Europa ritasi nuokalnėn ir pildo prognozes apie Vakarų civilizacijos saulėlydį? (28)

2011-12-13

Artėjantį Vakarų civilizacijos saulėlydį vokiečių filosofas ir istorikas Oswaldas Spengleris numatė apytiksliai prieš šimtą metų. Istorikas Česlovas Laurinavičius sako, kad visas praėjęs amžius šias prognozes lyg ir neigė, tačiau dabar reikia konstatuoti, kad jos pildosi: euro zona skeldėja, Europos šalyse atgyja nacionalizmas, Europos Sąjungos struktūros pasmerktos neveiklumui, Europos visuomenė yra pavargusi ir tingi.

Tokią nuomonę istorikas išsakė diskusijoje „2011-ieji Europoje: nauja pradžia ar pabaigos preliudija?“, kurioje dalyvavo drauge su SEB banko prezidento patarėju Gitanu Nausėda, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologu Tomu Janeliūnu bei psichologu Virginijumi Lepeška.

„Galiu pasakyti štai ką: „pavargimo“ sąvoka vartojama jau seniai. O. Spengleris dar XIX a. pab. - XX a. pr. yra prognozavęs Vakarų civilizacijos pabaigą, kadangi ji išsisėmė ir neturi jėgų. XX a. lyg ir neigė šitą teiginį ir aš irgi buvau linkęs manyti, kad laidojome per anksti. Bet štai dabar jau, deja, reikia konstatuoti, kad tos pranašystės pildosi“, - diskusijoje sakė Č. Laurinavičius. 

„Amerikiečių geopolitikos ekspertas George Friedmanas yra nedviprasmiškai pasakęs, kad Europa yra išsekęs politinis kūrinys, kuris gyvena dekadentinėje epochoje, kuris yra pavargęs, nebeturi energijos ir ryžto nei plėstis, nei kitiems demonstruoti politinį pranašumą. Aš sutikčiau su tuo, kad Europai stinga elementarios energijos imtis reikšmingų sprendimų. To trūksta ne tik politikos lyderiams, bet ir visuomenėms“, - teigė ir politologas T. Janeliūnas. 

Europos šalių skolos vis didės? 

SEB banko prezidento patarėjas G. Nausėda teigė manantis, jog Europos Sąjungos valstybių ūkis ateinančius 3-5 metus augs itin lėtai arba patirs recesiją, tad valstybės nepajėgs susitvarkyti su savo skolomis, o euro gyvavimo prognozės taps dar miglotesnės. Anot jo, nerimas toks didelis, kad net savo tiesioginiame darbe jis beveik kasdien susiduria su klausimais, kas bus, kai euras žlugs, o asmuo eurais turi indėlį ar paskolą. 

Pasak G. Nausėdos, visi žino, kad problemos Europoje kaupėsi ilgą laiką: euro zonos narės pažeidinėjo savo pačių susitarimus, jų biudžetų deficitai didėjo, skolos augo ir galiausiai viską pagreitino „Lehman Brothers“ žlugimas. Jo teigimu, netgi jeigu jau šiandien visi naujausi susitarimai dėl krizės suvaldymo būtų ratifikuoti parlamentuose ir pradėti įgyvendinti, tai dar negarantuoja, kad valstybių skolos artimiausiais metais nustos didėti. 

„Kas yra tas vadinamasis struktūriškai subalansuotas biudžetas? Tai yra biudžetas, kuris turi būti subalansuotas per verslo ciklą. Kitaip tariant, jei šalis patiria nuosmukį, jai leidžiama turėti tam tikrą biudžeto deficitą, tarkime, iki kritinių 3 proc. ribų. Tačiau jeigu ji yra ekonomikos augimo stadijoje, reiškia ji turi pasiekti biudžeto perteklių ar proficitą. Šiuo metu man reikėtų įtempti visas fantazijos galias, norint įsivaizduoti didžiąją euro zonos valstybių dalį, turinčias biudžeto proficitą – tai dalykas, kurio niekas niekada nematė ir nežino, kaip tai atrodo gyvai“, - teigė G. Nausėda, priminęs, kad vienintelė išimtis šiuo atveju yra Estija. 

