Atėjo laikas legalizuoti marihuaną? (207)

2012-05-21

Karas prieš narkotikus vyksta visame pasaulyje. Vienas labiausiai paplitusių narkotikų – marihuana arba kanapė susilaukia kontroversiško visuomenės vertinimo. Šis lengvasis augalinės kilmės narkotikas yra paplitęs daugelyje kraštų, kai kuriuose jo vartojimas yra visiškai legalizuotas, kituose marihuana yra naudojama medicininiais tikslais, trečiuose šis narkotikas vis dar tebėra už įstatymo ribų, tačiau valstybės pro pirštus žiūri į jo vartojimą. Vis dėl to daugelyje valstybių marihuanos vartojimas yra griežtai draudžiamas, rašo CNBC.

Pasaulyje iki šiol nėra vieningo požiūrio į marihuaną. Net ir pavienės JAV valstijos visiškai skirtingai traktuoja šį narkotiką. Tokia pati situacija ir Europos Sąjungoje. Atlikus apklausas paaiškėjo, kad net pusė suaugusių amerikiečių vienu ar kitu gyvenimo metu vartojo marihuaną, panaši situacija ir Vakarų Europoje. Būtina diskutuoti dėl galimybės legalizuoti marihuaną, mat kova su šiuo narkotiku kol kas nedavė apčiuopiamų rezultatų. Ar verta ir toliau tęsti karą prieš kanapes?

Pinigai

Ne paslaptis, kad kovai prieš marihuaną visame pasaulyje yra išleidžiami milijardai mokesčių mokėtojų pinigų. Policija, prokurorai, teisėjai, kalėjimų prižiūrėtojai ir valstybės advokatai gaišta savo brangų laiką. Valstybė privalo išlaikyti įkalinimo įstaigų sistemą, investuoti į socialines reklamas. Tačiau galbūt šiuos pinigus būtų galima panaudoti racionaliau.

Kita vertus visuomenė dėl marihuanos persekiojimo kenčia ir netiesiogiai, nes nubausti asmenys būna atskiriami nuo šeimų, jie netenka darbo ir patenka į socialinę atskirtį. Prastai finansuojama policija sugaišta daugybę laiko, kurį galėtų skirti visuomenės saugumui užtikrinti. Teismuose atsiranda bylų perteklius.

Panašu, kad karas prieš kanapes atneša priešingą nei buvo tikimasi rezultatą. Uždrausto vaisiaus siekiama kur kas labiau nei laisvai pasiekiamo produkto. Istorija jau įrodė, kad sausasis įstatymas nesugebėjo įveikti žmonių noro vartoti alkoholį. Tokia pati situacija susiklostė ir kanapių fronte.

Vos tik pareigūnams pavyksta sučiupti vieną narkotikų prekeivį jo vietą užima kitas. Nė viena valstybė iki šiol nesugebėjo visiškai susidoroti su pasiūla.

Be to, nereikia pamiršti, kad legalizuotos kanapės papildytų ir valstybės biudžetą. Specializuotos parduotuvės privalėtų mokėti pelno mokesčius, o pačios prekės būtų apmokestintos PVM ir akcizo mokesčiais.

Laisvė

Žmogaus laisvių apimtis yra didžiulių diskusijų objektas, tačiau visos demokratinės valstybės sutinka, kad žmogus yra laisvas priimti sprendimus, kurie yra susiję su jo paties asmeniu ir nedaro neigiamos įtakos aplinkiniams. Nepaisant to, valstybė, sekdama sustabarėjusiomis tradicijomis iš inercijos riboja tam tikras žmogaus laisves. Viena jų – laisvė svaigintis kanapėmis, nors tuo pat metu ta pati valstybė be jokių skrupulų sankcionuoja tokių svaigalų kaip alkoholis ir tabakas vartojimą.

Pažymėtina ir tai, kad šios laisvės ribojimas neturi ilgamečių tradicijų. Tik XX amžiuje valstybės ėmė drausti kanapių auginimą ir vartojimą. Iki tol šis produktas buvo plačiai paplitęs ir vartojamas. Tokie JAV įkūrėjai, kaip Thomas Jeffersonas be sąžinės graužaties augino kanapes savo darže.

Ironiška, kad JAV nepriklausomybės deklaracija yra parašyta ant popieriaus, pagaminto iš kanapių pluošto.

Apgailėtinus karo su kanapėmis rezultatus puikiai iliustruoja marihuanos paplitimas kalėjimuose. Vyriausybės nesugeba pastatyti patikimos užtvankos net ir tose vietose, kurios, bent jau teoriškai, turėtų būti atkirstos nuo bet kokių narkotikų tiekimo. Ką tuomet galvoti apie valstybės galimybes suvaldyti kanapių vartojimą už kalėjimo sienų?

Saugumas

Kanapių draudimas, lygiai taip pat kaip ir alkoholio prohibicija ankstesniais laikais, sukuria puikią terpę nusikalstamo pasaulio atstovams. Ekonominė logika yra labai paprasta: esant paklausai visada atsiras tų, kurie pasirūpina pasiūla. Žmonės tūkstantmečiais geidė svaigintis alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis, būtų sunku patikėti, kad draudimais įmanoma sunaikinti šį potraukį. Musulmoniškose šalyse religinės normos kur kas ilgesnį laiką draudžia svaigalų vartojimą, tačiau tai neatbaido vietos gyventojų nuo noro Alachui nematant gurkštelėti vyno. Net ir Afganistane, kuriame Talibano režimas vertė laikytis itin griežtų elgesio normų klestėjo ir iki šiol klesti įvairiausių formų narkotikų auginimas, vartojimas bei eksportas.

Ekonomistai, kaip Miltonas Friedmanas į karą su narkotikais žvelgė itin pašaipiai. Žinomi verslo pasaulio atstovai, kaip Richardas Bransonas nemato prasmės švaistyti mokesčių mokėtojų pinigų kovai su jų pačių laisve.

Legalizuota ir apmokestinta marihuana atimtų iš nusikalstamo pasaulio atstovų rimtą lėšų šaltinį. Ar teko kada susidurti su rimto masto alaus kontrabanda? Pabandykite uždrausti alų ir netrukus pasienį užplūs būriai savanorių, kurie mielai atgabens trokštamą prekę iš kaimyninės šalies ir sukurs naują šešėlinę rinką.

Vaikai

JAV moksleiviams kur kas lengviau gauti marihuanos nei alkoholio. Tokia padėtis susiklostė, nes valstybinis draudimas leido susiformuoti juodajai rinkai, kurią lengvai gali pasiekti kiekvienas nepilnametis. Nelegali alaus rinka neegzistuoja, nes šis produktas yra palyginus pigus, jį galima įsigyti prekybos vietos, tačiau JAV nepilnamečiams jis kur sunkiau prieinamas nei narkotikai.

Dėl šių priežasčių daugelyje valstybių gyventojai pradeda pritarti marihuanos legalizavimui. Kai kuriose JAV valstijose pusė gyventojų pasisako už legalizaciją.

Aut. teisės: Ekonomika.lt

(49)
(0)
(35)

Komentarai (207)