Trys požymiai, kad darbe perdegėte: psichoterapeutas turi auksinį patarimą, kad tai neįvyktų ()

2020-09-23

Darbo rinkoje – tikra darbuotojų įvairenybė: vieni dirba dėl pinigų, kiti – dėl pašaukimo, o treti nori įgyvendinti savo užsibrėžtas ambicijas. Deja, pastarieji gali nukentėti labiausiai, mat norėdami dirbti daugiau ir geriau, neretai patiria vadinamąjį perdegimą. Ar galima šiam reiškiniui užkirsti kelią ir ką daryti, jei kolega ar artimasis jau perdegė?

Didelis darbo krūvis perdegimo nenulemia

Anot psichoterapeuto Eugenijaus Laurinaičio, kuris bus festivalio LOGIN, vyksiančio rugsėjo 24-25 d. Vilniuje, pranešėjas, apie tai, kad darbuotojas perdegė, byloja trys požymių grupės.

„Pirmiausia, žmogus jaučiasi emociškai išsekęs, jis nebeturi jokios energijos daryti tai, kas anksčiau jam buvo svarbu, įdomu, reikšminga“, – pasakojimą pradeda specialistas.

Antru požymiu E. Laurinaitis įvardina prasmės nebematymą tame, ką jis daro: „Žmogus nustoja vertinti savo darbą kaip teikiantį pasitenkinimą ir duodantį jam egzistencinę vertę. Perdegusysis pradeda jausti, kad jis daro dalykus, kurie neatneša tų rezultatų, dėl kurių jis į tą darbą atėjo. Tai ypač akivaizdu medicinoje ir pedagogikoje.“

Pašnekovas priduria, kad perdegimą lydi ir jausmas, neva žmogus yra prastas specialistas: gal kiti moka ir dirba geriau, jiems sekasi geriau, o taip besijaučiantis žmogus yra nevykėlis. Iš to randasi mažėjantis pasitenkinimas savo darbo rezultatais.

„Iš pradžių žmonės perdega dėl to, kad stengiasi kaip galima daugiau dirbti, jie siekia, kad būtų padarytas darbas, kurio kiti nepadarė. Tai yra pastangos dirbti geriau, o iš tiesų – daugiau. Atėjus galutinei perdegimo stadijai, žmonės dažniausiai pamato, kad viskas yra visai ne taip, kaip jie tikėjosi eidami dirbti to darbo“, – paaiškina E. Laurinaitis.

 

Anot specialisto, darbuotojas neperdega dėl per didelio darbo krūvio, mat krūvį žmogus „užsideda“ ant savęs pats. Perdegimas įvyksta dėl per didelių ambicijų padaryti tai, ko padaryti dažniausiai neįmanoma.

Siūlo vadovautis sena rytiečių patarle

Kalbėdamas apie darbą ir perdegimą, patiriamą dirbant, E. Laurinaitis atkreipia dėmesį ir į tai, nuo ko priklauso žmogaus patiriamas pasitenkinimas ir nepasitenkinimas darbu.

„Kada darbe kyla iššūkių, bet jie yra įveikiami ir darbuotojas suranda kūrybingų sprendimų, tuomet jį darbas „veža“, – paaiškina psichoterapeutas.

„Priešingi jausmai apima tuomet, kai žmogus mato, kad pastangos ir rezultatai neveda į gera. Pastangos yra suardomos pačios sistemos, pavyzdžiui, medicinoje. Yra visiškai akivaizdu, kad didžioji dalis gydytojų renkasi profesiją, norėdami dirbti geriau negu tie daktarai, pas kuriuos buvo patekę. Bet pati sistema yra tokia, kad ji žlugdo medikų norus, tokiu atveju jie yra prislegiami“, – sako pašnekovas.

 

Ar galima užkirsti kelią perdegimui darbe? „Vienas iš paprastų, bet labai sunkių dalykų – pasakyti sau, kad to padaryti neįmanoma. Yra sena rytiečių patarlė: Viešpatie, duok man jėgų padaryti tai, ką galiu, duok man proto nedaryti, ko negaliu, ir duok man išminties atskirti vieną nuo kito“, – štai tokią formulę pateikia E. Laurinaitis.

Anot psichoterapeuto, visų bėdų pradžia yra susijusi su ambicijomis, kurios yra didesnės negu galimybės.

Nuovargis ir perdegimas nėra tas pats

Kaip elgtis, jei artimoje aplinkoje pastebėjote žmogų, kuris – perdegęs? E. Laurinatis dalinasi rekomendacijomis.

„Iš šono galima labai gerai matyti, kada žmogus perdegęs, nors jis pats gali sakyti „aš dar truputį pasistengsiu, daugiau padirbėsiu ir viskas bus gerai“. Norintys tokiam žmogui padėti turi suprasti, kad pasakyti jam, jog jie mato jį perdegus, yra gerai, bet už jį imtis kokių nors veiksmų galima tik keliais atvejais. Štai Psichikos apsaugos įstatymas nurodo, kad tai galima daryti tada, kai žmogus dėl psichikos sutrikimų yra pavojingas savo arba aplinkinių sveikatai, gyvybei arba gerovei“, – nurodo specialistas.

 

Anot pašnekovo, kai perdegimo akivaizdoje didžiausią svorį turi depresija, kyla labai didelė savižudybės rizika. Jeigu artimieji, bendradarbiai pradeda girdėti tokius pasisakymus, reikia kviesti psichiatrus, o tada jau specialistai nuspręs, kaip šitam žmogui padėti.

Kaip teigia E. Laurinaitis, perdegimas nėra nuovargis: „Nuovargis – fiziologinė būsena, iš kurios išeinama pailsėjus. Perdegimas – pervargimo būsena, kuri yra liguista ir ją reikia gydyti.“

Kas žmogaus laukia pagijus nuo perdegimo? „Po to, kai žmogus išsivaduoja iš perdegimo, jis gali gyventi toliau, bet ar jis perdegs dar kartą, ar ne, priklauso nuo to, ar jis pasikeitė viduje, ar įvyko jo psichologinis pasikeitimas, kuris leistų įvertinti tai, kas sakoma mano minėtoje rytietiškoje patarlėje“, – paaiškina psichoterapeutas.

Psichoterapeutas E. Laurinaitis konferencijoje LOGIN rugsėjo 25 dieną savo pranešimą tema „Ar galima nusirašyti nuo Fenikso?" skaitys 11.15 val. renginyje „Curios Minds Powered by BTA Draudimas".

Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Julija Mackevičiūtė

(3)
(1)
(2)

Komentarai ()