Įsibrovėliai taiko tokias taktikas, kad retas ir sugalvotų: vos per 2–3 minutes išneša visus vertingiausius daiktus - kaip apsisaugoti nuo piktavalių? ()

2021-06-23

Karantino metu namuose užsibuvusius tautiečius įsibrovėliai seka ilgą laiką, dovanoja kvietimus į kiną, o žaibiškų apiplėšimų metu slepia veidus. Žinias apie tai, kur ir koks namuose laikomas turtas, susirenka iš anksto, o vogdami per keletą minučių išneša vertingiausius daiktus. Kasmet vasaros mėnesiais bandymų įsibrauti į namus skaičius išauga iki dviejų kartų, vidutiniai nuostoliai siekia kelis tūkstančius eurų. Saugos specialistai primena, kaip apsisaugoti nuo piktavalių ir nepatirti kitų nuostolių.

Saugos tarnybos „Eurocash1” atstovai pastebi, kad karantino metu nemaža dalis gyventojų dirbo iš namų, todėl bandymų įsibrauti į lietuvių būstus mažėjo. Norėdami sutaupyti, namų šeimininkai stabdė apsaugos paslaugų teikimą. Tačiau pastarųjų savaičių tendencijos vėl priverčia sunerimti. Laisvėjant karantino sąlygoms ir mažėjant kelionių suvaržymams, saugos tarnybų išvykimų skaičius į saugomus objektus vėl išaugo ir priartėjo prie pernai buvusio lygio.

„Pandemijos metu susikūrė iliuzija, kad įsibrovėliai aprimo, jų aplink nėra. Tačiau tai – apgaulingas įspūdis, kurį paneigia statistika: vos atšilo oras, ir šeimininkai pradėjo dažniau išvykti iš namų, iš karto išaugo bandymų įsibrauti į namus skaičius“, – teigia Artūras Pranckus, „Eurocash1“ elektroninės saugos skyriaus vadovas.  

Sušvelnėjus karantinui vėl daugėja bandymų įsibrauti į šeimininkų nesaugomus būstus

Kas savaitę „Eurocash1“ greitojo reagavimo ekipažai gauna vis daugiau signalų, kad būtina išvykti į saugomą objektą – suveikia langų, durų pažeidimų davikliai. Įmonės duomenimis, sausį-–vasarį saugos įmonės centrinio stebėjimo pulte buvo užfiksuojama vidutiniškai apie 1600 greitojo reagavimo ekipažų iškvietimų, o pradedant nuo kovo iškvietimų daugėja kas savaitę, ir jų skaičius priartėjo prie 2000 iškvietimų kartelės. Pernai ir užpernai, kai vasaros mėnesiais gyventojų kelionių nevaržė judėjimo ribojimai, birželio-–rugpjūčio mėnesiais šie rodikliai siekė iki 3500 iškvietimų per mėnesį.

 

VRM Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, pastaraisiais metais vagysčių, padarytų įsibraunant į patalpas, kasmet mažėjo: 2019 m. tokių įvykių policijoje buvo užregistruota 1641, o pernai – 1224.

Tačiau saugos bendrovės specialistai atkreipia dėmesį į besikeičiantį įsibrovėlių elgesį ir vis daugiau gudrybių, pasitelkiamų siekiant greito nusikalstamo uždarbio. A. Pranckaus teigimu, didžiausią pavojų ir stambiausias žalas sukelia ne pavieniai atsitiktiniai vagišiai, o organizuotos ir sistemingai veikiančios grupės. Jos ilgai renka informaciją apie tai, koks ir kur saugomas turtas, ir kantriai laukia, kol numatytą objektą bus patogu apiplėšti. Populiariausi taikiniai – pinigai, papuošalai, išskirtinės vertybės, kompiuterinė technika, greitai realizuojami brangūs daiktai.

Taikosi nebe į televizorius, o į iš anksto žinomas vertybių laikymo vietas  

„Šiais laikais vagys taikosi ne į 120 colių dydžio televizorius, kuriuos užtrunka išnešti, bet į greitai į transportą pakraunamus brangius daiktus. Stebina įsibrovėlių informuotumas, kuris veda prie išvados, jog vagišiai įprastai labai gerai žino, kur ieškoti brangiausių daiktų kiekviename būste“, – komentuoja elektroninės saugos skyriaus vadovas.  

