Kaip mokesčių rojus pradėjo smirdėti pragaro siera: pėdsakai veda ir į Lietuvą ()

2016-04-06

Milijardai nuslėptų dolerių ir nešvarūs sandėriai. Politikai, verslininkai, garsenybės. Nematomos gijos, apraizgiusios dešimtis šalių, driekėsi ir į Lietuvą. Tai aiškėja iš pradėtų skelbti „Panamos dokumentų“, kuriuos jau aptarinėja visas pasaulis.

Ką visa tai reiškia ir kuo baigsis tiems, kurių pavardės iškilo į dienos šviesą, kai Panamos teisinių paslaugų įmonės „Mossack Fonseca“ slapti dokumentai staiga tapo viešų diskusijų ir tyrimų objektu? Staiga atsivėrė vartai į finansinį pasaulį, kuris daugybę metų slėpėsi šešėlyje.

Net 11,5 milijono paviešintų dokumentų – kaip ant delno. Iš jų matyti, jog pasaulio turtingieji ir galingieji naudojosi mokesčių rojumi vadinamomis šalimis, kad nuslėptų savo pasakiškus turtus. Palyginti su šiuo nutekinimu, „WikiLeaks“ atrodo kaip kuklus laiškų rinkinys.

Įmonė „Mossack Fonseca“ savo klientams dešimtmečius teikė verslo valdymo vadinamuosiuose mokesčių rojuose paslaugas. Teisininkų kompanija padėjo pasaulio įtakingiausiems plauti pinigus, išsisukti nuo sankcijų ir išvengti mokesčių.

Įmonės klientų sąraše – valstybių vadovai, garsūs politikai, profesionalūs sportininkai ir pramogų pasaulio įžymybės. Kaip ir buvo galima numatyti, vieni svarbiausių ir stambiausių „Mossac Fonseca“ klientų – Rusijos piliečiai ir artimiausi prezidento Vladimiro Putino bičiuliai.

Tiesa, „Panamos dokumentuose“ įrašyti ir V.Putino politiniai oponentai – kaip kad Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

Bene didžiausias istorijoje dokumentų nutekinimo skandalas nuplėšė kaukes ir tų, kurie visuomenei rodėsi sąžiningi: jau kliba Islandijos premjero kėdė, o žmonės nusivylė ir penkiskart geriausiu planetos futbolininku išrinktu argentiniečiu Lioneliu Messi.

Dirbo šimtai žurnalistų

Tai prasidėjo maždaug prieš metus, kai anoniminis šaltinis susisiekė su Vokietijos dienraščiu „Suddeutsche Zeitung“ ir pateikė Panamoje įsikūrusios teisinių paslaugų firmos „Mossack Fonseca“ slaptus dokumentus.

„Suddeutsche Zeitung“ teigimu, visą paketą dokumentų nutekinęs šaltinis nenorėjo atlygio – tik tam tikrų saugumo garantijų.

Vokietijos laikraštis iškart suprato, kad pats su šiuo duomenų kiekiu nesusidoros. Milžinišką dokumentų paketą nutarta tirti pasitelkus tarptautinį tiriamosios žurnalistikos centrą „International Consortium of Investigative Journalists“ (ICIJ) Vašingtone.

Bendras vokiečių ir ICIJ reporterių tyrimas truko 11 mėnesių, jame dalyvavo per 370 žurnalistų iš 100 žiniasklaidos organizacijų 80 pasaulio valstybių.

„Suddeutsche Zeitung“ gautų duomenų kiekis – 2,6 terabaito. Galima palyginti: 2010-aisiais JAV vyriausybės ir diplomatinio korpuso duomenis viešinęs tinklalapis „WikiLeaks“ gavo beveik pusantro tūkstančio karto mažiau duomenų – vos 1,7 gigabaito.

„Panamos dokumentų“ paketą sudarė įmonės elektroniniai susirašinėjimai su klientais, taip pat nuotraukos ir kiti rašytiniai įmonės „Mossack Fonseca“ įvairaus formato dokumentai.

Čia užfiksuoti sandoriai, sudaryti nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio iki praėjusių metų pabaigos.

Slapti keliai – ir į Lietuvą

„Mossack Fonseca“ padėdavo klientams įkurti fiktyvias įmones mokesčių rojuose. Jos būdavo naudojamos vengiant mokesčių, neteisėtai įgytiems pinigams paslėpti ir įvairiems finansiniams sandoriams vykdyti.

Panamoje įsikūrusi kompanija už metinį mokestį prižiūrėdavo klientų lengvatinių mokesčių įmones ir padėdavo jiems išmaniai valdyti turtą. Kukliais apskaičiavimais, „Panamos dokumentuose“ minima bent 140 pasaulyje žinomų politikų. Iš jų 12 – valstybių lyderiai.

1 | 2

(21)
(4)
(17)

Komentarai ()