Mokslininkai sukūrė dar neregėtą interaktyvų emocijų žemėlapį, kuris parodė, kaip muzika veikia žmogų ()

2020-01-12

Kai klausomės muzikos, šį tą jaučiame. Skirtinga muzika mums alsuoja liūdesiu, meile, džiaugsmu ar neviltimi. Tačiau kaip tos emocijos iš ausinių patenka į mūsų smegenis? Mokslininkai išskyrė net 13 emocijų, kurias gali sukelti muzika.

Kalifornijos universiteto mokslininkai pakvietė 2500 žmonių pasiklausyti kelių tūkstančių skirtingo žanro dainų. Tyrėjai stengėsi sukondensuoti žmonių patiriamas emocijas į kiek įmanoma mažiau kategorijų. Muzika dažnai skirstoma pagal žanrą, laikmetį, instrumentų panaudojimą. O kas jei ją skirstytume pagal tai, kokias emocijas ji sukelia? Mokslininkai išskyrė 13 pagrindinių jausmų, kuriuos gali sukelti muzikos kūriniai: linksmumas, džiaugsmas, erotiškas susijaudinimas, grožis, atsipalaidavimas, liūdesys, svajingumas, triumfas, nerimas, išgąstis (baimė), susierzinimas, pasipriešinimas ir intensyvi motyvacija.

Kaip matote, ne visos šios kategorijos gali būti laikomos emocijomis (kokia emocija yra grožis?), tačiau būtent tai išryškina muzika, tai yra dominuojanti mintis ir jausmas, kuomet ji yra girdima.

Mokslininkai taip sukūrė interaktyvų emocijų, kurias galima pajusti klausantis muziką, žemėlapį. Jis tarsi parodo, kaip skirtingos muzikos kuriamos emocijos persidengia. Tuomet šį žemėlapį mokslininkai panaudojo patyrinėti pačioms emocijoms. Kadangi tyrimas vyko JAV ir Kinijoje, tai išryškino ir kultūrinius šių šalių skirtumus.

Štai filmo „Nasrai“ garso takelio ištrauka visiems dalyviams kėlė baimę. Žinoma, dalyviai nepradėjo prakaituoti ir drebėti kėdėse, bet visi būtent taip suvokė muziką - kaip baimės emociją ar kažką tarp nerimo iš išgąsčio. Tačiau skirtingų šalių žmonės tai vertino skirtingai - amerikiečiams patinka stiprios emocijos, o štai kinai šiuos garsus vertino neigiamai.

Šie tyrimai nėra atliekami tik dėl įdomumo. Visų pirma, jie gali padėti tokioms muzikos transliavimo paslaugoms kaip „Spotify“ pateikti naują kūrinių kategorizavimo sistemą. Tuo tarpu filmų kūrėjai gali pasinaudoti šia, tik žymiai patikslinta ir išvystyta, sistema kurti dar tikslesniems garso takeliams, kurie skirtingų kultūrų žmonėms sukels būtent tas emocijas, kurių siekia filmų kūrėjai.

Galiausiai, suvokimas kaip muzika kuria emocijas yra naudingas ir psichoterapijai. Tai gali praversti gydant depresiją ar potrauminį streso sindromą.

Dabar mokslininkai pasistengs išsiaiškinti, kaip muzika kuria skirtingas emocijas ir kaip jas suvokia skirtingų kultūrų žmonės. Muzika yra laikoma universalia kalba, tačiau tai tėra mitas. Nors kai kurie kūriniai yra populiarūs visame pasaulyje, tai nereiškia, kad juos klausydami skirtingų kraštų žmonės jaučia tą patį.

Aut. teisės: Technologijos.lt

(4)
(5)
(-1)

Komentarai ()