Kas iš tiesų pastatė piramides ir kada sudegs Saulė? Į tai atsakė vienas garsiausių pasaulio mokslininkų (6)

2021-02-20

Ar kada nors pagalvojote, koks likimas laukia Saulės? Pasirodo, vieną dieną ji taip įkais, kad gyvenimas Žemėje taps neįmanomu, Saulė plėsis ir galų gale praris Merkurijų, Venerą, Žemę ir gal net Marsą. Bet kada tai įvyks?

Į šį ir daugelį kitų Delfi skaitytojų klausimus atsakė Delfi laidos „Radikalus smalsumas“ svečias Dr Karl – vienas garsiausių pasaulyje mokslo populiarintojų, tam paskyręs jau beveik 40 metų.

Dr Karl Kruszelnicki arba tiesiog Dr Karl vizitinė kortelė – tiesioginio eterio laidos, kuriose žiūrovai gali užduoti bet kokius jiems rūpimus klausimus apie mokslą.

Šįkart galite sužinoti, kas iš tiesų pastatė Eipto piramides, ką mes žinome apie juodąsias skyles, kodėl bitės geli ir dar daugybę kitų įdomių faktų.

– Karlai, mes turime tiek daug klausimų, kuriuos atsiuntė mūsų žiūrovai. Tiek vaikai, tiek suaugę. Mano pirmas klausimas jums – kodėl bitės gelia?

– Jos gelia, kad apsaugotų savo sesę ir avilį. Štai kaip bičių avilys veikia: jame yra viena motinėlė, kuri per visą dieną pagimdo kelis kartus daugiau bičių negu jos pačios svoris. Ji yra vienintelė vaisinga patelė. Yra keli šimtai vaisingų patinėlių, kurie tam tikru momentu apvaisina motinėlę. Ir vos tik patinėliai atlieka savo darbą, jie yra išmetami numirti. Jie yra nebereikalingi. Ir dar yra tūkstančiai patelių, kurios yra vaisingos, bet negali turėti palikuonių. Jos egzistuoja įvairiuose socialinėse klasėse: darbininkės, maitintojos, kariūnės ir panašiai.

Tos kurios yra kariūnės, jos turi geluonį, su kuriuo jos atakuoja įsibrovėlį. Geluonis yra sujungtas su jų žarnynu ir jis turi savo atskirą kraujotaką, raumenis ir nervus. Taigi, kai ji įgelia jums, ji negali tiesiog ištraukti geluonės, nes ji nuplėštų dalį savęs ir mirtų. Jūs galite jį išsukti ir tada bitė nemirtų. Bet jeigu jūs tiesiog plėšite, geluonis liks ir bitė mirs.

Ir nesu tikras, ar tai išsivers į lietuvių kalbą, bet vienintelis būdas jai perduoti savo genus ir DNR ateities kartoms yra motinėlės apsaugojimas. Todėl ji „neria“ dėl avilio. „Nerti“ ir avilys rimuojasi angliškai. „Nerti“ anglų kalboje reiškia „pasiaukoti“. Taigi čia anglų kalbos pokštas, kuris turbūt neišsiverčia į lietuvių kalbą, tad atsiprašau.

– Bet tai gan liūdna, kad bitė miršta. Juk jos naudingos Žemei. Ar ne taip?

– Taip, kiekvienais metais tūkstančiai ar net milijonai bičių bičių perkeliamos iš vienos pasaulio vietos į kitą. Viena didžiausių bičių migracijų yra per visą Ameriką į Kaliforniją, kuri vyksta dėl migdolų, tokio mažo riešuto, apdulkinimo. Manoma, kad iš vienos šalies pusės į kitą gali būti platinamos ligos. Kai kuriuose vietose Kinijoje bitės buvo sunaikintos, todėl ūkininkai turi apdulkinti pasėlius rankiniu būdu. Su mažiai šepetėliais.

– Skamba kaip labai daug darbo. Kitas klausimas. Kaip Mėnulis susiformavo ir ar jis turi gravitaciją?

– Pirmiausia, antras klausimas. Viskas, kas turi masę, turi ir gravitaciją. Mano parkeris turi gravitaciją. Ir jo gravitacinės bangos pasiekia Visatos kraštą. Aš galiu sukelti gravitacines bangas, suteikdamas jam pagreičio. Jeigu laikau ramiai – nėra gravitacinių bangų. Jeigu aš jį judinu sparčiai, atsiranda mažos mažos gravitacinės bangos. Jeigu aš paimsiu ką nors labai masyvaus, kaip juodosios skylės, aš galiu sukelti dideles gravitacines bangas. Taigi Mėnulis turi savo gravitaciją.

