Atsarginė Žemės kopija: į Mėnulį siunčiami religiniai tekstai (13)

2014-06-21

Šven­to­sios žy­dų kny­gos siun­ti­mas į Mė­nu­lį ga­lė­tų bū­ti tik ats­pa­rios apo­ka­lip­sei vi­so pa­sau­lio kul­tū­ros ir gy­vy­bės at­sarg­in­ės kop­ij­os kū­ri­mo už Že­mės ri­bų pra­džia.

Įsivaizduokite, kad Žemė yra milžiniškas superkompiuteris, o Mėnulis – atsarginis kietasis diskas. Tai planų panaudoti Mėnulį kaip religinių, kultūrinių ir netgi genetinių žmonijos pėdsakų saugojimo už Žemės ribų vizija.

Šios idėjos iniciatoriai iš pradžių planuoja prisijungti prie privačiai finansuojamų firmų, dėl milijoninio laimėjimo besivaržančių Google remiamame kosminių skrydžių konkurse, kurių pirmosios misijos planuojamo jau 2015 metais.

Ilgainiui šie komerciniai keliautojai į Mėnulį gali padėti nugabenti įvairiausią kultūrinių ir biologinių pavyzdžių biblioteką ant Mėnulio paviršiaus, kur ji būtų apsaugota tuo atveju, jei Žemę nusiaubtų pandeminis maras, atominis holokaustas ar mirtinas asteroido smūgis.

Pirmieji į Mėnulį siunčiami artefaktai galėtų būti trys religiniai ir filosofiniai tekstai . Tel Avive, Izraelyje įsikūręs Toros Mėnulyje projektas bandė susitarti su privačiomis įmonėmis dėl žydų rankraščio, Sefer Toros, nugabenimo į Mėnulį. Jeigu jiems pavyks, vėliau bus skraidinamas induizmo šventi raštai Vedos, bei senovės Kinijos filosofinis darbas I-Ching.

Kiekvienas dokumentas bus įdėtas į specialią, buvimui kosmose pritaikytą kapsulę, kurios bus atlaikys aršią radiaciją ir temperatūros pokyčius mažiausiai 10 000 metų.

„Tai neįtikėtinas ir gražus projektas“, sako grupės įkūrėjas, verslininkas ir išradėjas Paul Aouizerate. „Šie trys tekstai yra vieni iš seniausių Žemės dokumentų, sukurtų daugiau nei prieš 3000 metų. Jie svarbūs milijardams žmonių.“

Aouizerate sako, kad tai yra kultūros apsaugojimo misija. Tačiau religinė siūlomų krovinių prigimtis tikriausiai ne vieną suneramins.

„Sefer Tora turi unikalią simbolinę vertę ir dabar yra švenčiausias judaizmo objektas“, sako Kembridžo universiteto judaizmo ir hebrajų kalbos tyrėjas Nicholas de Lange. „Su tokiais objektais turėtų būti elgiamasi ypatingai pagarbiai ir atsargiai. Labai abejoju, ar toks apibūdinimas tinka, kalbant apie išsiuntimą į kosmosą.“

Siekdama įgyvendinti svajonę, Toros Mėnulyje komanda tikėjosi pirmąją kapsulę išsiųsti su SpaceIL, Izraelyje įsikūrusių Google Lunar X Prize rungtynių dalyvių sukurtu nusileidimo moduliu. Google siūlo 20 mln. dolerių atlygį tai privačiai grupei, kurios sukurtas robotas sugebės dar iki 2015 metų pabaigos nusileisti Mėnulyje, nukeliauti 500 metrų ir atsiųsti 2 vaizdo įrašus.

Varžosi 18 komandų iš viso pasaulio, tarp kurių ir dvi JAV firmos, neseniai apdovanotos partneryste su NASA , suteikiant joms prieigą prie bandymų laboratorijų ir mokslinę patirtį. Nepriklausomai nuo to, kas laimės Google „mėnulinį auksą“, Toros Mėnulyje projektas sumokės tai misijai, kuri bus pakankamai pajėgi skraidinti jų kapsulę.

SpaceIL sako, kad jie atsisako dalyvauti šiame projekte. Dabar manoma, kad Toros Mėnulyje projektas priartėjo prie Ispanijoje įsikūrusios Barselonos Mėnulio komandos, kovojančios dėl X prizo, besirengiančios modulį paleisti antroje 2015 metų pusėje Kinijos Long March raketa.

Ed Chester iš Barselonos Mėnulio komandos konsultavimo grupės sako, kad įmonė nekomentuos jokių šios misijos aspektų kol keblios derybos dar nėra baigtos. Tačiau praėjusią savaitę Europos kosmoso agentūros padalinio inžinieriai iš Noordwijk, Nyderlandų, patvirtino, kad jiems pateiktas užsakymas patikrinti kapsulės, kurioje bus Sefer Toros rankraštis, atsparumą kosmoso sąlygoms.

Šiluminiai kraštutinumai

Mėnulis neturi šilumą sulaikančios atmosferos, todėl paviršiaus temperatūra prie pusiaujo dieną pašoka iki 123 °C, o naktį nukrenta iki -173 °C. Pasak ESA, ankstesnių bandymų metu kapsulė neatlaikė tokių šiluminių kraštutinumų, todėl Toros Mėnulyje komanda turėjo jį perdaryti.

Sefer Tora yra rankraštis, todėl Aouizerate tikisi 12 mln. eurų finansavimą padidinti iki 15 mln. eurų, prašydamas tikinčiųjų paremti kiekvieno iš 304 805 dokumento simbolių perrašymą. Indų ir kinų dokumentams bus sukurti skirtingi finansavimo modeliai.

