Kai kurios mokyklos nuotoliniu būdu dirba jau trečia savaitė – kokie įspūdžiai? ()

2020-04-04

Lietuvai toliau gyvenant karantino sąlygomis, šią savaitę šalyje visos mokyklos įsijungė į nuotolinio ugdymo procesą. Nemažai daliai švietimo įstaigų, kurioms iki šiol su tuo mažai teko susidurti, tai buvo didelis iššūkis. Tačiau dalis mokyklų pamokas nuotoliniu būdu tęsia jau trečia savaitė ir spėjo prie naujų sąlygų sėkmingai prisitaikyti.

Viena tokių – Vilniuje esantis „Šiaurės licėjus“. Mokyklos ugdymo vadovas ir pedagogas dr. Simonas Šabanovas sako, kad nuotolinis mokymas turi ir privalumų, ir trūkumų. Jo manymu, dirbant su vaikais nuotoliniu būdu formuojasi tikrasis suasmenintas mokymas. Tiesa, tai turi savo kainą – mokytojams ruoštis pamokoms tenka gerokai ilgiau nei įprastai.

Pasak Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktoriaus pavaduotojo ugdymui, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo metodininko Mindaugo Malcevičiaus, nuotolinis mokymasis jų kolektyvui jau seniau buvo įprasta praktika. Ši progimnazija jau beveik 10 metų teikia nuotolinio mokymo paslaugas į užsienį išvykusių lietuvių vaikams.

Pereinamojo laikotarpio neprireikė

„Šiaurės licėjaus“ privati mokykla buvo viena iš nedaugelio Lietuvoje, pradėjusių nuotolinį švietimo procesą be pereinamųjų poros savaičių. Pasak „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovo dr. S. Šabanovo, jų įstaiga nuotolinį mokymąsi ėmėsi taikyti iškart po žiemos atostogų, kai dalis mokinių grįžo po viešnagės Šiaurės Italijoje ir turėjo likti saviizoliacijoje.

„Tai buvo proga panaudoti asinchroninio mokymosi modelį, kai mokytojai užduotis paruošdavo „Eduka klasėje“, siųsdavo aiškų planą, ką reikia padaryti per visą savaitę, konsultuodavo vaizdo skambučiais arba susirašinėdami. Taip įgijome patirties bei supratome, kad galime ir turime noro tobulėti toliau“, – pasakojo dr. S. Šabanovas.

Anot pedagogo, „Šiaurės licėjuje“ dirbantys mokytojai jau priprato prie nuotolinio ugdymo. S. Šabanovas pabrėžė, kad to pasiekti pavyko tik todėl, kad įgyvendinant permainas buvo pasitikima mokytojais, neprarandamas pozityvumas. Tiesa, reikėjo numatyti galimus techninius nesklandumus ir kiekvienos pamokos scenarijui suplanuoti planą B.

Informacinių sistemų iššūkis

Šį pirmadienį nuotolinio ugdymu būdu ėmė dirbti visos šalies mokyklos, todėl visos lietuviškos skaitmeninės mokymosi platformos patyrė sunkumų dėl išaugusio vartotojų srauto. Vien „Eduka klasė“ ir „Eduka dienyno“ aplinkoje prisijungimų srautas per dieną išaugo 20 kartų. Dr. S. Šabanovas pripažino, kad ir ugdymo procesą „Šiaurės licėjuje“ reikėjo šiek tiek koreguoti.

„Mūsų pasirinkta virtualios bendradarbystės erdvė „Microsoft Teams“ nestrigo ir galėjome užtikrinti nuoseklų ir kokybišką ugdymą. Nujausdami, kad srautai „Eduka klasėje“ gerokai išaugs, pirmomis dienomis šią sistemą pakeitėme kitomis užduotimis, o vakarais iš ten atsisiųsdavome papildomus praktikos darbus. Savaitės viduryje el. sistemos jau spėjo prisitaikyti ir dirbti didesniu pajėgumu“, – patirtimi dalijosi „Šiaurės licėjaus“ pedagogas.

Jo teigimu, mokyklai taip pat padėjo tai, kad mokytojai pusę veiklų mokiniams numatė kaip savarankišką darbą, kuris, prireikus, papildomas nuotolinėmis konsultacijomis. Tokiu būdu tik pusę užsiėmimų sudaro veiklos realiu laiku su vaizdo konferencijoms.

Kaip įveikti sunkumus?

