Vladas Lašas: inžinerinių specialybių studentams atsiveria kosminės perspektyvos (0)

2020-08-28

Pasirinkę technologinės pakraipos studijas jaunuoliai yra laukiami įvairiausiose gyvenimo srityse, tarp jų net ir kosmines technologijas kuriančiose kompanijose arba kosminių tyrimų centruose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Maža to, šiuolaikiniame pasaulyje ir nedidelės „svajonių komandos“ – vadinami startuoliai (angl. Startups) gali įgyvendinti svaiginančius savo užmojais projektus.

Vieną tokią, svarbią Europos ir britų kosminių programų dalyvę globoja ir Vladas Lašas, buvęs Kauno technologijos universiteto studentas, doktorantas ir dėstytojas, logistikos kompaniją „UPS“ Lietuvoje atstovaujančios įmonės „Skubios siuntos“ bendraįkūrėjas, technologijų kompanijų grupės „Elinta“ bendrasavininkas, Lietuvos verslo angelų tinklo (LitBAN) valdybos pirmininkas ir kitų organizacijų narys. Pokalbį ir pradėjome nuo jo dalyvavimo svarbiame kosminiame projekte.

– Papasakokite apie projektą, kurį šiuo metu globojate kaip verslo angelas.

– Startuolis „Orbex.Space“ yra privati mažųjų palydovų (iki 200 kg) paleidimo į orbitą kompanija, vienas iš Europos ir Didžiosios Britanijos kosminių programų lyderių. Prieš 5 metus kaip verslo angelas prisijungiau prie labai ambicingo kosminio projekto – su bendraminčiais iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Danijos įkūrėme kompaniją „Orbex Space“.

Pradėjome nuo kuklių sumų, o dabar jau turime virš 40 mln. eurų investicijų. Pernai atidarėme technologijų centrą ir raketų gamyklą Škotijoje, kartu su kita kompanija „Lockheed Martin“ britų vyriausybės esame paskirti vystyti kosmodromą Škotijoje – neseniai Škotijos vyriausybė projektą patvirtino ir suteikė leidimą kosmodromui.

Didžioji Britanija turi daug įdirbio ir beveik visą kosminių technologijų ekosistemą, dideles ambicijas ir viziją ateičiai – bet trūksta tik galimybės paleisti palydovus į kosmosą su britų kompanijos raketa iš kosmodromo Didžiosios Britanijos teritorijoje. Mes ėmėmės spręsti šią problemą ir planuojame pirmąjį skrydį jau kitais metais.

Kadangi šioje britų kompanijoje yra ir „lašas“ lietuviškumo, tikiuosi ne tik pats dalyvauti, bet ir pakviesti į kelionę stebėti startą ką nors iš KTU studentų, užsidegusių kosminėmis technologijomis. Juk taip ir kuriasi „svajonių komandos“: pirmieji studentai iš Lietuvos išvažiavę stažuotei į NASA – Vytenis Buzas ir Laurynas Mačiulis – grįžę Lietuvoje įkūrė kosminių technologijų kompaniją „Nanoavionics“, dabar kuriančią mažuosius palydovus užsakovams visame pasaulyje.

– Ar tai gali būti naudinga ir mūsų inžinieriams?

– Tikrai taip – talentingi inžinieriai, kuriantys kosmines technologijas, gali duoti puikų postūmį ir Lietuvos ekonomikai. Juk matome, kaip sparčiai kyla susidomėjimas kosmosu ir kiek naujų technologinių projektų vystoma? Ar matėte „Starlink“ palydovų „traukinuką“ danguje? Juk ši kompanija gali radikaliai pagerinti interneto prienamumą visame pasaulyje – net ir nuošaliausiose vietose ryšys taps greitas, nebrangus ir patikimas. Mums patiems reikia dalyvauti tokiuose projektuose – ir rasti nišas, kuriose ir mes galime sukurti labai įdomius vertingus produktus ir paslaugas.

Dabar ypač daug perspektyvų atsiveria įvairių technologinių krypčių studentams. Jau dešimtys KTU studentų yra buvę stažuotėse NASA ir ESA (Europos kosminės agentūra). Inžinieriai grįžę po stažuočių turi puikios patirties ir ryšių, kad galėtų kurti ir savo startuolio komandą, ieškoti verslo angelų, pritraukti investicijų. Valstybių sienų tam nėra, jei tik turi gerą komanda ir idėjų.

Štai mano dukra Dalia Lašaitė vadovauja startuoliui „CGtrader“, kuris tapo didžiausia pasaulyje 3D modelių prekybos platforma, subūrusia dizainerius, architektus ir kitus kūrėjus. Jie pirmieji Baltijos šalyse pritraukė investiciją iš kompanijos „Intel Capital“. Net ir yra darbų susijusių su kosmosu – jei būdamas moksleivis negali dalyvauti kuriant „Starship“ erdvėlaivį – su „TinkerCAD“ ar kita programa gali sukurti „SpaceX“ ar savo erdvėlaivio 3D modelį ir, patalpinęs į CGTrader.com, užsidirbti parduodamas jį virtualios realybės ir žaidimų kūrėjams.

– Kodėl tapote verslo angelu?