Tekstai prisijungs prie Biblijos, kurią Mėnulyje 1971 metais paliko Apollo 15 komandos vadas David Scott. Raudona oda aptraukta Biblija padėta ant Apollo Mėnulio vežimėlio valdymo pulto.

Tuo metu krikščioniška Apollo astronautų praktika įsiutino ateizmo aktyvistus, kurie teigė, kad federalinės valdžios finansuojamose kosminėse misijose religijai vietos nėra.

Toros Mėnulyje projektas su tuo nesusidūrė, nes X prizo pretendentams yra draudžiama priimti vyriausybės finansavimą. Taip pat tekstai turėtų būti pirmieji iš daugelio į kosmosą išsaugojimui siunčiamų objektų.

„Nemanau, kad šios religijos reiškia savo teises į Mėnulį. Kalbama apie mūsų kultūros ir klasikinių tekstų išsaugojimą“, sako Naveen Jain, Kalifornijoje įsikūrusio X prizo konkurse dalyvaujančio Moon Express generalinis direktorius.

Jain mano, kad ateities projektai turėtų rasti reprezentatyvų žmonijos mėginį, pavyzdžiui paimti milijono žmonių DNR ir išsaugoti juos Mėnulyje. „Taigi, jeigu susidūrimas su asteroidu nušluotų mus nuo Žemės paviršiaus kaip dinozaurus, žmonija galėtų būti išsaugota.“

Jain idėja gali tapti realybe: New Scientist sužinojo, kadJK įsikūrusi remiama firma tyliai rengia misiją žmogaus, gyvūnų ir augalų genomų išsaugojimui Mėnulyje, tačiau šio plano trūkumai prasideda sėklų bankuose Žemėje(žiūrėkite „Baigiasi sukauptų sėklų galiojimas“).

Tokios atsarginių kopijų saugojimo ne Žemėje misijos plinta, sako advokatė Joanne Wheeler, kuri specializuojasi kosmoso klausimuose CMS Cameron McKenna biure Londone. „Planuojamos kelios misijos, kuriomis siekiama Mėnulyje padėti svarbius religinius ir dvasinius simbolius, taip apsaugant kai kuriuos žmonijos pėdsakus“, sako ji.

Kol misijos vykdomos taikiais tikslais, kokių nors teisinių pasekmių nėra, sako Wheeler. JT kosminės erdvės sutartyje nurodoma tik tai, kad visi projektai kaip šis, turi būti nediskriminuojantys, todėl niekas negali teigti, kad tam tikra religija ar tam tikros rasės genomas negali būti siunčiamas į kosmosą.

Evoliucijos biologas Richard Dawkins sako, kad Mėnulis netgi galėtų tapti „kosminiu paminklu“, jeigu žmonija išnyktų. „Mes jame turėtume išsaugoti geriausia, ką žmonija galėjo pasiūlyti, pavyzdžiui Mikelandželo, Bethoveno, Šuberto ir Šekspyro darbus“, sako jis.

Tikimasi, kad Toros Mėnulyje komanda savo plano detales, taip pat ir kuri komanda nuskraidins juos į Mėnulį, paskelbs per ateinančius kelis mėnesius.

Tuo tarpu Roger Launius iš Smithsonian instituto Vašingtone mano, kad tokie kosminių skrydžių projektai turėtų būti siejami su religija, nes jau pats kosminių skrydžių palaikymas turi daugelį religijos požymių. „Tai yra išganymo teologija, nes tikima, kad žmoniją išsaugos kosminių skrydžių galimybės paversti mus daugiaplanetine rūšimi“, sako jis. „Taip pat vyksta piligriminės kelionės į susirinkimus raketų paleidimo proga, suteikiančios euforinį religinį potyrį.“

Sukauptos sėklos yra pasibaigusio termino augalai

Jau prasidėjo Žemės vertybių – nuo šventųjų tekstų iki žmonių ir augalų genomų – kaupimo Mėnulyje lenktynės, viliantis atgaivinti Žemę po didelio kataklizmo (žr. pagrindinė pasakojimą).

Tačiau ar be galimybės prisitaikyti prie sausumos klimato pokyčių išsaugoti genai ir sėklos netaps nebenaudingomis relikvijomis?

Amity Wilczek ir Johanna Schmitt iš Brauno universiteto Providence, Rod Ailende, ištyrė baltažiedės pipirinės sėklas, kaupiamas Žemėje 70 metų. Jie pasodino įvairias pipirinės rūšis Ispanijoje, Vokietijoje, JK ir Suomijoje įskaitant ir veisles, augusias tame regione prieš 70 metų.

Kiekvienoje vietovėje jie paaiškėdavo, kad baltažiedės pipirinės rūšys, kilusios iš šiltesnių karštų, augo geriau, nei iš vietinių sėklų, – tai atspindi per dešimtmečius nuo jų surinkimo įvykusius klimato (PNAS, doi.org/st7). „Iš tam tikro regiono surinktos sėklos ateityje gali tam pačiam regionui nebetikti“, sako Schmitt.

Ji priduria, kad ne Žemėje esančių sėklų bankų idėja intriguoja, tačiau mano, kad daug labiau tikėtina, jog pirmiau įvyks klimato kaitos kataklizmas. Bet kokiu atveju, siekdami užtikrinti sėkmę, sėklų bankai turėtų išsaugoti plačią rūšių genetinę įvairovę.


Paul Marks
New Scientist № 2970

Aut. teisės: www.technologijos.lt

(15)
(4)
(11)

Komentarai (13)