Kaip galima sužinoti teismo sprendimą dar iki teismo ir net iki pirmo susitikimo su advokatu? Jokios magijos – štai kaip tai veikia ()

2021-08-26

Tai advokato Dmitrijaus Bogdanovo straipsnio apie dirbtinį intelektą (DI) antroji dalis. Pirmoje dalyje jis pasakojo, kodėl neverta tikėtis karo su robotais, o štai šioje – apie tai, kokį perversmą teisėje pasiūlys DI algoritmai. Galėsite išvengti daugybės išlaidų, nes iš karto žinosite teismo sprendimą. Kaip tai išvis įmanoma?

Jūs pats esate advokatas. Ką manote apie DI poveikį jūsų profesijai?

– Poveikis teisininko profesijai bus didžiulis dėl dviejų priežasčių. Pirmoji – teisininko profesija yra mažai paliesta technologijų.

Antroji – natūralios kalbos apdorojimo (angl. – natural language processing) vystymas. DI jau rašo straipsnius, romanus. Gebės rašyti ir teismo sprendimus, ieškinius, skundus, kitus dokumentus. Perspektyva – svaiginanti.

Apie pirmą priežastį: teisininko profesija gana uždara. Kartais gali priminti viduramžių gildiją, kastą. Bent tokius komentarus kartais galima išgirsti iš pašalinių žmonių. Taip yra ne tik Lietuvoje. Rinkos paklausos–pasiūlos dėsnis silpnai veikia teisinių paslaugų teikimą. Naujovės sunkiai skinasi kelią į teisinę sistemą. Net mūsų dienomis jūs galite matyti parduodamą knygą „MS Word for lawyers“.

Ką jau kalbėti apie kitas technologijas, kurių tikrai yra. Tai:

  • Automatizuotas ginčų sprendimas;
  • Dokumentų, sutarčių automatizavimas;
  • Ekspertinės sistemos;
  • Pokalbių robotai (Chat bots);
  • Teismo proceso finansavimas;
  • Sutarčių analitika (contract analytics);
  • Teisės dizainas (LegalDesign);
  • Teismo sprendimo prognozavimas;
  • Teisinių paslaugų platformos (Marketplaces);
  • Klientų valdymo sistemos (CRM);
  • Išmaniosios sutartys (Smart contracts), t. t.

Man asmeniškai labiau patinka teismo sprendimo prognozavimas. Štai kur magija: žinoti iš anksto bylos baigtį.

 

– Kaip tai išvis įmanoma?

Žmonėms visada, visais laikais buvo įdomu, kas su kitais buvo vakar, kas su jais bus rytoj. Pirmos prognozės – gamtos reiškinių. Pavyzdžiui, liaudies meteorologinė išmintis teigia: sniegas laukus tręšia arba daug sniego laukuose – daug grūdų aruoduose. Jei žiemą miškas tolumoj atrodo mėlynas – prieš atodrėkį. Kuo skaistesnė saulė, tuo šaltis stipresnis. Jei rytą oras stebina vaiskumu, dar šals. Tik kai akmenys dengiasi šerkšnu ir garsiai rėkauja kuosos, gali laukti atšilimo. Jei naktį šerkšnas, diena bus graži. Perkūnija žiemą – blogas ženklas. Jei žiemą griaudžia perkūnija, lauk stipraus vėjo.

Galima ir jau prognozuojama ar žmogus žiūrės tam tikrą filmą, ar nupirks tam tikrą prekę, t. y. ar sudarys pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi, prognozuojamas teisinis asmens elgesys. Ar vykdys finansinius įsipareigojimus, t. y. ar neskelbs bankroto. Tai irgi prognozuojama. Ar neįvykdys nusikaltimo, t. y. ar žmogus lygtinai paleistas į laisvę, neįvykdys naujo nusikaltimo. Tai sėkmingai prognozuojama.

Jeigu galima prognozuoti orus, žmogaus elgesį, tai argi negalima DI pagalba prognozuoti teismo sprendimo? Galima. Tai jau daroma.

Kodėl teismo sprendimo prognozavimas – inovatyvi technologija? Inovatyvumo požymis – žinių, eskpertiškumo atitraukimas nuo asmens. Pvz. dainininkas, kuris dainuoja gyvai. Didesnės salės, greitesnis judėjimas tarp miestų, stipresnė garso aparatūra nebus inovatyvus dainininko amato vystymas. Tuo tarpu jo dainų garso įrašo darymas – taip. Kai teisininkas naudoja Zoom, Telegram, socialinius tinklus savo darbui – tai nėra inovacija. Bet kai teisininkas sukuria ir naudoja pokalbio robotą (angl. – chatbot), kuris vietoje teisininko atsakinėja į klientų klausimus – jis yra inovatyvus teisininkas. Teismo sprendimo prognozavimas, mano galva, pati inovatyviausia technologija teisėje.

