Energija trykštantis 75 m. Nobelio premijos laureatas: „nedarykite šitų kvailysčių ir nesirgsite“ (24)

2016-06-07

„Mažiau raudonos mėsos, bulvių ir miltinių patiekalų“, – itin daug šių produktų suvartojantiems lietuviams patarė neseniai mūsų šalyje lankęsis farmakologas iš JAV Louisas Jose Ignarro (75 m.). Už perversmą medicinoje sukėlusį atradimą Nobelio premija apdovanotas garbaus amžiaus amerikietis iki šiol vadovauja laboratorijai ir savo pavyzdžiu aplinkinius skatina ne tik sveikai maitintis, bet ir gyventi aktyviai.

Sutiko duoti patarimų lietuviams

Kai profesorius Louis J. Ignarro, XX amžiaus pabaigoje su kolegomis Robertu F. Furchgott ir Robert Muradu eksperimentavo, atlikdami įvairius bandymus fizikos laborotorijoje, nei vienas iš jų nesitikėjo perversmą medicinoje sukelsiančio atradimo.

Visgi, mokslininkai aptiko, kad vidiniame kraujagyslių sluoksnyje, endotelyje, yra gaminamas azoto oksidas – molekulė, turinti nenuginčijamą naudą žmogaus sveikatai.

Gegužės 31 d. savo 75-ąjį gimtadienį atšventęs profesorius vis dar vadovauja laboratorijai, vykdo tyrimus ir dalyvauja visame pasaulyje vykstančiose konferencijose. Jose jis ne tik pristato savo Nobelio premija apdovanotą atradimą, bet ir skatina gyventi aktyvų ir sveiką gyvenimo būdą bei atsisakyti žalingų įpročių.

Jo teigimu, tai – tiesiausias kelias ilgo ir laimingo gyvenimo link. Iš tiesų, nesunku patikėti jo žodžiais – garbaus amžiaus vyras vis dar atrodo ir jaučiasi puikiai.

Be to, nesiskundžia kardiologiniais sutrikimais, kurie per pastaruosius dešimtmečius tapo daugiausiai gyvybių nusinešančia priežastimi. Į tai profesorius atkreipė dėmesį ir gegužės 26-28 d. Vilniuje vykusiame tarptautiniame kardiologų kongrese „Širdies ir kraujagyslių ligų progreso stabdymas“.

Norėdamas sumažinti kas antrą gyvybę Lietuvoje pasiglemžiančių susirgimų atvejų skaičių, Louis J. Ignarro sutiko pasidalinti savo ilgo ir sveiko gyvenimo paslaptimis. Jo teigimu, jeigu ligos pradžiai galima užkirsti kelią, nederėtų dvejoti, nes gydymas yra daug sudėtingesnis procesas nei sveikos gyvensenos laikymasis.

Atradimas atvėrė naujų galimybių

„Tapus Nobelio premijos laureatu, mano gyvenimas pasikeitė neatpažįstamai. Sulaukus tokio masto pripažinimo, atsirado daugybė galimybių, kurios anksčiau buvo neįmanomos.

Žvelgiant iš mokslinės pusės, į savo laboratoriją pritraukiau puikių mokslininkų, tyrimus remiančių investuotojų. Taip pat gavau daugybę pakvietimų dėstyti, skaityti pranešimus konferencijose, kongresuose bei kituose renginiuose. Nors kartais kiek šiek tiek pavargstu, tikrai negaliu skųstis – myliu savo darbą ir jaučiuosi tikrai pagerbtas dėl sulaukto pripažinimo.

Manau, kiekvienas mokslininkas trokšta, kad jų darbas sulauktų pripažinimo. Be to, tai suteikė man progą susipažinti su tuometiniu JAV prezidentu Billu Clintonu. Galiu pasakyti tik tiek, kad iš visų mano sutiktų vyrų, jis veikia greičiausiai.

Užteko, kad trims sekundėms nusisukčiau, o jis jau fotografavosi su mano žmona, apkabinęs ją per liemenį! Žinant skandalą, kuris vėliau sukrėtė Baltuosius rūmus, manau, joks vyras nenorėtų matyti šio vaizdo“, – juokėsi profesorius.

Savo dieną pradeda ketvirtą ryto

„Širdies ir kraujagyslių funkcijų tyrimas mane patį paskatino keistis. Iki 1984 metų rūkiau daugiau, nei kaminas, bet atliekant įvairius bandymus su kraujagyslėmis, darėsi vis sunkiau paneigti joms rūkymo daromą žalą

. Taigi, prieš daugiau nei 30 metų nusprendžiau šio įpročio atsisakyti. Taip pat pradėjau sportuoti: bėgioti, važinėtis dviračiu.

Pagalvokite, niekada pernelyg nesidomėjęs sportu, gerokai virš 50 metų sulaukęs vyriškis nubėgo net 15 pilnų maratonų!

Iš tikrųjų, net ir būdamas jaunesnis nesvajojau, kad nubėgsiu 42 kilometrus be didesnio vargo. Be to, priklausau sporto klubui, kuriame lankausi 6 kartus per savaitę. Net ir keliaudamas stengiuosi nesutrikdyti savo dienotvarkės – keliuosi 4 valandą ryto, keliauju į sporto klubą, kuriame bent porą valandų intensyviai paprakaituoju mindamas dviratį.

1 | 2

(68)
(6)
(62)

Komentarai (24)