Kodėl neverta panikuoti dėl COVID-19: 12 populiariausių mitų apie koronavirusą ir ką sako mokslas (13)

2020-03-11

Žmonės visame pasaulyje ir toliau apsikrečia naujuoju koronavirusu, tad internete tebeplinta nauji straipsniai bei įrašai socialiniuose tinkluose apie viruso protrūkį. Deja, dėl tokio nenutrūkstamo informacijos srauto gali tapti sudėtinga faktus atskirti nuo prasimanymų, o per viruso protrūkį gandai ir klaidinga informacija gali būti išties pavojingi.

„Live Science“ pateikia labiausiai išplitusių mitų apie naująjį koronavirusą SARS-CoV-2, sukeliantį COVID-19 susirgimą, ir jo sukeliamus negalavimus sąrašą, taip pat paaiškinama, kodėl šie gandai yra klaidinantys ar apskritai neteisingi.

Mitas: veido kaukės gali apsaugoti nuo viruso

Įprastinės chirurginės kaukės negali apsaugoti nuo SARS-CoV-2 – jos nėra sukurtos taip, kad užkirstų kelią viruso dalelėms ir nepriglunda prie veido idealiai. Tačiau, nepaisant to, chirurginės kaukės gali padėti neleisti jau užsikrėtusiems žmonėms toliau platinti virusą – jos užblokuoja bet kokius iš kvėpavimo takų išsiskiriančius lašelius.

Pastebėta, kad sveikatos priežiūros įstaigose specialūs N95 respiratoriai smarkiai sumažino viruso plitimą tarp medicinos personalo. Būtina, kad N95 respiratorius tinkamai priglustų prie nosies, skruostų ir smakro, kad pro jo kraštus visiškai nepatektų oras. Respiratorių naudojantis asmuo taip pat privalo žinoti, kaip po kiekvieno dėvėjimo patikrinti, ar įrenginys nepažeistas.

Mitas: tikimybė apsikrėsti naujuoju koronavirusu yra nepalyginamai menkesnė nei tikimybė apsikrėsti gripu

Nebūtinai. Siekdami įvertinti, kaip lengvai virusas plinta, mokslininkai apskaičiuoja vadinamąjį jo bazinį reprodukcinį dydį, kitaip dar vadinamą R0. R0 prognozuoja žmonių skaičių, galinčių apsikrėsti nuo vieno užsikrėtusio žmogaus. Šiuo metu paskaičiuota, kad SARS-CoV-2 viruso, sukeliančio susirgimą COVID-19, R0 yra maždaug 2,2. Tai reiškia, jog vienas apsikrėtęs asmuo vidutiniškai apkrės 2,2 žmogaus. Palyginimui: gripo R0 yra 1,3.

Ko gero, svarbiausia tai, kad vakcinos, apsaugančios nuo COVID-19, kol kas nėra, o nuo sezoninio gripo vakcina apsaugo palyginti gerai net ir tada, kai jos sudėtis tobulai neatitinka tuo metu plintančios gripo viruso atmainos.

Mitas: virusas tėra mutavusi įprasto peršalimo forma

Ne, šis gripas nėra mutavęs paprastas peršalimas. Koronavirusai yra didelė virusų šeima, apimanti daugybę skirtingų ligų. SARS-CoV-2 turi panašumų su kitais koronavirusais, iš kurių keturi gali sukelti įprastinį peršalimą. Visų penkių virusų struktūros paviršiuje yra smailių išsikišimų, jie pasitelkia vadinamuosius baltymų „spyglius“, kad apkrėstų ląsteles. Tačiau visi keturi peršalimo koronavirusai, pavadinti 229E, NL63, OC43 ir HKU1, savo pirmuoju užkrėstuoju renkasi žmones. O štai apie 90 proc. SARS-CoV-2 genetinės medžiagos sutampa su koronavirusais, kuriais apsikrečia šikšnosparniai. Tai leidžia spręsti, kad virusas išsivystė šikšnosparniuose ir tik vėliau buvo perduotas žmonėms.