 

Inovatyvu yra tai, kas automatizuoja protinį darbą, kai nereikalaujamas žmogaus dalyvavimas. Vieną kartą sukurta tokia technologija veikia be žmogaus įsikišimo ilgą laiką. Kas sukuriama vieno ir perduodama naudojimui daugeliui.

Pavyzdys – žiedžiamasis ratas. Puodininkystėje žiedžiamasis ratas neatskiria puodžiaus nuo jo meistriškumo. Tačiau tai padaro keramikos gamybos linija, kur puodžiaus dalyvavimas nereikalingas, arba 3D spausdintuvas. Molis – tai informacija, duomenys.

Protinio darbo įrankis suteikia šiai informacijai formą. Galimas arba rankinis informacijos apdorojimas, kaip ir rankinis puodų padarymas, taip ir automatinis.

Turbūt teismo sprendimo prognozavimas buvo bandomas ir seniau?

– Teismo sprendimų prognozavimo istorija prasideda nuo 1957 m., kai Fred Kort parašė darbą „Predicting Supreme Court Decisions Mathematically: A Quantitative Analysis of the "Right to Counsel" Cases“.

Mūsų laikais ši tema pritraukia vis daugiau dėmesio, nes teismo sprendimai, kiti dokumentai skaitmenizuojami, o ir labai aiškus praktinis prognozavimo taikymas.  

Teismo sprendimas – tai tekstinė informacija. Teismo byloje nustatinėjami teisiškai reikšmingi faktai. Šeimos bylose tai vieni faktai, darbo bylose – kiti. Pavyzdžiui, bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, svarbu nustatyti vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, t. t. Nustatytų faktų pagrindu teisėjas priima sprendimą, priteisia tam tikro dydžio išlaikymą. Teisiškai reikšmingi faktai yra įvardijami pačiame teismo sprendime. Žiūrint programuotojo akimis, yra eilė nepriklausomų kintamųjų (faktų) ir priklausomas kintamasis – priteisto išlaikymo dydis.  Priklausomas kintamasis kitose bylose gali būti kitoks: priteistos kompensacijos dydis, ar ieškinys bus patenkintas, patenkintas iš dalies, atmestas; ar bus išduotas teismo leidimas ar ne, ir t. t. Kadangi Lietuvoje puikiai veikia Liteko teismo sprendimų duomenų bazė – sąlygos teismo sprendimų prognozavimui DI pagalba Lietuvoje yra. Kitose šalyse taipogi yra jų nacionalinių teismų sprendimų bazės. Yra ir Europos žmogaus teisių teismo sprendimų bazė.

 

Gal jau yra ir veikiančių sistemų?

– Mokslininkai Masha Medvedeva, Michel Vols, Martijn Wieling 2019 m. birželio 26 d. publikuotame darbe „Using machine learning to predict decisions of the European Court of Human Rights“ nagrinėjo galimybes taikyti natūralios kalbos apdorojimo įrankius teismų sprendimų analizei tam, kad prognozuoti teismo sprendimus. Vidutinis pasiektas 9 straipsnio Europinės žmogaus teisių konvencijos pažeidimo prognozės tikslumas buvo 75 procentai.

Buvo bandyta nustatyti, kokie žodžiai teismo sprendime turi įtaka sprendimui ir tokiu būdu nustatyti, kokie faktoriai yra svarbūs teismo sprendimui. Tyrėjai naudojo klasifikavimo algoritmą, kuris prognozuoja teismo sprendimo kategoriją, klasę: yra pažeidimas, nėra pažeidimo. Apmokymo stadijoje algoritmui buvo pateikta daug teismo bylų tekstinių duomenų kartu su galutiniu sprendimu. Kompiuteris tokiu būdu gali nustatyti modelius, kurie asocijuojasi su viena ar kita galutinio sprendimo klase (pažeidimas/nėra pažeidimo). Mokslinis darbas išsivystė į praktinį produktą – „Yury Says“.

 

Jungtinėse Amerikos Valstijose teismo sprendimo prognozavimo paslaugą (tame tarpe) teikia bendrovė „LexPredict“, garsusis „LexisNexis“ per dukterinę įmonę „Lex Machina“, ne mažiau garsus „Thomson Reuters“, jo produktas vadinasi „Monitor Suite“.

