Lenkijai ėmus šiurpinti bankus ir stambius prekybos centrus, finansų sektoriaus veikėjai sukruto ginti Lietuvos monopolių (9)

2016-01-11

Didesniems prekybos centrams – mokestis nuo apyvartos, bankams – nuo valdomo turto, o į biudžetą surinkti pinigai – naujoms išmokoms už vaikus. Tokie prieštaringai vertinami naujos Lenkijos valdžios užmojai jau skinasi kelią parlamente. Kritikuoti tokius Lenkijos planus tučtuojau suskubo ekspertai iš Lietuvos.

Politikai žada naujus mokesčiai kaimyninėje šalyje įvesti dar šiemet ar vėliausiai kitąmet. Tačiau ekspertai tuo abejoja – populistiniams pasiūlymams esą trūksta ekonominės logikos, nei Lenkijoje, nei Lietuvoje jie neduotų realios naudos.

Pirmieji taikiklyje – bankai

Lenkijos Seimas įstatymą dėl naujo mokesčio bankams priėmė praėjusių metų pabaigoje. Jei jam pritars ir Senatas, visos šalies kredito įstaigos kas mėnesį privalės mokėti 0,0366 proc. valdomo turto vertės dydžio mokestį (0,44 proc. per metus).

Nauju bankų mokesčiu nebūtų apmokestinami tik Lenkijos vyriausybės išleisti skolos vertybiniai popieriai. Tokia išimtis gerokai padidino minėtų vertybinių popierių paklausą, o jų pelningumas krito į rekordines žemumas.

Mokesčio sumanytojai tikisi, kad jį įvedus į biudžetą būtų surinkta apie 5,5 mlrd. zlotų (1,26 mlrd. Eur) papildomų pajamų. Tiesa, neoficialiai kalbinti ekspertai, prognozavo, kad dėl minėtos išimties lenkų sumanymą gali blokuoti Europos Komisija.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas dr. Stasys Kropas kaimynų planus, savaime suprantama, vertino kritiškai. „Pasiūlymus dėl naujo mokesčio vertinu kaip populistinę naujos valdžios iniciatyvą. Be fiskalinių tikslų, mokestis neatlieka jokių kitų funkcijų. Sunku suprasti, kodėl būtent vienas sektorius išskiriamas iš kitų ir apmokestinamas“, – sakė jis.

Ekonomisto teigimu, naujas mokestis gali sumažinti šalies patrauklumą investuotojams, taip pat gyventojų ir verslo kreditavimą. Esą žemų palūkanų aplinkoje papildomi kaštai neigiamai veikia bankinės veiklos aplinką, tad galimybės pasiskolinti verslui bei gyventojams šiek tiek mažėja.

„Dėl didžiausių regione indėlių draudimo mokesčių, naujai įvedamų mokėjimų Lietuvoje bankininkystės veiklos kaštai yra vieni aukščiausių. O ir toliau didėja dėl bankų sąjungos projektų. Taigi, tokio mokesčio atsiradimas Lietuvoje labai pakenktų bankų sektoriaus konkurencingumui ir ekonomikos augimo finansavimo galimybėms“, – sakė S. Kropas.

Beje, Lietuvos banko duomenimis, 2015 m. trečiąjį ketvirtį mūsų šalies bankų turtas buvo vertas 23 mlrd. Eur. 0,44 proc. nuo šios sumos būtų 101,2 mln. Eur.

Kas nukentėtų – pardavėjas ar pirkėjas?

Kaip nacionaliniam radijui sakė Lenkijos finansų ministras Pawelas Szalamacha, naujas mokestis prekybos centrams turi atsirasti jau šių metų kovą. Priėmus tai numatantį įstatymą, didesnėms nei 250 kv. m ploto parduotuvėms būtų taikomas 2 proc. mokestis nuo visų jų pajamų.

Ministro teigimu, mokestis prekybos centrams į valstybės biudžetą leistų surinkti apie 2 mlrd. zlotų (apie 459 mln. Eur). Juos žadama skirti, naujai programai, pagal kurią 500 zlotų (apie 115 Eur) mėnesinė būtų mokama daugiau kaip vieną vaiką turinčioms lenkų šeimoms.

 Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdančiojo direktoriaus Lauryno Vilimo teigimu, nauji mokesčiai rodo, kaip lenkų valdžia vertina ir atsižvelgia į svarbiausius žmonių kasdieninio gyvenimo prioritetus.