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad nusikaltėliai nuolat „kelia kvalifikaciją“ ir taiko vis išradingesnius būdus, siekdami sumažinti būstų šeimininkų budrumą arba „apgauti“. Pavyzdžiui, akylai stebi, kurie kotedžai ilgesnį laiką paliekami be šeimininkų, ir jiems išvykus švęsti Joninių arba atostogauti, siekia apiplėšti keletą būstų vienu metu. Be to, apiplėšimų metu apsivelka maskuojančiais drabužiais.  

 

„Pasitaiko ir kuriozinių atvejų. Pavyzdžiui, iš kaimynų sklypo paima atviroje vietoje stovinčią šašlykinę, o kitą dieną šeimininkams nematant grąžina su atsiprašymo rašteliu neva nuo artimų kaimynų, o priedo dar padovanoja bilietus į kiną. Kai apsidžiaugę šašlykinės šeimininkai nutaria pasinaudoti gautais bilietais, kino seanso metu jų be priežiūros paliktą būstą nesunkiai apvagia“, – istorijomis dalinasi  „Eurocash1“ atstovas.

Speciali įranga prireikus padeda surasti nusikaltėlius

Specialistas pastebi, kad per keletą minučių į įvykio vietą atvykę saugos darbuotojai daugeliu atveju užkerta kelią nusikaltimui, padeda išvengti didesnių nuostolių, taip pat prisideda surandant nusikaltėlius. Tai padeda užtikrinti speciali įranga, sumontuota ant greitojo reagavimo automobilių. Prireikus pateikti medžiagą, užfiksuotą šalia įvykių vietų, saugos tarnybos turima informacija gali padėti identifikuoti transporto priemones ar žmones, judėjusius šalia įvykio vietos.

„Eurocash1“ atstovas taip pat primena, kad saugos tarnybos pagalba padeda išsaugoti sodybose ar vykdomose statybose esantį turtą. Objektai saugomi įdiegus įvairių daviklių sistemas, užsakovų prašymu patalpų stebėjimą saugos tarnybos gali vykdyti tiek būdami saugomų patalpų viduje, tiek patruliuodami automobiliuose. Sodybose vagys dažniausiai gviešiasi  vertingesnės buitinės technikos, taip pat – brangesnių aplinkos priežiūros ir laisvalaikio priemonių:  modernių vejapjovių, mini traktorių, keturračių. O iš gyvenamųjų namų kiemų mielai pasisavina be priežiūros paliktus elektrinius paspirtukus ir dviračius.

Saugos tarnyba atvyksta automatiškai vos tik suveikia bet kuris daviklis

 

„Atkreipiame dėmesį, kad šeimininkams išvykus iš namų, suveikia daugybė skirtingų daviklių – dažnai pamirštama uždaryti langus arba stoglangius, kyla gaisrų, įvyksta vandentiekio arba kitų avarijų, – vardija A. Pranckus. – Visais atvejais centriniame stebėjimo pulte automatiškai gaunamas pranešimas, ir iš karto į objektą atvyksta greitojo reagavimo ekipažas.“

Prireikus, saugos tarnyba nedelsdama į įvykio vietą iškviečia policiją, greitąją medicinos pagalbą, dujų ar kitas avarines tarnybas.  Pasak saugos įmonės atstovo, būtent toks elektroninės ir fizinės saugos priemonių derinys geriausiai užkerta kelią ir materialinei, ir emocinei būsto šeimininkų žalai.

Siekiant kuo geriau apsaugoti turtą nuo įsibrovėlių ir sutrukdyti jiems greitai apiplėšti namus, saugos specialistai pataria sukurti kuo daugiau barjerų, apsunkinančių piktavalių patekimą į teritoriją ir patį būstą: naudoti kiemo perimetro apsaugą, būsto langus padengti stiklo dūžio saugančiomis plėvelėmis arba naudoti apsaugines žaliuzes.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(8)
(6)
(2)

Komentarai ()

Susijusios žymos: