Taupymas prieš skatinimą – Latvija prieš Graikiją (38)

2013-01-09

Po penkių finansų krizės metų rezultatai matyti tokie: Šiaurės Europa yra sveika dėl taupymo, o Pietų Europa kenčia dėl nenuoširdaus taupymo arba dar blogiau – dėl fiskalinio skatinimo. Vyraujantis Keinsizmo mąstymas buvo išbandytas ir jis įspūdingai žlugo, rašo Andersas Aslungas, Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnysis bendradarbis.

Didžiausi kontrastai yra Latvija ir Graikija – dvi mažos šalys, kurioms krizė smogė stipriausiai. Jos įgyvendino skirtingas politikas. Latvija – griežtą taupymą, o Graikija – pavėluotą ir apribotą taupymą. Latvijos BVP per du metus krito 24 proc. dėl praktiškai visiško likvidumo įšaldymo 2008 metais.

Tačiau 2011 m. Latvijos ekonomika išaugo 5,5 proc., o 2012 m. turėtų paaugti 5,3 proc. – tai yra didžiausias augimas Europoje. Šalies biudžeto deficitas pernai siekė tik 1,5 proc. BVP.

Tuo tarpu Graikija kentės dar bent septynis menkus metus, nors recesija šalį kamuoja jau penkis metus. Kol kas jos BVP susitraukė 18 procentų. 2008 ir 2009 m. finansų krizė Latvijoje atrodė baisesnė nei Graikijoje, tačiau jos pasirinko priešingas politikas. To pamokos yra aiškios, rašo A. Aslundas „Bloomberg“.

„Sėkminga stabilizacijos programa turi atrodyti finansiškai tvari, kad būtų galima atkurti pasitikėjimą tarp kreditorių, verslo bei žmonių. Dažniausiai sėkminga stabilizacijos programa gali atgaivinti ekonomikos augimą per du ar tris metus, kaip ir padarė Latvija, - teigia A. Aslundas.

Pasak ekonomisto, reikėjo priimti keletą praktiškų, patirtimi paremtų sprendimų. Esą Latvija juos priėmė visus, o Graikija – nė vieno.

2009 m. Latvija įvykdė fiskalines priemones, kurių vertė buvo 9,5 proc. BVP – tai sudarė 60 proc. viso reikiamo fiskalinio prisitaikymo. Tuo tarpu Graikija kvailai bandė stimuliuoti savo ekonomiką, ką darė ir Ispanija, Slovėnija, Kipras bei kitos krizinės Pietų Europos šalys, teigia A. Aslundas.

Pasak jo, gilios krizės metu yra lengviau apkarpyti viešąsias išlaidas nei padidinti pajamas. Be to, mokesčių mokėtojai mano, kad vyriausybė turi, kaip ir jie, susiveržti diržus. Latvija sumažino savo viešąsias išlaidas nuo 44 proc. BVP iki 36 proc. BVP. Latvija išlaikė tokį patį asmeninių pajamų mokestį bei žemą verslo pajamų mokestį.

Graikija, priešingai, tiek 2010, tiek 2011 m. paliko dideles viešąsias išlaidas 50 proc. BVP lygyje, nors turėjo taupyti. Kad taptų finansiškai tvari, jai reikėtų sumažinti viešąsias išlaidas iki 40 proc. BVP, aiškina A. Aslundas. Tada, pasak jo, Graikijos krizė pasibaigtų. Kol kas Graikijos fiskalinės priemonės sudaro 9 proc. BVP, tačiau, rašo ekonomistas, jau šiek tiek per vėlu. Tai yra mažiau nei Latvija padarė pirmaisiais metais, o Graikijai reikia padaryti daugiau, sako A. Aslundas.

„Staigaus ir griežto viešųjų išlaidų apkarpymo nauda ta, kad jis negali būti tolygus, nes kai kuriose vietose išlaidų karpyti negalima, - rašo A. Aslundas. – Dėl to jis lemia reformas.”

Latvijos vyriausybė ėmėsi kovoti su slogia biurokratija, kuri išsiplėtė bumo metu. Latvijoje buvo atleista 30 proc. valstybės tarnautojų, uždaryta nemažai valstybės įstaigų, o viešojo sektoriaus atlyginimai vidutiniškai sumažėjo 26 proc. per vienerius metus.

Ministrai asmeniškai apkarpė savo algas 35 proc., o pensijos ir socialinės pašalpos mažėjo nežymiai.

„Apkarpymai lėmė reguliavimų panaikinimą ir Latvija 2011 m. patyrė naujo verslo kūrimo bumą“, - rašo mokslininkas.

Tuo tarpu Graikija leido klientelizmui ir korupcijai klestėti. Taupymo metu šalies premjeras viešojo sektoriaus gretas papildė 5 tūkst. tarnautojų, nes jie sudarė jo galios pagrindą. „Transparency International“ teigia, kad Graikija yra labiausiai korumpuota šalis ES.

Rimta finansų krizė reikalauja skubaus tarptautinio finansavimo Latvija gavo nemažą kreditą iš TVF, ES bei kaimyninių šalių. Iš viso, Latvijai suteiktos paskolos 2008 m. sudarė 37 proc. BVP, tačiau Latvija panaudojo tik 60 proc. jai pažadėtų paskolų. Gruodžio gale Latvija sumokėjo visas jai suteiktas TVF paskolas – beveik trimis metais anksčiau nei būtina, nes ji sugebėjo pigiai pasiskolinti rinkoje.

2010 m. Graikija sulaukė didžiausios istorijoje TVF paskolos, tačiau stabilizacijos programa buvo nei įtikinama nei įgyvendinta, dėsto A. Aslundas. Graikijos viešoji skola buvo perteklinė ir tokia išliko.

Stipri pradinė taupymo programa parodo žmonėms, kad vyriausybė yra pasiryžusi įveikti krizę. Latvijoje 2009 m. sausį vyko riaušės, tačiau 2010 m. Valdis Dombrovskis tapo premjeru. Jis tuomet teigė, kad yra dvi alternatyvos: bloga ir blogesnė, o jis mieliau renkasi blogą alternatyvą, pasakoja A. Aslundas. V. Dombrovskis pasiekė sutarimą su sąjungomis dėl prekybos ir buvo perrinktas 2010 ir 2011 metais.

Neseniai TVF įspėjo, kad vyriausybės išlaidų mažinimas turi daugiau neigiamų pasekmių nei galvota anksčiau. Tačiau, anot A. Aslundo, fondas susikoncentravo tik į vienerius metus. Svarbiausia yra tai, kaip greitai krizę galima išspręsti ir ilgalaikė augimo trajektorija. Būtent tai parodo Latvija, aiškina ekonomistas.

Praeitą birželį TVF vadovė Christine Lagarde nuvyko į Rygą atšvęsti Latvijos sėkmės. „Mes esame čia, kad atšvęstume jūsų pasiekimus, tačiau kartu ir užtikrintume, kad jūs galite remtis šia sėkme žvelgdami į ateitį“, - sakė ji tuomet.

Tačiau dabar TVF skundžiasi, kad Latvija apkarpė socialines išlaidas pernelyg daug. Nedarbas išlieka pagrindiniu rūpesčiu, tačiau jis per du metus nukrito nuo 20,7 proc. iki 13,5 procentų. Latvijoje vyksta milžiniški struktūriniai pokyčiai. Per didelis statybų sektorius žlugo, o naujos gamybos įmonės plečiasi. Prisitaikymui reikia laiko, sako A. Aslundas.

Aut. teisės: Ekonomika.lt

(14)
(0)
(0)

Komentarai (38)