Ar Lietuvai tikrai gresia sankcijos? Energetikos ministerija pateikė oficialų paaiškinimą, kas vyksta ()

2021-09-03

Energetikos ministerija neigia žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją esą šaliai gresia sankcijos už Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančius išteklius nevykdymą ir atkreipia dėmesį, kad šis vertinimas yra neteisingas, nes jam pritaikyta jau nebegaliojančio Europos Sąjungos teisės akto redakcija.

Šiuo metu atsinaujinančių energijos išteklių sritį reglamentuoja 2021 m. birželio 30 d. įsigaliojusi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl skatinimo naudoti atsinaujinančius išteklius nauja redakcija. Joje numatyta, kad 2021 m. sausio 1 d. Lietuva turėjo būti pasiekusi 23 proc. atsinaujinančios energijos išteklių dalį galutiniame energijos suvartojime, kuri bendrai apima elektros energetikos, šildymo ir vėsinimo ir transporto sektorius. Lietuva šį tikslą viršijo dar 2014 m.

„Lietuva ne tik nuosekliai vykdo jai keliamą atsinaujinančios energijos išteklių tikslą, bet ir jį viršija. O tai reiškia ir tai, kad statistiniu perviršiu pati prekiauja su kitomis šalimis“, – sako energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė.

2019 m. šis rodiklis siekė 25,47 proc., o ir toliau nuosekliai auga: kaip rodo preliminarūs VšĮ Lietuvos energetikos agentūros skaičiavimai, 2020 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame energijos suvartojime turėtų sudaryti 27,42 proc.

Pabrėžtina, kad naujos redakcijos Atsinaujinančių energijos išteklių direktyvoje numatytas tikslas pasiekti, kad 2030 m. atsinaujinančių išteklių naudojimo lygis transporto sektoriuje būtų 14 proc. Energetikos ministerija kelia dar ambicingesnį tikslą – pasiekti, kad iki šio laiko atsinaujinančių išteklių dalis transporto sektoriuje sudarytų 15 proc.

 

Tam numatytos ir atitinkamos priemonės:

  • 2021 m. kovo mėn. buvo priimtas Alternatyviųjų degalų įstatymas, apibrėžiantis pagrindines kryptis siekiant atsinaujinančių energijos išteklių tikslų transporto sektoriuje ir numatantis didėjančius įpareigojimus degalų tiekėjams;
  • Rūpinamasi alternatyviųjų degalų infrastruktūros – elektromobilių įkrovimo prieigų tinklo, biodujų ir vandenilio dujų pildymo punktų tinklo – plėtra ir tam numatytos atitinkamos finansavimo kryptys iš Europos Sąjungos fondų;
  • Siekiama užtikrinti pakankamus degalų iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumus, skatinant pažangiųjų biodegalų, biometano dujų ir vandenilio dujų gamybą ir tam reikalingos infrastruktūros plėtrą šalies viduje;
  • Didinami transporto priemonėms (elektromobiliams, elektriniams autobusams, troleibusams, traukiniams) reikalingos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumai;
  • Įgyvendinami transporto priemonių parko pokyčiai, skatinant elektromobilių, elektrinių ar vandeniliu varomų autobusų įsigijimą, geležinkelių elektrifikaciją;
  • Peržiūrima iškastiniam kurui ir skirtingoms energijos rūšims taikytina mokestinė politika.
 

Planuojama, kad šios ir kitos papildomos reguliacinės priemonės sudarys prielaidas vartotojams persiorientuoti į mažiau taršų transportą.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(5)
(1)
(4)

Komentarai ()

Visi šio ciklo įrašai