– Verslo angelai yra pirmieji patarėjai, mentoriai ir investuotojai. Tai ne tik labai įdomus dalykas, jis ir prasmingas, ir labai pelningas: juk Silicio slėnio sėkmės istorija ir sukauptas turtas atsirado pirmiausia iš verslo angelų investicijų, vėliau išaugusių į didžiules rizikos kapitalo bendroves.

Tiesa, reikia turėti kantrybės, laiko ir sugebėti susitaikyti su rizika, nes ne visiems startuoliams pasiseka. Tačiau gauni labai daug: gali iš arti stebėti, kaip kuriamos inovacijos, dalyvauti jas kuriant, teikti patarimus, pats mokytis. Jautiesi amžinas studentas. Džiugu, kad jau turime išaugusią verslo angelų tinklą, įkūrėme asociaciją, esu jos valdybos pirmininku. Lietuvoje daugėja tiek startuolių, tiek verslo angelų. Dabar Lietuvos „Junior Achievement“ moksleivius skatina ir moko sukurti savo startuolį mokykloje – tai labai vertinga patirtis kiekvienam jaunam žmogui – nepriklausomai nuo to, ką toliau jis pasirinktų studijuoti ir dirbti.

– O iš kur trauka kosmosui?

– Prieš 50 metų atostogaujant Anykščiuose pas senelius pamenu vaizdo transliaciją apie pirmą žmonių išsilaipinimą Mėnulyje. Iki šiol turiu knygą, kurią gavau gimtadienio proga „Kelionė į kitas planetas“.

Ten vaizdžiai parodyta, kaip veikia raketos, ko reikia tolimiems skrydžiams kosminėje erdvėje. Ta knyga tapo viena mėgstamiausių. Kosminės technologijos bendrai skatina smalsumą, norą tyrinėti, pasiekti daugiau, būti dalimi naujausių atradimų. Anksčiau buvo atrandamos naujos žemės, dabar ribos išsiplėtė į kosmosą.

Pažiūrėkime, kiek žmonių – net ir visai nesusijusių su kosminėmis technologijomis – stebi ir žavisi „SpaceX“ ir kitų kosmoso technologijų kompanijų pasiekimais ir užmojais. Juk jau netoli ta diena, kai žmonės turės pastovią bazę Mėnulyje, kada skrydis į kosmosą bus panašus į skrydį lėktuvu.

Ar mes ten dalyvausime tik kaip keleiviai ir turistai, ar būsime tarp kūrėjų – priklauso tik nuo mūsų: kiek būsime smalsūs ir veiklūs, kiek norėsime patys mokytis – ne tik technologijų – bet ir daugelio kitų, kiekvienam išsilavinusiam žmogui reikalingų dalykų.

– Domėjimasis kosmosu greičiausiai atvedė ir inžinerines studijas?

– Kosmosas labai skatina domėtis technologijomis. Aš nuo mažens buvau elektronikos mėgėjas ir anksti atradau pašaukimą. Daug išmokau iš tėčio, kuris buvo elektronikos inžinierius ir dėstytojas. Kartu garaže taisėme automobilius, kuriuose yra labai daug inžinerinės minties. Bandžiau naujus dalykus, mokiausi „žaisdamas“: kai dar būdamas moksleiviu durų skambučio mygtuką pakeičiau dabar visiems įprastu priliečiamu sensoriumi, visi svečiai nesuprasdavo, kaip paskambinti.

Inžinerinis mąstymas praverčia ir kitose srityse. Štai mano su draugais įkurtas skubių siuntų gabenimo verslas nėra tiesiogiai susijęs su elektronika, bet technologijų studijos, o vėliau akademinė patirtis padėjo priimti daug racionalių, ir logikos, ir kūrybiškumo reikalaujančių sprendimų.

– Ar Lietuvoje matote daug galimybių plėtoti kosminius tyrimus?

– Mums tik reikia pakeisti nuomonę, kad esame per maži, silpni tapti kosmine valstybe. Bet tas žvilgsnis aukštyn, tolyn, siekimas tolimesnių tikslų padeda daugiau nuveikti kitose srityse. Šiuo metu jau tikima, kad galima sukurti įdomių dalykų ir Lietuvoje.

Svarbus mokslo įvykis šalyje buvo dviejų lietuviškų nanopalydovų sukūrimas ir paleidimas. Tai buvo entuziastingų KTU ir Vilniaus universiteto studentų ir dėstytojų projektai bendradarbiaujant su NASA, kuris įrodė, kad galime būti kosmine valstybe. Mes sugebėjome pakviesti įtakingų svečių iš JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA). Su vienu iš NASA vadovų Pete Worden bendraujame iki šiol. Visa tai paskatino valstybę persvarstyti prioritetus. Lietuva pasirašė sutartis, leidžiančias dalyvauti ir pradėti stojimo procesus į Europos kosmoso agentūrą, neseniai įsteigtas Lietuvos kosmoso biuras.

Štai ir Lietuvos bankas išleido lietuviškų palydovų paleidimo 5 metų jubiliejaus monetą. Dabar pas mus jau kuriami komerciniai palydovai, Lietuvos mokslininkai atlieka daug su kosmosu susijusių tyrimų, glaudžiai bendradarbiauja su NASA, Europos kosmoso agentūra. Esu tikras, kad technologinių krypčių studentams atsiveria išties kosminės galimybės.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(5)
(0)
(5)

Komentarai (0)