Emigracija – ne tik Lietuvos problema (39)

2010-10-16

Emigracija yra milžiniška problema. Vis daugiau žmonių palieka Lietuvą, daugelis jų gerai išsilavinę, būtent tokie žmonės, kurie Lietuvai reikalingi dabar ir ateityje. Karjeros portalo „CV Online“ tyrimo rezultatai rodo, kad tipiškas emigrantas yra 25–34 metų amžiaus (53 proc. apklaustųjų).

Tai vyras (62 proc.) su aukštuoju išsilavinimu (77 proc.) iš sostinės (40 proc.) ir šiuo metu uždirbantis 1–3 tūkst. litų per mėnesį (45 proc.). Daugiau negu pusė respondentų šiuo metu ketina išvykt i gyventi ir dirbti į užsienį, dar ketvirtadalis – ne vėliau nei po 6 mėnesių. Trys penktadaliai respondentų nurodė, kad šiuo metu ieško darbo, ir dauguma jų darbo neranda ilgiau negu pusmetį.

Daugelis migrantų išvyksta, nematydami karjeros perspektyvų Lietuvoje, vildamiesi, kad užsienyje jie uždirbs daugiau ir gyvens geriau. Dauguma persikelia į kitas Europos šalis, gal 5 proc. – į JAV.

Ne tik lietuviai palieka savo tėvynę. Latviai ir lenkai irgi energingai ieško geresnio gyvenimo užsienyje. Nors migracijos iš Rytų Europos mąstai yra didesni negu buvo numatyta, migracijos buvo laukiama. Todėl kai kurios senosios Europos Sąjungos (ES) šalys, kaip Vokietija ir Austrija, taikė griežtus darbo apribojimus laisvam darbuotųjų iš naujųjų ES narių judėjimui. Apribojimai buvo įvesti septyneriems metams, bet jie nebegalios nuo kitų metų balandžio pabaigos.

Itin daug migruoja vargingesnių šalių gyventojai – afrikiečiai, musulmonai iš Šiaurės Afrikos, Lotynų Amerikos šalių gyventojai. Paliekamos ir neramumų krečiamos šalys, pvz. Irakas, Šri Lanka, Pakistanas, kadaise ir Vietnamas. Užkirsti kelią numatomam bėglių sriautui buvo viena iš priežasčių, skatinusi NATO ir ES šalis griebtis karinių priemonių Bosnijoje ir Kosove.

Migracijos mada ar poreikis pradeda veikti turtingesnes ES šalis. Vis daugiau jaunų italų nuo 25 iki 39 metų amžiaus palieka šalį. Italijos valdžia nereikalauja, kad išvykusieji oficialiai užsiregistruotų, tad patikimų duomenų nėra. Tyrimų institutas „Censis“ mano, kad 2006 metais daugiau negu 12 tūkst. universitetą baigusių merginų ir vaikinų išvyko dirbti į užsienį.

Tai 4 proc. visų absolventų. Pastaraisiais metais migrantų skaičius gerokai padidėjo. Pagal vienos Milano darbo paieškos agentūros tyrimus, trečdalis absolventų manė, kad turi rasti darbą užsienyje, jei nori išnaudoti savo įgytas žinias. Po metų net 61 proc. jautė, kad turėjo taip daryti.

Emigracijos priežastys aiškios – blogos darbo perspektyvos. Kaip praneša Amerikos savaitraštis „Time“, šiuo metu 30 proc. italų nuo 30 iki 34 metų amžiaus gyvena su tėvais, tris kartus daugiau negu 1983 metais. Kas penktas jaunas žmogus nestudijuoja, nedirba, nepersikvalifikuoja. Kas septintas 25–29 metų amžiaus absolventas yra bedarbis, o tai dvigubai daugiau negu ES vidurkis. 

Italijoje klesti gerontokratija arba senų žmonių valdžia. Itin daug lėšų skiriama vyresnio amžiaus piliečių priežiūrai. Pensijos yra vienos iš dosniausių visoje Europoje. Darbo rinkos yra nelanksčios, nepaprastai daug reikšmės skiriama darbo stažui, tad geriausi darbai atitenka vyresnio amžiaus, nebūtinai kompetentingiausiems tarnautojams. 40 metų sulaukęs žmogus tebelaikomas jaunuoliu. Valstybė mažai lėšų skiria kovai su nedarbu, pigesnių būstų statybai, lopšeliams, taigi, paslaugoms, kurios reikalingos nepriklausomą gyvenimą pradedantiems jauniems žmonėms.

Kol Italijos ūkis augo, gyvenimas jauniems žmonėms dar buvo pakenčiamas. Pakankamai ilgai išlaukęs, ilgainiui gaudavai gerą darbo vietą. Taip nebėra. Italijos valdžia pagaliau suprato pavojų. Svarstomi įvairiausi būdai įtikinti migrantus sugrįžti į Italiją. Nurodoma, kad studento mokslai valstybei kainuoja apie 100 tūkst. eurų, o emigracija paverčia niekais tą investiciją. Daugelis migrantų nori sugrįžti į savo šalį, bet gerų darbo vietų nėra, o jų kantrybė nėra begalinė.

Aut. teisės: lrt.lt
Autoriai: Kęstutis Girnius

(1)
(0)
(0)

Komentarai (39)