsisiųsti žaidimą „GTA V“, kurio įdiegimo failas užima apie 90 gigabaitų, taigi Lietuvos žaidėjai suskubo naudotis šiuo pasiūlymu. Didesnis nei įprasta interneto srautas laikėsi beveik parą.

Tilptų ne vienas eksabaitas

Didelis tarptautinio interneto pralaidumas – brangus malonumas, tad visame pasaulyje tarp operatorių paplitusi praktika populiarų, daug vietos užimantį turinį laikinai patalpinti savo serveriuose. Žinoma, tam reikalingi atitinkami susitarimai su to turinio savininkais. Taip yra ir Lietuvoje: jei žiūrite „YouTube“ filmuką ar „Netflix“ serialą, didelė tikimybė, kad jis jums transliuojamas ne iš užsienio tarnybinių stočių, o vietinio „Telia“ duomenų centro. Naudos turi ir žmonės – turinys juos pasiekia greičiau ir jie gali iškart mėgautis aukščiausia raiška.

Lietuvoje „Telia“ valdo du didelius duomenų centrus Vilniuje ir dar keliolika po visą šalį išdėstytų mažesnių serverinių – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir Alytuje. Atsižvelgiant į jų pajėgumus, iš viso juose galėtų tilpti nuo 1 iki 6 eksabaitų (arba milijardų gigabaitų) duomenų.

Daug tai ar mažai? Palyginkime: visas „Telia TV“ išmaniosios televizijos turinys – dviejų savaičių TV įrašų archyvai, filmai, serialai, „Vaikų kampelis“, HBO serialai ir kita – užima apie 5 petabaitus, arba 0,005 eksabaito.

Interneto mastas – įspūdingas

Žinoma, pasaulio mastu Lietuva – tik nedidelė interneto dėlionės dalis. Visame pasaulyje šiandien internetu naudojasi 4,65 milijardo žmonių, arba apie 60 proc. populiacijos. Lietuvoje, Statistikos departamento duomenimis, internetu naudojasi daugiau nei 83 proc. gyventojų.

Ir jei visame pasaulyje yra apie 360 milijonų užregistruotų domenų, tai lietuviški .lt domenai sudaro kuklius 200 tūkstančių. Beje, kam priklauso antirekordas, atspėsite nesunkiai – tai Šiaurės Korėja. Uždarosios šalies domenu .kp yra užregistruoti vos 28 adresai – tai išaiškėjo 2016 metais nutekėjus šios šalies DNS duomenims.

Naujausiais duomenimis, kiekvieną sekundę internete perduodama 98,6 tūkst. gigabaitų duomenų, atliekama per 85 tūkst. „Google“ paieškų ir išsiunčiama beveik 3 milijonai el. laiškų (iš kurių du trečdaliai – brukalai).

Aut. teisės: 15min.lt

(6)
(0)
(6)

Komentarai (1)

Susijusios žymos: