Rusija uždraudė eitynes už Sibiro nepriklausomybę (1)

2014-08-08

„Maskva aiškiai leido suprasti, kad nepaisant to, kaip vertina „federalizacijos procesą“ Kryme ir Ukrainos rytuose, šalies viduje tokiems siekiams kelias bus užkirstas“, – praneša „The Guardian“, reaguodamas į Novosibirsko merijos sprendimą atsisakyti išduoti leidimą rugpjūčio 17 dieną planuotam renginiui.

„Taip pat dėl interviu su Artiomu Loskutovu (eitynių „Už Sibiro federalizaciją“ organizatorius – red. past.) gali būti užblokuota BBC skyriaus rusų kalba interneto svetainė“, – praneša inopressa.ru.

A. Loskutovo, kuris pagarsėjo kaip absurdo mitingų organizatorius, akcijos Novosibirske tikslas buvo „išjuokti Kremliaus veidmainiškumą ir atkreipti dėmesį į nepakankamą regiono vystymą“. „Mūsų valdžia teigia, kad yra puiku, jog kai kurios respublikos pasisako už teisę apsispręsti, gerai, tuomet tai turi galioti ir regionams. Bet ar gali Sibiras pasinaudoti apsisprendimo teise? Pasirodo, negali“, – sakė A. Loskutovas.

Laikraščio „Komersant“ korespondentai teigia manantys, kad dauguma Rusijos regionų gyventojų pasisakytų prieš atsiskyrimą nuo Rusijos, bet palaikytų galimybę įgyti daugiau ekonominio savarankiškumo. „Jeigu mes palaikome Ukrainos gyventojų teisę į federalizaciją, kodėl mes neigiame, kad tokią teisę turi ir Rusijos liaudis?“ – inpressa.ru cituoja Olesią Gerasimenko, anot kurios, separatizmas Rusijoje yra „socialinio ekonominio pobūdžio, tačiau turint galvoje pastarojo meto įvykius Ukrainoje, jis atrodo pavojingesnis negu anksčiau“.

Interviu su A. Loskutovu

Plačiau apie šį judėjimą – korespondento pokalbyje su Sibiro autonomijos šalininku Artiomu Loskutovu.

– Ar jūs sugalvojote maršą?

– Nesu akcijos organizatorius, pas mus viskas labai decentralizuota, kaip ir dera tiems, kas kovoja už decentralizaciją. Šioje akcijoje jaučiuosi tiesiog žmogumi, galvojančiu apie Sibiro ir visos mūsų valstybės ateitį. Aš ir anksčiau domėjausi šia tema, kūriau filmus, visaip bandžiau išjudinti žmones. Dabar prasidėjo nauja banga, suprantama, kokių įvykių sukelta.

– Ar sąmoningai pavadinote akciją „Maršu už Sibiro federalizaciją“, kad sukeltumėte asociaciją su Donecko liaudies respublika ir Luhansko liaudies respublika?

– Žinoma, tai juk akivaizdu. Jeigu mums siūlo tokią terminologiją, kaip teisėtą, mes ja naudojamės. Bet interviu vienas iš organizatorių atvirai sakė, kad nepritariame tam, kad Rusija politiškai palaiko šias liaudies respublikas.

– Kiek įvykiai Ukrainos Rytuose turėjo įtakos tam, kad žmonės Rusijos regionuose ima galvoti apie autonomiją?

– Labai daug įtakos turi, tai juk pagrindinė pastarųjų mėnesių tema.

– Artiomas Loskutovas planuoja tapti Novosibirsko liaudies meru?

– Nesu pasirengęs dabar apie tai kalbėti.

– Negaliu neužduoti šio klausimo – argi pagal naujus įstatymus, tai nėra separatizmo propagavimas?

– Jokio separatizmo, viskas įstatymo rėmuose. Mes kalbame apie naujo subjekto Rusijos Federacijos sudėtyje sukūrimą.

– Tik Sibiras nusipelnė federalizacijos ar kitiems regionams irgi reikia daugiau autonomijos?

– Visi nusipelnė. Mūsų Konstitucijoje numatyta regionų nepriklausomybė, įstatymas turi tiesiog galioti. Savarankiškumo turi būti kuo daugiau. Kvaila gyventi Sibire ir laikytis įstatymų, kuriuos inicijuoja kažkur Sankt Peterburge kažkoks Milonovas. Mes atiduodame savo išteklius, o mainais gauname idiotiškų įstatymų rinkinį.

– Ar seniai kovojate už Sibiro nepriklausomybę?

– Judėjimas egzistuoja nuo XIX a. vidurio – mūsų mieste yra Potanino gatvė, pavadinta šio judėjimo pradininko garbei. Tai gana sena istorija, kad Sibiras turi kolonijos statusą ir kad tai neteisinga, kalbama daugiau nei 100 metų.

– Bet pastaraisiais metais dailininkų dėka ši idėja labai išpopuliarėjo?

– Kiek pamenu, buvo kelios bangos. 2011 m., protestų visoje Rusijoje išvakarėse, nedidelė aktyvistų grupelė sukūrė filmą „Nafta mainais už nieką“ apie tai, kokie prasti keliai tarp Rusijos miestų.

Geri keliai tik į Maskvą, susisiekimas lėktuvais irgi tik per Maskvą, o jei nori patekti iš vieno miesto į kitą, skrendi į Maskvą. Ir žmonės ėmė suprasti, kad tame yra disbalanso.

– Idėja šiandien populiari tik tarp dailininkų ir politikų ar žmonės irgi apie tai kalba?

– Kaip tik niekas iš politikų tuo atvirai neužsiima, o tarp paprastų žmonių ji labai populiari – pakanka pakalbėti su bet kuriuo sibiriečiu.

Čia visi supranta, kad Sibiras maitina šalį, tiekdamas naftą ir dujas – pagrindinius išteklius, kurie parduodami užsienyje. O Sibiras negauna iš to daugiausia naudos. Dėl to niekas nesiginčija, tai akivaizdu.

Aut. teisės: TV3

(23)
(1)
(22)

Komentarai (1)

Visi šio ciklo įrašai