„Turint omenyje, kad artimiausiai metais yra užprogramuota jei ne recesija, tai itin lėto ekonomikos augimo scenarijus, vadinasi, jau automatiškai valstybėms bus leidžiama turėti didesnį biudžeto deficitą. Mes, ekonomistai, skaičiuojame labai paprastai: valstybės skola susidaro tada ir didėja tada, kada nominalus bendrasis vidaus produkto augimas mažesnis už biudžeto deficitą. Sakykime, šalies nominalus BVP auga 2 proc., tuo tarpu deficitas yra 5-6 proc. Tai reiškia, kad užprogramuota skola tai šaliai bus vis didesnė ir didesnė. Beveik neįsivaizduoju, kodėl to neturėtų atsitikti artimiausiais metais“, - kalbėdamas apie euro zonos nares sakė ekonomistas. 

Graikijai geriau išstoti iš euro zonos, Lietuvai naudinga pažvelgti iš šalies

G. Nausėda taip pat svarstė, kad didelių problemų patiriančioms Europos Sąjungos šalims, tokioms kaip Graikija, pačioms būtų naudingiau atsiriboti nuo euro zonos, nes tik tokiu būdu būtų didinamas jų prekių ir paslaugų konkurencingumas. Pasak ekonomisto, galima kalbėti, kad euro zona išliks, tačiau, kokia ji išliks, lieka neaišku. 

„Galima kalbėti, kad euro zona, kaip tokia, išliks, tačiau klausimas, ar visos dabartinės euro zonos šalys išliks toje euro zonoje, liks prie bendrosios valiutos. Ir tai sakau ne tiek ir ne tik dėl to, kad kai kurios šalys yra kamuojamos tikrai sunkiai išsprendžiamų valstybės skolos problemų (kad ir ta pati Graikija), bet man nerimą kelia tas faktas ir ta aplinkybė, kad pasitraukti iš euro zonos būtų geriau joms pačioms, nes kitaip sunkiai įsivaizduoju šitų šalių konkurencingumo klausimo sprendimą“, - svarstė G. Nausėda. 

Pasak banko prezidento patarėjo, Graikija ilgą laiką gyveno realaus valiutos kurso stiprėjimo sąlygomis, tačiau kadangi šalis turėjo ne drahmą, o buvo įsivedusi eurą, infliacija Graikijoje buvo nuolat didesnė nei pažangiose ir stabiliose euro zonos valstybėse. Tai lėmė, kad trečiosiose rinkose Graikijos prekės ir paslaugos buvo nekonkurencingos. 

„Šia prasme matyt graikams patiems būtų naudingiau pabūti už euro zonos ribų bent tam tikrą laiką. Bet tai, deja, yra ne tik ekonominis klausimas, tai yra ir politinis klausimas“, - apgailestavo G. Nausėda.

Jis, be kita ko, užsiminė, jog 2007-aisiais nesugebėjusi įsivesti trokštamo euro Lietuva taip pat turės galimybę ramiai pažiūrėti, kokia taps euro zona bei vėliau pasirinkti tinkamiausią strategiją ir taktiką dėl bendros Europos valiutos. 

„Visada yra geroji reikalo pusė: jeigu mes savo laiku į euro zoną neįstojome, tai dabar turėsime atokvėpio valandėlę pasižiūrėti, kaip čia rutuliosis įvykiai euro zonoje, kaip atrodys euro zona po kelerių metų, o tuo tarpu subręsime ir patys pasirinksime strategiją ir taktiką dėl euro įvedimo Lietuvoje“, - teigė ekonomistas. 

