Tai lietuviai alkoholikai ar normalūs žmonės? Štai kas darosi su skaičiais (2)

2017-06-02

Vienas 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas pernai suvartojo vidutiniškai 13,2 litrų absoliutaus (100 proc.) legalaus alkoholio – 0,8 litro mažiau nei 2015 metais (14 litrų).

Legalaus alkoholio vartojimo rodikliai parengti atėmus atvykusių turistų suvartotą ir pasienio prekyboje įsigytą alkoholį bei įskaitant Lietuvos turistų užsienyje suvartotą alkoholį, išankstinius duomenis pranešė Statistikos departamentas.

Pernai šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,4 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir panašiai), arba 5,5 proc. mažiau nei 2015 metais. Vyno ir fermentuotų gėrimų parduota 5,2 mln. dekalitrų (10,9 proc. mažiau), alaus – 25,3 mln. dekalitrų (5,6 proc. mažiau).

Statistikų teigimu, kaimo vietovių mažų parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais. 2016 m. mažose (1–3 darbuotojai) parduotuvėse ji siekė beveik 37 proc., kai kuriose kaimo parduotuvėse – 76 procentus.

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos pernai padidėjo 2,2 procento. Labiausiai pabrango viskis – 7,1 proc., vaisių vynas – 4,4 proc., trauktinės – 3,9 proc., Lietuvoje pagaminta degtinė – 2,9 proc., vermutas – 2,3 proc., alus – 1,8 procento. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2016-ųjų kovo 1 dienos pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2016 metais buvo pagaminta 1,09 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį - 5,8 proc. mažiau nei 2015-aisiais. Pernai didėjo fermentuotų gėrimų gamyba - ji išaugo 7,9 proc. iki 5,3 mln. dekalitrų. Iš fermentuotų gėrimų išaugo putojančių fermentuotų gėrimų (28,3 proc.), sidro (1,8 proc.) gamyba, bet sumažėjo vaisių ar uogų vyno (19,9 proc.), neputojančių gėrimų (14,1 proc.) gamyba.

Vynuogių vyno ir vermuto 2016 metais pagaminta 0,5 mln. dekalitrų, arba 9,9 proc. daugiau nei 2015 metais. 2015 metais daugiausia pagaminta alaus – 30 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 3,5 procento.

Pernai labiausiai išaugo alaus importas ir eksportas – atitinkamai 8,9 proc. ir 11,6 procento. Spiritinių gėrimų importas sumažėjo 6,1 proc., eksportas padidėjo 9,9 proc., vyno importas padidėjo 0,1 proc., eksportas sumažėjo 2,4 proc., fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 40,7 proc., eksportas padidėjo 5,4 procento.

Tuo metu naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) duomenimis, pernai Lietuvoje vienam žmogui nuo 15 metų teko vidutiniškai 18,2 litro absoliutaus alkoholio - 2 litrais daugiau nei 2015 metais. Antroje vietoje esančią Baltarusiją Lietuva lenkia 1,8 lito, o tradiciškai dideliu alkoholio vartojimu pasižyminčią Rusiją - net 4,3 litro.

Ministro nenustebino

Anot ministro, Statistikos departamentas pateikia kur kas mažesnę alkoholio suvartojimo statistiką nei Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) - atitinkamai 13,2 ir 18,2 litro, nes Lietuvos statistikoje atsispindi tik legalus alkoholis.

„Šių duomenų net nereikia lyginti, nes PSO įskaičiuoja neapskaitytą alkoholį, o Statistikos departamentas suskaičiuoja legalaus alkoholio suvartojimą“, – žurnalistams sakė sveikatos apsaugos ministras. Jis pabrėžė, kad ir 5 litrais mažesnis skaičius nieko nekeičia - alkoholio prieinamumą reikia riboti.

„Saugi riba yra ne daugiau kaip 7 litrai, bet kokiu atveju, kurią statistiką bežiūrėtume, pagal visas statistikas mes vartojame per daug. Ir nevertinama tik pagal suvartojimą, tenkantį vienam gyventojui, yra vertinama pagal pasekmes – mirtis, savižudybes, kiek mes turime su alkoholiu susijusių įvairiausių problemų, ir ten mes esame tarp lyderių, palyginti su ES valstybėmis, Europos regionu. Mes esame probleminis kraštas be diskusijų, to vieno skaičiaus nereikėtų sureikšminti“, – pabrėžė A.Veryga.

Aut. teisės: Diena.lt

(10)
(12)
(-2)

Komentarai (2)