Turimi įrodymai leidžia spręsti, kad prieš apkrėsdamas žmones virusas buvo apkrėtęs dar vieną „tarpinį“ gyvūną. Panašiai buvo nutikę ir SARS bei MERS atveju: šikšnosparniuose atsiradęs SARS virusas pirmiausia buvo perduotas civetoms (nedideliems naktiniams žinduoliams) ir tik tada pasiekė žmones, o MERS, prieš apkrėsdamas žmones, užkrėtė kupranugarius.

Mitas: virusas veikiausiai buvo sukurtas laboratorijoje

Nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šį virusą sukūrė žmogus. SARS-CoV-2 labai panašus į du kitus koronavirusus, pastaraisiais dešimtmečiais sukėlusius protrūkį – SARS-CoV ir MERS-CoV. Panašu, kad visi trys virusai kilo iš šikšnosparnių. Trumpai tariant, SARS-CoV-2 savybės sutampa su tuo, ką mes žinome apie kitus natūraliai atsirandančius koronavirusus, kuriuos gyvūnai perduoda žmonėms.

Mitas: susirgti COVID-19 reiškia mirties nuosprendį

Netiesa, kad apsikrėtimas šiuo virusu reiškia mirties nuosprendį. Kaip parodė Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centro vasario 18 dieną paskelbtas tyrimas, maždaug 81 proc. koronovirusu apsikrėtusių žmonių pasireiškia silpni COVID-19 simptomai. Apie 13,8 proc. apsikrėtusiųjų suserga sunkiai – tai reiškia, kad jiems sunku kvėpuoti, jie dūsta arba prireikia papildomo deguonies. Maždaug 4,7 proc. pacientų būklė būna kritinė – jie susiduria su kvėpavimo, daugelio organų nepakankamumu ar septiniu šoku. Visgi turimi duomenys leidžia spręsti, kad tik apie 2,3 proc. COVID-19 apsikrėtusių žmonių miršta nuo šio viruso. Vyresnio amžiaus ar sveikatos sutrikimų turintiems žmonėms kyla didžiausia rizika, kad susirgimas bus sunkus arba kils komplikacijų. Nors panikuoti nėra prasmės, reikia imtis tinkamų priemonių, kad būtų galima pasirengti ir apsaugoti save bei kitus nuo naujojo koronaviruso.

Mitas: naująjį koronavirusą gali platinti naminiai gyvūnai

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijis (PSO), nėra įrodymų, kad tokie naminiai gyvūnai kaip katės ir šunys apskritai galėtų apsikrėsti koronavirusu, jau nekalbant apie tai, jog galėtų jį perduoti žmonėms. „Nepaisant to, po kontakto su naminiais gyvūnais reikėtų nusiplauti rankas su muilu“, – rašo PSO. Šis veiksmas apsaugo nuo dažnai pasitaikančių bakterijų, įskaitant žarnines lazdeles (E.coli) ir salmoneles, kuriomis gyvūnai gali užkrėsti žmones.

Pasak Honkongo žemės ūkio, žuvininkystės ir gamtosaugos departamento vasario 28 dieną paskelbto pranešimo, šuniui atliktas koronaviruso testas buvo „silpnai teigiamas“. Tačiau mokslininkai nėra tikri, ar šuo iš tiesų apsikrėtė koronavirusu, ar virusas nuo užteršto paviršiaus „prilipo“ prie jo snukio. Buvo imtasi atsargumo priemonių ir šuo karantinuotas, tačiau jam nepasireiškė jokie simptomai, nėra įrodymų, kad šis šuo galėtų apkrėsti žmones.

Mitas: miestų ar mokslo įstaigų uždarymas Jungtinėms Valstijoms negresia

Nėra jokių garantijų, tačiau mokslo įstaigų uždarymas yra dažna priemonė, kurią visuomenės sveikatos pareigūnai taiko siekdami sulėtinti užkrečiamų ligų plitimą ar užkirsti jam kelią. Pavyzdžiui, pasak 2017-aisiais atlikto ir žurnale „Journal of Health Politics, Policy and Law“ paskelbto tyrimo, siekiant nuslopinti ligos plitimą per kiaulių gripo epidemiją 2009-aisiais Jungtinėse Valstijose buvo uždaryta 1300 mokyklų. Tuo metu, kaip nurodoma tyrime, JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro rekomendacijos nurodė mokykloms užsidaryti laikotarpiui, trunkančiam nuo septynių ir 14 dienų.