M. Malcevičiaus teigimu, net ir be karantino mokykla privalo žinoti situaciją, kiek kiekvienoje klasėje yra vaikų, neturinčių kompiuterio ar interneto ryšio, arba kiek yra šeimų, kur vienu įrenginiu dalijasi keli mokyklinio amžiaus vaikai. Todėl Šiaulių „Sandoros“ progimnazija vaikams, neturintiems galimybės prisijungti prie tiesioginių pamokų, laikinai į namus išdavė nešiojamus mokyklos įrenginius – planšetes, kompiuterius. Tokias pastangas dėjo ir kitos mokyklos.

Pasiteiravus dr. S. Šabanovo, su kokiais iššūkiais susiduria mokytojai, šis pirmiausia nurodė ne technologines priemones, bet pasitikėjimo savimi stoką ir emocinio klimato apribojimus.

„Manau, mums, mokytojams, reikia daugiau pasitikėjimo savo sugebėjimais. Privalome nebijoti vykdyti nuotolines veiklas ir panaudoti įvairius metodus, kaip darbą grupėse ir net debatus“, – vardijo „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovas.

M. Malcevičius tai pat pažymi būtinybę teikti pedagogams metodinę ir psichologinę pagalbą. Šiuo laikotarpiu palaikymas mokytojams yra itin svarbus.

„Aš ir pats savanoriauju – vedu video mokymus. Ruošiantis tokiam didžiuliam iššūkiui ir norint per itin trumpą laiką pakeisti visų suvokimą, kas yra pamoka bei paleisti didžiulį ir gana sudėtingą nuotolinio mokymo(si) mechanizmą – labai svarbios priekinės šios fronto linijos – mokytojai. Tikrai ne visi dar ir šiandien yra pasirengę, tikrai jiems būtinas palaikymas, nuoseklūs mokymai ir teigiamas pavyzdys. Kai matai, kad kiti kolegos gali, pačiam tampa kur kas lengviau tobulėti ir siekti viršukalnės“, – teigia mokytojas metodininkas M. Malcevičius.

Svarbiausia – aiški dienotvarkė

Dirbant su klase nuotoliniu būdu mokytojams išties sunkiau pajusti klasės atmosferą ir kiekvieno mokinio emocinę būklę, bet tokiu atveju į pagalbą derėtų pasitelkti psichologus. Kad būtų lengviau suvaldyti mokinių drausmę ir išlaikytų dėmesį, pasak dr. S. Šabanovo, mokiniams labai svarbi yra aiški darbotvarkė.

„Viskas turi būti aišku savaitei į priekį: ką darysime, kas bus, kada bus? Būtina labai dažnai teikti grįžtamąjį ryšį ir tėvams, ir mokiniui, ypač nuotolinio mokymosi pradžioje. Be to, mokytojas turi būti pasiruošęs įvairiems scenarijams. Būtent taip gimsta tikrasis personalizuotas mokymas“, – patarė pedagogas“, – pabrėžė Šiaurės licėjaus ugdymo vadovas.

Mokinių reakcijos

Nuotolinis mokymas Lietuvoje yra naujovė ne tik mokytojams, bet ir vaikams. Nors viešojoje erdvėje jau sklando nemažai istorijų apie atvejus, kuomet virtualios pamokos buvo trukdomos nedrausmingų mokinių ir prašalaičių, tačiau dr. S. Šabanovo teigimu, jų įstaigoje viskas vyko sklandžiai. Visi mokiniai reagavo teigiamai ir buvo labai įsitraukę, tačiau yra dalykų, kurių jie jau ilgisi.

„Vaikams nuotolinis mokymas labai patiko – juk tai skaitmenos karta. Vis dėlto kalbant su jais, klasės vadovais, mentoriais, girdime, kad vaikai jau pasiilgo mokytojų, mokyklos aplinkos ir draugų. Pasirodo, kad tik netekę viso to suprato, kaip tai svarbu“, – pasakojo Šiaurės licėjaus ugdymo vadovas ir pedagogas dr. S. Šabanovas.

Šiaulietis M. Malcevičius įsitikinęs – pasibaigus koronaviruso epidemijai, į pasikeitusias mokyklas visi mes sugrįšime įgiję naujų kompetencijų, patirčių.

„Pastaruoju metu labai madinga buvo kalbėti apie mokyklą „be sienų“, tačiau iki paslaptingojo viruso krizės dar nebuvo aišku, kas tai yra – ar išvyka į lauką, o gal pamoka muziejuje, parke? Dabartinė situacija leis į(si)vertinti, kaip mes iš tikrųjų gebame dirbti kitaip. Tikiu, kad ne tik įveiksime viruso baimę, bet ir baimę išeiti iš klasės, iš savo įprastos komforto zonos“, – teigia pedagogas.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(1)
(1)
(0)

Komentarai ()