Kaip mėnulis susiformavo? Maždaug prieš 4.5 mlrd. metų buvo ankstyvoji Žemė. Ir tada kažkas Marso dydžio atsitrenkė į Žemę. Judėdamas maždaug 20–30 km/s greičiu. Susidūrimas užtruko maždaug 40 min. Daug visko išlėkė į orbitą ir tada atvėso. Ir per 100 mln. metų susiformavo Mėnulis. Gali būti, kad iš pradžių buvo du mėnuliai, kurie susijungė į vieną didelį. Tada Mėnulis palaipsniui pradėjo tolti nuo Žemės.

 

– Dabar Mėnulis tolsta nuo Žemės maždaug po 4 cm kiekvienais metais. Matote, bangos sukelia trintį – energijos formulės fizikoje sako, kad Mėnulis turi tolti 4 m per amžių. Taigi čia labai svarbu kelionės patarimas jums, Goda. Ar kada matėte pilną Saulės užtemimą, kai Mėnulis visiškai uždengia Saulę. Ir vidury dienos staiga tampa tamsu?

– Taip, tik kartą kai buvau labai maža. Manau, tai yra labai reti atvejai, bet, žinoma, tai buvo nuostabu. Vidury dienos, staiga sutemsta kelioms akimirkoms.

– Taip, taigi čia svarbus patarimas. Pasistenkite, miela auditorija, kuo greičiau pamatyti pilną Saulės užtemimą, nes Mėnulis tolsta nuo Žemės ir todėl atrodo mažesnis. Todėl greitai nebegalės uždengti visos Saulės. Tai bus vos po 15 mln. metų. Taigi pasistenkite per artimiausius 15 mln. metų pamatyti Saulės užtemimą, nes, praėjus 15 mln. metų, tokios progos nebebus.

– Tik 15 mln metų. Tai nėra daug.

– Mes tikimės, kad daug jaunų žmonių mus stebi šiandien, kurie tikėtina taps nemirtingais, dėl genetikos, bet apie tai pakalbėsime kitą kartą.

– Turime jums kitą klausimą. Tai dalykas, kuris siejamas su sąmokslo teorijomis. Kas pastatė Egipto piramides?

– Egiptiečiai. Mes turime labai gerą... OK, taigi yra studijos universitetuose vadinamos matematika ir yra kita – biologija, ir yra kita, vadinama, egiptologija. Ji tyrinėja tik Senovės Egiptą prieš 5000 metų. Ir mes turime 5000 metų senumo rašytinių šaltinių. 20000 darbuotojų buvo atgabenti į kaimus ir įdarbinti. Jiems mokėjo už darbą. Mes turime šaltinių apie jų maistą, ligas, sveikatos apsaugą, ir kaip jie atsikėlė ir išsikėlė. Naudodami labai paprastas technologijas su 20000 žmonių per 100 metų, jūs galite pastatyti piramides. Taigi egiptiečiai pastatė piramides.

– Karlai, grįžkime prie jūsų. Kitas klausimas nuo mūsų jaunosios auditorijos. Ar mes žinome, kada Saulė sudegs?

– Per 5 mlrd. metų. Taigi, šiuo metu Saulė kiekvieną sekundę sudegina 620 mln. tonų vandenilio. Ne 620, bet 620 mln. tonų. Ir ji išskiria 616 mln. tonų helio. Skirtumas yra 4 mln. tonų per sekundę. 1 mln. pavirsta į tai, ką mes vadiname Saulės vėjas, tai yra įkrautos dalelės, protonai ir neutronai, keliaujantys skirtingais greičiais. 3 mln. tonų dingsta. Pagal Einšteino populiarią formulę E=mc2, pavirsta į energiją. Taigi helio kiekis Saulėje po truputį didėja – tai reiškia, kad jei studijuoji astrofiziką, sužinai, kad Saulė plečiasi.

Maždaug po 1 mlrd. metų Saulė bus tokia karšta, dėl įvairių priežasčių, kad gyvenimas Žemėje bus neįmanomas. Temperatūra bus virš 100 laipsnių ir vanduo užvirs. Nieko bendro su globaliniu atšilimu, tai visai kita tema. Taigi po 1 mlrd. metų Žemė bus per karšta. Per 5 mlrd. metų Saulė išsiplės ir prarys Merkurijų, Venerą ir galbūt Žemę, ir, tikėtina, Marsą. Ir tada branduolinės liepsnos užges. Ir ji susitrauks iki savo tikrojo dydžio, 1.5 mln. km, ir tada taps 100 kartų mažesnė, apie 15000 km skersmens.