T.Janeliūnas: Europa yra tingi ir neryžtinga

Politologas T. Janeliūnas savo ruožtu prabilo, kad pastarojo meto įvykiai Europoje puikiai atskleidė visas šio regiono visuomenių ir valdančiojo elito ydas. Pasak mokslininko, kaip tarptautinių santykių žaidėjas Europos Sąjunga nesusiformavo, nepadarė nieko svarbaus ir ryžtingo, o Europos šalių visuomenės ir toliau lieka tingios, politiniai lyderiai – neryžtingi. 

„Aš sutikčiau su tuo, kad Europai stinga elementarios energijos imtis reikšmingų sprendimo. Jos trūksta ne tik politikos lyderiams, bet ir visuomenėms. Visi žinome, kad socialine prasme Europa yra senstanti, tingi, pripratusi prie socialinių garantijų ir valstybės paramos, prie ilgų pensijų ir atostogų ir tai skatina tam tikrą pasyvumą iš pačių visuomenių pusės. Politikai negali į tai nereaguoti, nes jiems reikia tų pačių pavargusių rinkėjų balsų, kurie tikisi, kad bus pratęstas tas laimingas gyvenimas nededant ypatingai didelių pastangų“, - teigė politologas. 

Jo teigimu, amerikiečių geopolitikas G. Friedmanas yra teigęs, kad vienintelis „šviežio kraujo“ įliejimas į senąją ir tingiąją Europą buvo jos plėtra į Rytus, kur visuomenės dar nėra tokios išsekusios, alkanesnės ir turi ko siekti. Pasak T. Janeliūno, galbūt šviežumo galėtų įlieti Turkijos prisijungimas, tačiau jis teigė netikįs, kad pačios Europos branduolyje būtų pasiektas koks nors realus ir tvirtas sutarimas dėl ateities. 

Anot jo, beveik neabejotina, kad visi galimi sprendimai susidurs su paprasčiausia ryžto stoka. „Sankcijos jau dabar buvo, tačiau jos nebuvo taikomos“, - teigė T. Janeliūnas, pabrėždamas, kad Europos Sąjunga turėjo visus įmanomus skolų valdymo instrumentus, tačiau sąmoningai jų nesilaikė. 

O.Spenglerio laikais Europai alternatyvų nebuvo, tačiau dabar yra 

Panašiai, kaip T. Janeliūnas, Europos perspektyvas piešė ir istorikas Č. Laurinavičius. Jis priminė, kad Vakarų civilizacijos, tarp jų ir Europos, saulėlydį pranašavo dar O. Spengleris, tačiau beveik visą XX a. atrodė, kad jo pranašystės neišsipildė. Pasak Č. Laurinavičiaus, O. Spenglerio pranašystė atrodė nereali, nes tuomet, kai jis rašė, Europai nebuvo alternatyvų, o šiuo metu jų esama – tai Kinija, Indija, Rusija. 

„Reikalas tas, kad O. Spengleris Europą analizavo iš vidaus kaip filosofas, moralės tyrinėtojas, tačiau jis neatsižvelgė į tai, kad aplinka nieko geresnio nesiūlė. Kad ir kokia būtų buvusi Vakarų civilizacija, ji vis tiek turėjo tą traukos galią, nes kituose pasaulio regionuose buvo arba chaosas, arba prieštvaninis būvis. Šitokiame kontekste Vakarų civilizacija ar Europos Sąjunga dar turėjo naujo kvėpavimo galimybę“, - svarstė Č. Laurinavičius. 

Tačiau jis nesutiko su T. Janeliūnu dėl Europos nuosmukio priežasties – visuomenių ir elitų tingumo. Anot istoriko, tingumas ir buvo tas bruožas, suformavęs pasaulyje neregėtą dalyką – Europos Sąjungą. 