Nors koronavirusas yra visai kita liga ir jos inkubacinis periodas, užkrato perdavimo ypatumai ir simptomų intensyvumas skiriasi, panašu, kad bent dalis mokslo įstaigų gali būti uždaryta. Jei vėliau paaiškės, kad vaikai nėra pirminiai ligos platintojai, ši strategija gali pasikeisti, teigia daktaras Ameshas Adalja, Baltimorėje esančio Johnso Hopkinso sveikatos saugos centro infekcinių ligų ekspertas. Visgi manoma, jog bet kokiu atveju reikėtų nusiteikti tikimybei, kad mokyklos gali būti uždarytos, ir būti tam pasiruošus.

Miestų uždarymai, karantinas ir izoliacija taip pat galimi. Visuomenės sveikatos tarnybos akto 361 skyrius numato, kad federalinei vyriausybei leidžiama imtis tokių veiksmų, jei siekiama užkirsti kelią ligos plitimui tiek iš išorės, tiek šalies viduje tarp valstijų. Valstijų ir vietos valdžios institucijos taip pat gali turėti panašių galių.

Mitas: vaikai negali apsikrėsti koronavirusu

Vaikai tikrai gali apsikrėsti COVID-19, nors kai kurie ankstyvi statistiniai duomenys rodo, kad tikimybė jiems apsikrėsti šiuo virusu yra mažesnė nei suaugusiems. Tarkime, pasak „The Guardian“, vasario 26-osios duomenimis, Italijoje buvo diagnozuota 400 COVID-19 atvejų, iš jų vaikų ir jaunuolių nuo ketverių iki 19 metų buvo penki.

Kinų Hubėjaus provincijoje atliktas tyrimas parodė, kad iš daugiau nei 44 tūkst. COVID-19 apsikrėtusių žmonių apie 2,2 proc. buvo jaunesni nei 19 metų vaikai ir jaunuoliai. Gripo atveju yra atvirkščiai – visais metais juo apsikrėsti vaikams yra didesnė tikimybė nei suaugusiems.

Visgi atvejų, kai vaikams diagnozuojamas koronavirusas, skaičius gali būti nepakankamai įvertintas dalykas: Kinijoje atlikti atvejo tyrimai parodė, kad vaikai žymiai rečiau sunkiai suserga. Todėl tikėtina, kad daugelis apsikrėtusių vaikų šia liga persirgti galėjo pajusdami tik lengvus arba apskritai jokių simptomų.

Mitas: jei apsikrėtei koronavirusu, „suprasi, kad taip nutiko“

Iš tiesų taip nėra. COVID-19 sukelia platų spektrą simptomų, kurių daugelis būdingi ir kitoms kvėpavimo takų ligoms, pavyzdžiui, gripui ar paprastam peršalimui. Paprastai dažniausiai pasitaikantys COVID-19 simptomai yra karščiavimas, kosulys ir pasunkėjęs kvėpavimas, o tarp rečiau pasitaikančių simptomų yra galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas ir tekanti nosis. Sunkiais atvejais liga gali progresuoti ir virsti sunkia į plaučių uždegimą panašia liga. Tačiau ligos pradžioje apsikrėtę žmonės gali nejusti jokių simptomų.

Jungtinių Valstijų sveikatos apsaugos pareigūnai dabar pataria amerikiečiams ruoštis epidemijai: tai reiškia, kad imti apsikrėsti gali ir tie, kurie nekeliavo į viruso apimtas šalis ir nekontaktavo su neseniai iš jų grįžusiais žmonėmis. Viruso protrūkiui Jungtinėse Valstijose intensyvėjant, sveikatos apsaugos institucijos turėtų pateikti naujausią informaciją apie tai, kada ir kur virusas plinta.

Ekspertai viruso paveiktuose regionuose gyvenančius žmones, patiriančius tokius simptomus kaip smarkus karščiavimas, silpnumas, mieguistumas ar dusulys, taip pat tuos, kurie patiria švelnesnius simptomus, tačiau turi sveikatos problemų, ragina susisiekti su medikais dėl pagalbos. Negaluojantiems atliekamas koronaviruso tyrimas, tiesa, Jungtinių Valstijų ligų kontrolės ir prevencijos centras koronaviruso testo nepadarė visiems prieinamo.

