Kosminių kelionių atsakymas slypi lemūrų ir šikšnosparnių genuose ()

2016-03-22

Ukrainietis neurologas Vladislavas Viazovskis teigia, kad užmigdymo galia yra nepaprastai svarbi siekiant išsiaiškinti mįslingiausias kosmoso paslaptis. Tai taip pat padėtų astronautams apsiginkluoti nuo kosmoso nuobodulio. Kitaip sakant, lemūrų ir kitų panašių žinduolių sugebėjimas žiemos miegu užsnūsti net keliems mėnesiams, gali padėti astronautams pasiekti tolimiausius kosmoso kampelius.

NASA mokslininkai bando išsiaiškini, kaip panaudoti žinias, įgytas tiriant žinduolių elgesį, įskaitant lokius ir lemūrus, siekiant palengvinti astronautams pakliūti į „sąstingio būseną“.

„Naudojant dabartines technologijas kelionė į Marsą užtruktų apie aštuonis mėnesius. Jei kitą dieną nuspręstume aplankyti kitą žvaigždžių sistemą, net jeigu sugebėtume keliauti šviesos greičiu, tam prireiktų metų. Gebėjimas įnikti į ilgalaikio sąstingio būseną, astronautams palengvintų tokią kelionę, kuri galbūt būtų kiek mažiau varginanti. Tuo pačiu būtų išsaugota daugiau gyvybiškai svarbių išteklių“, – sakė ukrainiečių mokslininkas.

Anot jo, dideli žinduoliai, tokie kaip meškos ar net primatai, riebaluotieji Madagaskaro lemūrai, gali žiemoti ilgą laiką, o žmogus nėra toks didelis žinduolis, todėl jam nereikia tiek energijos, kad galėtų „pražiemoti“, ir jis, beje, net neturėtų, kur ją kaupti.

Mokslininkams reikia ieškoti būdų, kaip laikinai „užmigdyti“ žmogų. Jie atkreipia dėmesį į tai, kad galima būtų žmogaus kūną atšaldyti iki žemesnės nei normalios temperatūros.

Tam, kad mokslininkai priartėtų prie savo tikslo, jie pripažįsta, kad dar nemažai reikia padirbėti. Mokslininkai vienareikšmiškai teigia, kad gyvūnai žino, kaip saugiai žiemoti ne kelias valandas, o kelis mėnesius.

Mokslininkai susiduria ir su dar vienu iššūkiu: kaip įveikti niokojantį šalčio poveikį smegenims ir išlaikyti saugius prisiminimus. Tyrimai, atlikti su šikšnosparniais parodė, kad daugumos atmintis net ir praėjus keliems mėnesiams nesikeičia. Tiesa, ne visi prisiminimai yra išsaugomi vienodai.

Kento universiteto daktaras Lewisas Darnellis „The Independent“ sakė, kad „žinduolių organizme yra miego genai, o tai, ką reikia padaryti mokslininkams – perprogramuoti žmogaus kūno organizmą ir įdiegti šiuos genus“.

Dauguma žiemojančių gyvūnų labai daug valgo vasarą, savo riebalų sluoksnį darydami storesniu, kad galėtų saugiai sau miegoti visą žiemą. Po žiemojimo šikšnosparniai viską atsimena daug geriau nei kiti gyvūnai. Taip yra dėl vis dar nežinomų neuroapsaugos mechanizmų. Po šio laikotarpio daugelis gyvūnų geriau atpažįsta savo šeimos narius nei kažkur matytus žinduolius.

Aut. teisės: TV3

(17)
(1)
(16)

Komentarai ()

Visi šio ciklo įrašai