S. Hawkingas mano, kad ateiviai gali žiauriai sunaikinti žmoniją (7)

2016-07-04

Filme „Nepriklausomybės diena: atgimimas“. Žemės gyventojai vėl stos į epinę kovą su priešiškų ateivių rase. Filme bus galima pamatyti įspūdingų kovos scenų. Ar realu manyti, kad Žemę aplankę ateiviai iš tiesų norėtų tik mus sunaikinti?

Kaip rašo space.com, prieš 20 metų sukurtoje pirmojoje „Nepriklausomybės dienos“ dalyje Willo Smitho ir Jeffo Goldblumo įkūnyti veikėjai pasinaudojo kompiuteriniu virusu, kad sunaikintų ateivių erdvėlaivį ir taip išgelbėtų pasaulį. Naujojoje dalyje Žemės tautos sukūrė milžinišką ir visą planetą apsaugančią gynybos sistemą. Tačiau jos gali nepakakti žmonijai apsaugoti nuo ateivių sugrįžimo.

Visame pasaulyje garsus fizikas Stephenas Hawkingas ne kartą kartojo, kad bijo, jog ateiviai sunaikins žmonių rasę taip pat, kaip žmonės galėtų sunaikinti skruzdžių koloniją. Dėl to praėjusiais metais jis prisijungė prie iniciatyvos „Breakthrough Listen“, kuria siekiama kosmose surasti ateivių komunikacijos signalų ir galiausiai transliuoti žmonių rasės signalus ir taip užtikrinti bendravimą Visatoje.

„Mes labai mažai žinome apie ateivius, bet mes daug žinome apie žmones, – per „Breakthrough Listen“, pristatymą sakė S. Hawkingas. – Jeigu atsigręžtume į istoriją, kontaktas tarp žmonių ir mažiau protingų organizmų visuomet turėjo tragiškų pasekmių, nes labiau pažengusių civilizacijų susidūrimas su mažiau pažengusiomis pastarosioms visuomet baigdavosi liūdnai.

Kokia nors civilizacija, esanti už milijardų metų nuo mūsų, gali jau dabar skaityti vieną iš mūsų žinučių. Jeigu jie tai daro, jie jau yra gerokai galingesni už mus ir gali mus laikyti ne ką vertingesnius už bakterijas.“

Ar ateiviai yra piktybiniai?

Apie ateivių invaziją į Žemę daug rašoma mokslinės fantastikos knygose. Vienas iš žymiausių pavyzdžių – 19 amžiuje Herberto George'o Wellso parašytas romanas „Pasaulių karas“, pagal kurį 2005 metais buvo sukurtas filmas, kuriame suvaidino Tomas Cruise'as.

Filme ateiviai dėl nepaaiškinamos priežasties ėmė lipti iš po žemių ir deginti žmones. Tačiau kai kuriuose filmuose ateiviai vaizduojami „geriečiais“. Pavyzdžiui, 1997 metais pagal Carlo Sagano knygę pastatytam filme „Kontaktas“, kuriame pasakojama, kaip astronomijos mokslininkė gauna pranešimą iš ateivių, ir iššifravus žinutę paaiškėja, kad tai yra instrukcija, kaip pasigaminti paslaptingą įrenginį, leisiantį bendrauti su ateiviais.

Čia nėra jokios invazijos. Apie tokį viltingą bendravimą iniciatyvos „Breakthrough Listen“ pristatymo metu 2015 metais kalbėjo C. Sagano našlė Ann Druyan. Ji taip pat yra prisidėjusi prie minėtos incitiatyvos.

„Ateityje galime sulaukti dienos, kai peraugsime savo evoliucinį bagažą ir evoliucionuosime į mažiau smurtingą ir trumparegišką būtybę, – sakė ji. – Tikiuosi, kad nežemiškos civilizacijos yra ne tik technologiškai labiau pažengusios už mus, bet ir labiau suvokia gyvybės kosmose retumą ir vertingumą.“

Debatai dėl aktyvios SETI

Šiuo metu trys bepiločiai erdvėlaiviai skrenda iš Saulės sistemos – „Pioneer“ ir dvi „Voyager“ misijos – ir su savimi gabena žemėlapius, nurodančius kelią link Žemės. Ir toliau kuriamos nežemiško intelekto paieškos (SETI) iniciatyvos, kuriomis siekiama užmegzti ryšį su ateiviais.

Kai NASA misija „New Horizons“ baigs darbą prie Plutono ir Kuiperio juostos, kai kurie žmonės tikisi, kad tai leis pasiusti bendrą Žemės atstovų žinią ateiviams. Tačiau kai kurie mokslininkai mano, kad nelabai gera mintis yra visas SETI pastangas sutelkti ne į signalų klausymąsi, o jų siuntimą, ką kai kas vadina „aktyvios SETI“ metodu.

„Aktyviosios SETI šalininkai prieštarauja nusistovėjusiai SETI pradininkų nuomonei, kad reikėtų tik klausyti, o ne siųsti signalų. Tokį pokytį veikiausiai skatina jaunųjų SETI atstovų nekantrumas po 40 metų trukusių nesėkmingų paieškų“, – 2014 metais duoto interviu metu sakė Michaelas Michaud, 2007 metais išleidęs knygą „Contact with Alien Civilizations: Our Hopes and Fears About Encountering Extraterrestrials“.

„Tačiau aktyvioji SETI nėra mokslas, – pabrėžė M. Michaud, kuris anksčiau dirbo JAV valstybės departamente. – Tai yra pastangos išprovokuoti atsaką ateivių visuomenės, kurios galimybių ir ketinimų mes nežinome.“

Savo ruožtu kai kurie mokslininkai mano, kad didelis Žemės nuotolis nuo kitų civilizacijų yra geriausia žmonių apsauga.

„Net jei jie ir yra baisūs ir neapykantos kupini vyrukai, ar gali jie mums kaip nors pakenkti būdami per ištisus šviesmečius nuo Žemės?“ – 2010 metais retoriškai paklausė „SETi Institute“ direktorius Douglasas Vakochas.

Aut. teisės: delfi.lt

(25)
(4)
(21)

Komentarai (7)