Prancūzijoje – bendrovė „Predictice SAS“. Kanadoje – bendrovė „Loom Analytics“.

Tokių pavyzdžių gali būti ir daugiau. Tačiau jų nėra tiek daug, kad būtų galima sakyti apie tokios paslaugos masiškumą. Net pačius produktus nelengva lyginti tarpusavyje, nes prognozavimui naudojami skirtingi faktoriai. Tai vis dar naujovė rinkoje ir ilgą laiką bus naujovė todėl,  kad tokiam produktui sukurti reikia dviejų kompetencijų: teisinės ir IT. Dažnas teisininkas nežino, ką gali DI, algoritmas, mašininis mokymasis, bet ir IT ekspertui trūksta teisinių žinių, kad įžvelgtų duomenų panaudojimo būdus. Ir reikia turėti drąsos. Tai kova ne su vėjo malūnais. Tai kova su Galijotu. DI bus tuo Biblijos akmeniu, kuris trenks dabartinei sistemai į kaktą ir privers pasikeisti.

 

Taip yra visose DI taikymo srityse: reikia išmanyti sritį, dalyką ir kartu žinoti DI galimybes. Lietuvoje apie panašius į aukščiau išvardintus produktus aš negirdėjau. Ar yra poreikis? Manau, kad situacija yra tokia, kai pasiūla gimdo paklausą. Manau, kad labiau sėkmingas bus tas produktas, kuris orientuotas į galutinį teisinių paslaugų vartotoją, t. y. tą asmenį, kurio teisinę problemą padeda spręsti teisininkai. Tokius produktus kuria LawTech įmonės, startuoliai. Produktus, skirtus teisininkams, kuria LegalTech įmonės. Regiu tokį produktą, kai pagal žmogaus aprašytą, robotui–advokatui papasakotą faktinę situaciją DI sukurs jam ieškinį, apeliaciją, skundą ar kitą dokumentą, įvertins bylos perspektyvą, pateiks dokumentą teismui. 

Teismo sprendimo prognozavimas palengvins teisėjo, advokato darbą; suteiks daugiau aiškumo teisinių paslaugų vartotojui apie jo bylos perspektyvą; padės išvengti nereikalingų teismo ginčų. Ginčo šalys mato realią situaciją, realų teisės normų taikymą teismų praktikoje. Pvz. žmogus gali manyti, kad gali reikalauti didelės piniginės sumos kaip neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo ar kitu atveju, tačiau gavus bylos perspektyvos įvertinimą, suma bus sumažinta ir padidės šansai sudaryti taikos sutartį, kadangi realią padėtį pamatys ir priešinga pusė; taupys vartotojo lėšas, laiką; sumažins teisinių paslaugų kainą, bet padidins vertę.

 

Teisinės paslaugos kainuoja nemažai. Pavyzdžiui, pagal LR teisingumo ministro patvirtintą rekomendaciją ieškinio surašymas gali kainuoti virš 3000 eurų. Teisinės paslaugos vis dar prabanga ir gauti kokybišką paslaugą už prieinamą kainą gali ne kiekvienas. DI teisinėje sistemoje padidins teisinių paslaugų prieinamumą (angl. access to justice); padidins pasitikėjimą teisine sistema; padidins teismų veiklos skaidrumą; mažins galimybes piktnaudžiavimui.

Kompiuterinė programa gali lengvai surasti bylas, teismo sprendimus, kurie esant toms pačioms ar panašioms aplinkybėms labai skiriasi vienas nuo kito. Tarkim, dėl tam tikro laipsnio sveikatos sužalojimo teismai vidutiniškai priteisia nuo 500 iki 1500 EUR. Vadinasi atvejis, kai priteista suma bus kelis kartus didesnė, vertas dėmesio. Arba kai lygtinai paleidžiamas asmuo, kuris kitame teisme ar kito teisėjo niekaip negalėjo būti paleistas. Kompiuterinė programa „matys“ anomalijas teismų bylose. Tokios bylos bus vertos ir teisininkų dėmesio (norint susipažinti su galimai naujai formuojama teismų praktika) ir teismų pirmininkų, Teisėjų savivaldos organo dėmesio.

Ačiū už pokalbį.

– Ačiū jums už galimybę. Geros dienos.

Aut. teisės: www.technologijos.lt
Autoriai: Dmitrijus Bogdanovas

(5)
(3)
(2)

Komentarai ()

Visi šio ciklo įrašai