„Jei žemos vartojimo kainos nėra prioritetas, galima sugalvoti įvairių mokesčių, kurie taikomi konkretiems verslo sektoriams, kurie didina valstybės biudžeto pajamas, ir kurie, be abejonės, atitinkamai didina galutines prekių ar paslaugų kainas paprastiems žmonėms. Tad, atskiras mokestis prekybininkams yra dar vienas papildomas mokestis visiems pirkėjams“, – komentavo L. Vilimas.

Jo teigimu, Lietuvos gyventojai yra ypatingai jautrūs vartojimo prekių kainų svyravimui. Tai suprasdami prekybininkai nuolat ieško sprendimų, kaip pirkėjui pasiūlyti geriausią kainos ir kokybės santykį.

„Kadangi nuo prekybininkui taikomo mokesčio visų pirma nukentėtų pirkėjas, sumažėtų jo perkamoji galia, Lietuvos prekybos sektorius nepritartų tokiam mokesčiui, kad ir kokios būtų geros valdžios intencijos“, – aiškino direktorius.

Kaip pasakojo bendrovės „Ober haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis, beveik visos Lietuvos didžiųjų prekybos įmonių parduotuvės užima didesnį nei 250 kv. m plotą. „Galbūt tik kokio „Drogo“ parduotuvės išsitenka tokiame plote“, – sakė jis.

 Kad būtų lengviau įsivaizduoti, įprastinio dviejų kambarių buto plotas – apie 50 kv. m, įprastinio namo – apie 120 kv. m. Taigi, Lenkijoje būtų apmokestintos maždaug 5 butų arba 2 namų dydžio parduotuvės. Lietuvos Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota 17,8 tūkst. viešbučių, prekybos, paslaugų, maitinimo ir poilsio paskirties pastatų, kurių bendras plotas – 9,56 mln. kv. m. Vidutinis tokių pastatų plotas – 536 kv. m. Visa mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje viršija 8,8 mlrd. Eurų. 2 proc. nuo šios sumos būtų apie 176 mln. eurų.

O jei mokestis fermoms pagal karvių skaičių?

Asociacijos „Investuotojų forumas“ mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas taip pat abejojo, ar Lenkijoje siūlomi nauji mokesčiai turi kokį realų ekonominį pagrindą.

„Pirma, nėra „sveika“ skirstyti ūkio subjektus į mažus ir didelius ir tuo pagrindu įvesti mokesčius. Man būtų sunku suprasti, kaip tai atitiktų sąžiningos, lygios konkurencijos sąlygas“, – svarstė mokesčių ekspertas.

Jo teigimu, daug ką galima manyti apie vieną ar kitą prekybos įmonę, dabartinę jos veiklą ar praeities istorijas.

„Tačiau kokia gali būti logiška priežastis skirtingai apmokestinti pelną arba pajamas pagal prekybos plotą? Na, visiškai jokiais logiškais ekonomikos arba mokesčių teorijos argumentais to pagrįsti negalėčiau“, – sakė K. Lisauskas.

Jo nuomone, mokestį didesnėms parduotuvėms būtų galima laikyti valstybės pagalba mažesniems žaidėjams. Tačiau, skirtingai Lietuvoje girdėti siūlymai riboti didžiųjų darbo laiką per šventes, mokestinė pagalba vargiai būtų teisėta. Pasak pašnekovo, turto mokestis bankams, turbūt nesugriautų nei Lenkijos, nei Lietuvos finansų sektoriaus. Tačiau bankai turės kaip nors atsiimti tuos pinigus. Taigi klausimas, kaip dėl jo keistųsi skirtingų paslaugų įkainiai ar paskolų maržos.

„Bet vėlgi... Kodėl mokestis nuo turto bankams? Kodėl ne mokestis nuo fermose auginamų karvių ūkininkams? Čia taip pat trūksta ekonominės logikos, kodėl siūlomos būtent toks mokestis“, – svarstė K. Lisauskas.

Tokie į vieną ekonomikos sektorių nukreipti pasiūlymai jam priminė prieš kurį laiką Lietuvoje kilusias diskusijas dėl bankų įkainių.

„Sunku įsivaizduoti, kad šis mokestis duos ką nors iš esmės gero Lenkijos finansų rinkai. Žodžiu, man asmeniškai abu siūlomi mokesčiai – tai labiau naujos Lenkijos valdančiosios daugumos politiniai programiniai žingsniai negu kad realūs, ekonominį poveikį turintys žingsniai“, – apibendrino mokesčių ekspertas.
 

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Martynas Žilionis

(12)
(3)
(9)

Komentarai (9)