Taip susiformuos žvaigždė, kurios vadinamos baltosiomis nykštukėmis. Galbūt kai kurios tolimesnės planetos vis dar suksis apie ją, artimesnės planetos bus dingusios. Jos paviršiaus temperatūra bus apie 10000 laipsnių. Ir taip ji išgyvens milijardus metų. 20–30 mlrd. metų. Taigi po 5 mlrd. Saulė gali praryti Žemę, bet, be abejonės prarys, Merkurijų ir Venerą.

 

– Žinote, kai sakote milijonai ir milijardai metų, labai sunku suvokti tuos skaičius. Juk mes, žmonės, dabar gyvename tik kelis dešimtmečius, ir galvojimas apie milijardus metų į ateitį atrodo nesuvokiamas. Turime dar vieną klausimą. Kas nutiktų, jei Žemės sukimosi greitis padidėtų?

– Žemė yra kaip kamuolys, bet nelygus kamuolys pagal skersmenį. Atstumas tarp Šiaurės ir Pietų per Žemės centrą yra maždaug 41–42 km trumpesnis negu per pusiaują. Taigi, jeigu Žemė suktųsi greičiau, per kelis milijonus metų, ji palaipsniui plėstųsi. Taigi vietoj 41 km skirtumo mes palaipsniui turėtume 42, 45, 50, 60. Vandenynai plėstųsi taip pat.

Jeigu Žemei nutiktų priešingai, ir ji visai nustotų suktis, vandenynai susiaurėtų 8 km. nuo pusiaujo. Kaip bebūtų, giliausia vieta ties pusiauju – yra apie 5,5 km. Taigi mes turėtume kalnyną aplink Žemę. Maždaug 2.5 km aukščio. Taigi, jeigu Žemė suktųsi greičiau, per milijonus metų Žemė praplatėtų ties pusiauju.

– Daug vaikų klausia šio klausimo. Jie domisi juodosiomis skylėmis. Ką mes žinome apie juodąsias skyles, kas nutiktų jei mes, sakykime, patektume į juodąją skylę, ir kas yra juodosios skylės viduje?

– Pirmiausia, esame įsitikinę, kad juodosios skylės iš tikro egzistuoja. Nors artimiausia yra nutolusi apie 1000 šviesmečių. Tačiau išlieka paslaptis – dalis jų gyvavimo ciklo.

Jeigu žvaigždė yra pakankamai sunki, sakykime, dvidešimt Saulės masių, ji atsikratys dalies savo masės, tada susitrauks iki baltosios nykštukės, ir tada, nes ji pakankamai sunki, iki neutroninės žvaigždės, ir tada pavirs į juodąją skylę. Baltoji nykštukė – 15 tūkst. km, neutroninė žvaigždė – 20 km, juodoji skylė – 0 km. Taigi juodoji skylė nėra maža, arba labai maža, arba labai labai maža. Ji dar mažesnė, ji neturi dydžio. Įvykių horizontas, kuris yra papildomas barjeras, kur pabėgimo greitis yra lygus šviesos greičiui, ir ten pakliuvęs – negali ištrūkti.

Įvykių horizontas turi dydį. Jeigu Saulė pavirstų į juodąją skylę. Žinoma, ji negalėtų, bet jei galėtų. Jos įvykių horizonto spindulys būtų 3 km. Ir tai tik linijinė priklausomybė. Dviguba juodosios skylės masė, dvigubas įvykių horizonto dydis. Bet pati juodoji skylė neturi dydžio. Ir ji gali būti 10 kartų masiškesnė už Saulę, ar milijoną, ar kelis milijardus. Kiekvienu atveju, jos dydis toks pats.

Antroji paslaptis apie juodąją skylę. Mes žinome iš Visatos amžiaus, kad turėtų būti milijardas juodųjų skylių Visatoje. Kiek mes atradome? Mūsų Visata labai sena, jai yra apie 13 mlrd. metų amžiaus, ir dabar ji turi apie 300 mlrd. žvaigždžių. Mes suskaičiavome, kiek žvaigždžių perėjo savo gyvavimo ciklą. Žvaigždė turi dvi ją veikiančias jėgas: branduolinė ugnis plečia ir gravitacija traukia. Ir kai branduolinės ugnys užgesta, gravitacija ją suspaudžia iki nulinio dydžio. Mes žinome, kad turėtų būti milijardas juodųjų skylių.