„Europos galia kaip tik buvo tingumas. Kiek aš bent žinau visą istoriją, tai Europa yra kažkas priešingo ryžtingiems sprendimams: visą laiką vyko kokios nors derybos, nuolatinės krizės, tuščios kėdės, nesusitvarkymai, susitikimas po susitikimo. Ir po šitokio rutuliavimosi išsivystė unikali tarpvyriausybinė struktūra, kurios istorija dar nematė. Čia unikalus dalykas ir labai norėtųsi, kad jis turėtų perspektyvą. Bet dabar Europai atsirado alternatyvų“, - teigė istorikas. 

Kaip alternatyvas jis įvardijo Kiniją, Indiją, Rusiją, kurios, nors ir atrodo ginčytini autoritetai, bet kai kuriais klausimais, anot Č. Laurinavičiaus, pasauliui jau diktuoja savo valią. 

Euro zonos krizė išmokys lietuvius suvokti, kad rojaus kitur nėra 

Nepaisant gana pesimistiško diskusijos dalyvių požiūrio į Europos Sąjungos valstybių galimybes išlikti stiprioms besikeičiančiomis aplinkybėmis, psichologas ir įmonės „OVC Consulting“ direktorius V. Lepeška sakosi įžvelgiąs ir gerų dalykų. Anot jo, euro zonos šalims patiriant krizę, lietuviai galbūt ims suvokti, kad visur kitur nėra taip gerai, kaip atrodė anksčiau. 

Tačiau V. Lepeška sako apskritai abejojąs Europos Sąjungos, kaip struktūros, galimybėmis priimti kokius nors svarbius sprendimus. Jo nuomone, visa struktūrą yra pasmerkta neveiklumui ir neefektyvumui, mat nesugeba priimti sprendimų centralizuotai. 

Pranešėjo nuomone, netgi jeigu Europos politikai pasižymėtų nežabotu ryžtingumu, jie vis tiek negalėtų priimti reikšmingų sprendimų, nes susidurtų su pačios struktūros pasipriešinimu.

„Kai kiekvienas atėjęs į chorą gali dainuoti savo dainą ir savo tembru, tai gero rezultato nepasieksime“, - reziumavo V. Lepeška. 

„Sakyčiau, kad tai, kas dabar vyksta Europoje, mums bus palanku ta prasme, kad dabar pamatysime, jog kitur irgi ne geriau: ten valstybės irgi nesilaiko savo nusistatytų standartų ir panašiai. Aš galvočiau, kad jeigu mūsų žmonės galės palyginti, padarys išvadą, jog nesame patys blogiausi ir kad kitose valstybėse bloga situacija susidarė ne tik dėl politikų, bet ir tose šalyse gyvenančių žmonių kaltės“, - teigė V. Lepeška.

Pasak jo, vakarų europiečiams aptingus, rytų europiečiai turi visas galimybes siekti savo gerovės, mat yra darbštesni, lankstesni ir greitai mokosi. 

Tačiau G. Nausėda sako abejojąs išskirtiniu lietuvių darbštumu ir aktyvumu, mat į svečias šalis nuvažiavę tautiečiai gana greitai prisitaiko prie gerovės ir kiek padirbėję legaliai skuba naudotis socialinėmis garantijomis. 

„O kodėl mes čia nesame socialiniai tinginiai? Provokuodamas sakau, kad gal čia nesame tinginiai ne dėl to, jog savaime esame darbštūs, tokia žemdirbių tauta, o dėl to, kad mūsų socialine sauga yra tikra bado dieta?“ - svarstė G. Nausėda. 

„Bet čia gal ir yra Europos išsigelbėjimas? Tai yra laipsniškai demontuojant pernelyg išsiplėtusią socialinės saugos sistemą, atrasti savyje daugiau energijos, nes aš visuomet tikiu žmogaus gebėjimu prisitaikyti prie naujų aplinkybių. Tai taikytina lietuviui, belgui ir prancūzui, tik išorinės sąlygos, žaidimo taisyklės turi būti pakeistos taip, kad individas atrastų savyje energijos, norą dirbti, gyventi, netinginiauti“, - teigė ekonomistas.

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Eglė Samoškaitė

(0)
(0)
(0)

Komentarai (28)