Mitas: koronavirusas yra ne toks mirtinas kaip gripas

Kol kas panašu, kad apsikrėtus koronavirusu tikimybė mirti yra didesnė nei apsikrėtus gripu. Tačiau dėl mirštamumo nuo koronaviruso procento tebėra daug neaiškumų. Paprastai Jungtinėse Valstijose kasmetinis mirštamumas nuo gripo yra maždaug 0,1 proc. Kol kas, pasak Ligų kontrolės ir prevencijos centro, šiemet Jungtinėse Valstijose apsikrėtusių gripu mirštamumas yra 0,05 proc.

Palyginimui: pasak vasario 18 dieną Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centro paskelbto tyrimo, naujausi duomenys rodo, kad mirštamumo nuo COVID-19 procentas yra daugiau nei 20 kartų didesnis – maždaug 2,3 proc. Kaip teigiama ankstesniame „Live Science“ pranešime, mirštamumas skiriasi priklausomai nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, gyvenamosios vietos ar asmens amžiaus.

Tačiau šie skaičiai nuolat kinta ir gali neatspindėti tikrojo mirštamumo lygio. Neaišku, ar Kinijoje atvejų skaičius yra tiksliai užfiksuotas, ypač turint omenyje, kad atvejų fiksavimo metodika buvo pasikeitusi. Galėjo būti daugybė atvejų, kai susirgimo simptomai būdavo nežymūs arba jų apskritai nebūdavo – šie atvejai nebuvo įtraukti į bendrą susirgusiųjų skaičių.

Mitas: nesaugu gauti siuntą iš Kinijos

Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, laiškus ir siuntinius iš Kinijos gauti saugu. Anksčiau atlikti tyrimai parodė, kad koronavirusai ant tokių objektų kaip laiškai ir siuntos ilgai neišgyvena. Remdamiesi tuo, kas yra žinoma apie tokius panašius koronavirusus kaip MERS-CoV ir SARS-CoV, ekspertai mano, kad naujasis koronavirusas, panašu, vargiai išgyvena ant paviršių.

Anksčiau atliktas tyrimas parodė, kad šie panašūs koronavirusai ant metalo, stiklo ar plastiko paviršių gali išlikti net devynias dienas.

Tokia išvada pateikiama vasario 6 dieną „Journal of Hospital Infection“ paskelbtame tyrime. Tačiau pakuočių paviršiai, panašu, nėra virusams išgyventi tinkamiausia vieta.

Tam, kad virusas išliktų gyvybingas, reikalinga tam tikra tokių aplinkos sąlygų kaip temperatūra, ultravioletinių spindulių stygius ir drėgmė kombinacija. Pasak daktaro A. Adaljos, tokių sąlygų siunčiamuose siuntiniuose ir laiškuose nėra.

Tad, pasak JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro, „rizika, kad virusas gali pasklisti nuo produktų ar pakuočių, kurie būna gabenami keletą dienų ar savaičių, yra itin menka“. Šiuo metu nėra įrodymų, patvirtinančių, kad COVID-19 gali būti perduodamas per importuojamas prekes. Neužfiksuota COVID-19 atvejų, susijusių su importuojamomis prekėmis. Manoma, kad dažniausiai koronavirusas plinta per mažyčius lašelius, išsiskyrusius iš kvėpavimo takų.

Mitas: koronavirusu galima apsikrėsti valgant visame pasaulyje įsikūrusiuose kinų restoranuose

Koronavirusas ir kinų restoranai nėra susiję, kitu atveju, jei vadovautumėmės tokia logika, reikėtų vengti ir italų, korėjiečių, japonų ir iraniečių restoranų, mat šios šalys taip pat susiduria su viruso protrūkiu. Tačiau naujasis koronavirusas savaime nepaveikia kinų kilmės žmonių.

Aut. teisės: delfi.lt

(25)
(3)
(22)

Komentarai (13)

Visi šio ciklo įrašai