Paskelbti 2009 metų Nobelio chemijos premijos laureatai (0)

2009-10-07

Šiandien paskelbta paskutinė iš pagrindinių mokslo sričių Nobelio premijos nominacijų – Švedijos Mokslų akademija įvardijo chemijos srityje labiausiai nusipelniusius mokslininkus. Likusios „bendrosios“ premijos – ekonomikos, literatūros ir taikos siekimo srityse jau nėra mums tokios aktualios, tačiau visuomenėje sukelia žymiai daugiau ažiotažo.

Šiais metais Nobelio premiją už pasiekimus chemijos srityje gavo „internacionalinis“ mokslininkų būrys – kaip ir medicinos bei fizikos premijos atveju, įvardinti trys mokslininkai. Tiesa, skirtingai nei pirmųjų premijų atveju, jau ne tik JAV piliečiai. Tai Indijoje gimęs, JAV pilietybę turintis ir D. Britanijoje dirbantis Venkatraman Ramakrishnan (Kembridžo universiteto molekulinės biologijos katedra), amerikietis Thomas A. Steitz (Jeilio universitetas) ir Izraelio pilietė Ada E. Yonath (Vaicmano mokslinis institutas). Visi šie mokslininkai įvertinti už nuopelnus tiriant ribosomų struktūrą ir funkcijas bei sudarant jų kompiuterinius modelius, plačiai naudojamus visame pasaulyje. Ribosomos yra vienos iš svarbiausių ląstelių dalelių, kurios „atgaivina“ DNR grandinėse saugomą informaciją ir pagal ją vykdo baltymų sintezę. Pagal genetinius DNR saugomus duomenis ribosomos iš amino rūgščių sintetina visus reikiamus baltymus - pradedant hemoglobinu, imuninės sistemos antikūniais ir baigiant insulinu. Skirtingų baltymų yra tūkstančiai ir visi jie reikalingi pilnavertiškam organizmo darbui. Tad ribosomos yra vienos iš svarbiausių ląstelių dalelių, sugebančios kontroliuoti sudėtingus cheminius procesus, kurie būtini gyvybei sukurti ir palaikyti.

Ribosomų tyrimai, leidžiantys geriau suvokti jų darbo principus yra būtini gilinantis kaip funkcionuoja gyvos ląstelės. O tai savo ruožtu leidžia kurti geresnius vaistus, pavyzdžiui antibiotikus – jeigu cheminis preparatas blokuoja bakterijos ribosomas, jos ląstelės pasmerkiamos žūčiai.

Visi šių metų Nobelio chemijos premijos laureatai yra prisidėję prie ribosomų tyrimų atominiame lygyje. Kiekvienas iš mokslininkų, naudodamasis rentgeno kristalografijos metodu (X-ray crystallography) tyrė šimtus tūkstančių atomų, iš kurių ir susidaro ribosomos. Chemikai taip pat yra sukūrę 3D modelius, demonstruojančius, kaip įvairūs antibiotikai jungiasi su ribosomomis. Šiais modeliais vis dar naudojasi daugybė pasaulio mokslininkų.

Įdomu pastebėti, jog šiais metais Nobelio premijos laureatai nusiteikę pabendrauti su visais norinčiais – tiesa, tik anglų kalba. Jeigu tokia galimybė sudomino, riektų užpildyti šią formą.

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(1)
(0)
(1)

Komentarai (0)