Kiek mes jų atradome? 3 tuzinus. Kur jos yra? Mes nežinome. Štai jums keista prognozė ir, atsiminkite, kad labai sunku prognozuoti, ypač ateitį, taigi tai gali nepasiteisinti. Bet čia mano spėjimas. Galvokite apie šiuos tris dalykus: juodosios skylės, juodoji materija, kuri sudaro 25 proc. Visatos. Mes nežinome kas ji, bet mes esame įsitikinę, kad ji egzistuoja. Ir juodoji energija, kuri sudaro 75 proc. Visatos. Mes nežinome, kas tai yra, bet mes esame įsitikinę, kad ji egzistuoja. Čia mano spėjimas. Iki šio amžiaus pabaigos mūsų anūkai ir proanūkiai žais su viena iš jų kaip su žaislu.

 

– Šio amžiaus pabaigoje?

– Tai mano prognozė. Galiu klysti.

– Ir kitas klausimas, atsiųstas vaiko. Ar egzistuoja mums žinoma medžiaga, kuri nepakistų Saulėje?

– Galbūt juodoji materija. Aš supratau, kad pamiršau atsakyti į klausimą apie kengūras. Kodėl? Štai atsakymas. Evoliucija neturi būti tobula, tik užtikrinti palikuonių susilaukimą. Taigi evoliucija išbandė daug įvairiausių būdų. Kai kuriuose aplinkose kiaušiniai yra geriau negu gimdomi palikuoniai. Taigi skirtingoms aplinkoms skirtingi būdai.

Ar yra materija, kuri nepakistų Saulėje? Galbūt juodoji materija. Dabar, mes žinome, kad juodoji materija egzistuoja, nes ji turi masę, mes neįsivaizduojame, iš ko ji sudaryta. Galbūt juodoji materija galėtų išbūti Saulėje, bet mes nežinome. Bet čia mano spėjimas. Jeigu yra kas nors, kas išbūtų Saulės paviršiuje, tai būtų juodoji materija. Vandenilio atomas, vandenilio atomas ir, sujungus juos kartu, gautume vieną helio atomą, išskiriantį daug energijos. Susijungę trys helio atomai sudaro vieną anglies atomą. Ir daug energijos išsiskiria.

Taigi žvaigždės yra aparatai, gaminantys Mendelejevo lentelės elementus. Jeigu kas nors suras klaidą ant mano marškinių, mes jam ar jai atsiųsime pasirašytą mano knygą. Problema yra, kad paštas labai lėtas ir užtrunka apie du mėnesius, kol iš Australijos atkeliauja į Lietuvą. Taigi atsiprašau už tai.

– Lietuvoje labai šalta, neturėjome tokios žiemos jau kurį laiką, nepamenu, kada buvo -20C, daug sniego. Ar žinome, kodėl tai nutiko? Ar tai paveikė žmonių veikla? Kaip tai keisis ateityje?

– Mes esame tikri, kad žinome to priežastį. Ir tai yra paleistas šaltas oras, kuris paprastai būna įstrigęs Arktyje. Įsivaizduokite šaldytuvą ir vien todėl, kad esate smalsūs, pastatote jį vidury kambario. Šaldytuvas veikia puikiai – kambarys yra šiltas, o šaldytuve – šalta. Tada, dėl eksperimento, atidarote šaldytuvą, ir visas šaltas oras išeina. Tai yra, kas dabar vyksta. Šaltas oras, kuris buvo Arktyje, dabar yra virš Europos, Azijos, ir JAV. Todėl taip šalta.

O kas laiko šaltą orą Arktyje? Vėjas, kuris sukasi ir sukasi. Kai kurie šių vėjų vadinasi poliarinis sūkurys, dar vienas yra Šiauriniame poliuje, tas nedidelis, o Pietiniame poliuje yra didelis, nes Antarktida yra daug didesnė. Pasaulio dalyje, kurioje esi tu, vėjai suka ratus, sulaikydami šaltą orą. Bet globalinis atšilimas pakeitė orus ir klimatą. Todėl vietoje tokio rato, yra toks. Štai taip atrodo iš viršaus. Todėl šaltas oras plūsta lauk į Aziją, Ameriką ir Europą. Tu esi Europoje, todėl pas jus taip šalta.

Šiuo metu šiltnamio efektą sukeliančios dujos atmosferoje, daugiausiai anglies dvideginis, bet metanas irgi prisideda, sulaiko šilumą iš Saulės. Kiek jos sulaiko? 400000 Hirošimos bombų kasdien. Taip, kasdien. Gali tai vykti savaitę, mėnesį ar metus, o gal dešimtmetį. Bet jei tai vyksta keletą dešimtmečių, 400000 atominių bombų kasdien, prasideda globalių reiškinių trikdymas. Mums pasisekė, kad 93 proc. šilumos patenka į vandenynus. Dėja, todėl miršta Koralinis rifas, dėl daug karšto vandens. Bet jei šiluma nepatektų į vandenynus, oro temperatūra visoje planetoje būtų 35–40 laipsnių karštesnė. Tai įsivaizduokite, vasaros diena su 20 laipsnių, būtų 55–60 laipsnių. Taip nėra, nes šilumą sugeria vandenynai, o vandenynai šiltėja.

 

Ar tai prastės? Kurį laiką bus blogiau, tada visas ledas ištirps Arktyje, ir nebeliks šalto vandens, ir nebebus kur šaltam orui užsilaikyti. Geros naujienos, kad su technologijomis, kurias turėjome 1990 m., galėjome sustabdyti anglies dioksido išmetimą į atmosferą. Su technologijomis 2010 m. galėjome netgi anglies dvideginį pašalinti iš atmosferos. Visa tai rasite mano kitoje knygoje. Niekas mūsų nestabdo taip padaryti – pirma sustabdyti, o paskui atstatyti globalinį atšilimą. Tai stabdo tik masinės dezinformacijos kampanijos iš didžųjų iškastinio kuro kompanijų.

Štai kai kas keisto 8–9 deš. šios kompanijos darė daug tyrimų apie globalinį atšilimą ir šiltnamio efektą sukeliančias dujas. Tada 10 deš. jie staiga pakeitė kryptį ir duomenis pradėjo slėpti. Ir jau 2013 m. per dieną išleidžia po milijardą dolerių melui ir politikų papirkinėjimui. Taigi nelegaliu papirkinėti politikų... Tai ką galime padaryti – balsuoti už geresnius politikus. Europoje politikai yra daug geresni negu Australijoje ir JAV.

– Taip pat žinios svarbu. Žmonės turėtų žinoti, kad globalinis atšilimas yra tikras, kad už tai esame atsakingi mes, žmonės. Tai nėra diskusijos objektas, o mokslinis faktas.

– Čia tas pats, kaip sakyti, kad sutinkate su daugybą iš 6. Ar mokėtės daugybos lentelę pradinėje mokykloje?

– Taip.

– Taigi 6x2=12. Tada sutinki su daugyba iš 8. Bet nepriimi daugybos iš 7. Štai, ką daro klimato kaitos neigėjai. Mes įrodėme, kad tai tikra dar 10 deš. Geros naujienos, kad galime tai sustabdyti ir net atstatyti padarinius. Kuo greičiau pradėsime, tuo greičiau sutvarkysime.

– Kitas klausimas. Apie kalbą. Kadangi anglų yra jūsų gimtoji kalba ir ji nėra mano gimtoji kalba. Ar kalba daro įtaką mūsų mąstymui, ir ar mūsų intelektas priklauso nuo gimtosios kalbos?

– Kalbos daugelyje šalių yra taip išsivysčiusios, kad nesukuria tarp mūsų didelio skirtumo. Antra, sritis, vadinama matematika, paprasčiausiai yra kita kalba. Jeigu tu nori suprasti, kodėl dangus mėlynas, tau reikia studijuoti matematiką ir panaudoti Rayleigh formulę. Kai tu sprendi tą kitoje kalboje, vadinamoje matematika, staiga tu randi atsakymą. Trečia, yra populiari knyga anglų kalba pavadinimu „1984“, parašyta George Orwell.

– Labai gera knyga.

– Skaitėte šią knygą?

– Taip.

– Taigi, toje knygoje jie bando supaprastinti anglų kalbą taip stipriai, kad neliktų žodžiu „blogas“ ar „maištininkas“, kad žmonės negalėtų mąstyti, ko nereikia. Ar tai įmanoma? Mes nežinome. Bet, bendrai paėmus, bet kuria kalba tu gali laimėti Nobelio premiją.

– Vienas klausimas buvo labai populiarus. Ką mokslas žino apie vaiduoklius?

 

– Mes neturime jokių įrodymų, kad vaiduokliai egzistuoja. Mes neturime jokių įrodymų apie paranormalias veiklas – kaip gebėjimas skaityti mintis, kitaip tariant, žinoti, ką kitas žmogus mano. Arba pakelti ką nors, naudojant savo minties galias. Neegzistuoja tokie įrodymai. Arba žinoti, kad kažkas žiūri į tave. Kai kurie žmonės sako: pajaučiau, kaip kažkas žiūrėjo į mane, tada atsisukau ir tikrai kažkas žiūrėjo į mane. Bet visus kartus, kai atsisuki ir niekas į tave nežiūri, tu tai pamiršti. Taigi apie vaiduoklius, jie gali būti tikri, bet 2021 m. vasario 9 d. mes turime nulį įrodymų apie juos.

– Pasibaigė 2020 metai, kokie būtų reikšmingiausi mokslo akcentai. Kas jus labiausiai džiugino?

– Aš tik pasakysiu dar vieną dalyką apie vaiduoklius. Staiga prisiminiau. Jeigu skleidžiam žmonėms labai žemų dažnių garsą arba elektromagnetinę radiaciją, galima priversti juos galvoti, kad jų dešinė ranka juda, kai iš tikro nejuda. Arba prieš juos sklando vaiduoklis.

OK. Mėgstamiausi atradimai. Mes atradome bakteriją, kuri išgyveno dumble ant vandenyno dugno, ramybės būsenoje tai yra ne mirusi ir ne gyva, apie 100 mln. metų. Mes taip pat atradome dar vieną planetą, susiformavusią ir dingusią kitoje Saulės sistemoje, ir mes nežinome kodėl. Mes atradome, kad žmonių veido mimikos, šypsena, antakių pakėlimas, pasirodo, yra universalios tarp kultūrų. Kiek mes dar turime laiko?

– 4 min.

– David Attenborough pasakojo istoriją, kad stebėdamas labai nutolusią gentį Naujoje Gvinėjoje, kuri niekada neturėjo kontakto ne tik su vakariečiais, bet ir su vietinėmis gentimis šalia jų. Aš kurį laiką gyvenau Naujoje Gvinėjoje. Kiekvienas slėnis turi savo gentį, kuri skiriasi ir kalba kita kalba, nei esanti kitame slėnyje.

Taigi buvo viena gentis, kurios niekas nebuvo atradęs, kadangi ji buvo labai pavojinga, ir nenorėjo nieko prisileisti. Dėl kažkokių priežasčių jis norėjo juos pamatyti. Taigi jie nukeliavo į gentį, nuėjo miegoti ir pamatė rado ietį prie savo kaklo. Visi pabudo, ir visi turėjo po ietį prie kaklo nuo tos baisiausios genties. Ir nebuvo kalbos, kuria jie galėtų susikalbėti. Jie nekalbėjo jokia vietine kalba.

Taigi jis žiūrėjo į tą baisų asmenį ir pagalvojo: ką aš galiu padaryti. Jis pabandė pakelti vieną antakį ir tada kitas žmogus irgi taip padarė. Ir jie pradėjo bendrauti veido mimikomis. Ir jie šypsojosi. Ir tada jų nenužudė, ir tai buvo laiminga pabaiga.

Mes taip pat atradome, kad Floridoje lijo ropliais. Kas nutiko? Buvo ropliai, gyvenantys medžiuose, ir buvo labai labai staigus atšalimas. Dėl to ropliai labai sulėtėjo ir pradėjo kristi iš medžių.

– Ir žmonės manė, kad lijo ropliais?

– Na, jeigu tu eini po medžiu ir staiga nukrenta roplys.

– Tai nuostabu. Ačiū, Karlai, dar kartą už skirtą laiką, jūsų atsakymai buvo įdomūs, ačiū už nuostabias 45 minutes. O aš noriu padėkoti visiems, kurie siuntėte savo klausimus. Tai tikrai nėra paskutinis kartas, kai pasijungiame su dr. Karl. Jeigu jūsų klausimas nebuvo atsakytas, tai tikrai mes padarysime kitą kartą. Ir ačiū, kad žiūrėjote, ir ačiū Karlai, kad buvote, tikiuosi, dar pasimatyti Vilniuje.

– Taip, man buvo malonu kalbėti su jumis laukiu kito pokalbio, ir ruošiuosi siųsti knygas jums.




Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Goda Raibytė

(17)
(14)
(3)

Komentarai (6)