Ginklas, keliantis baimę net Rusijai: kuo ypatinga „Javelin“, kodėl jo taip nori visos kariuomenės ir kodėl jį nusipirko net ir Lietuva (Video) (8)

2018-01-04

Kuomet Rusija suteikė pagalbą smogikams Ukrainoje, rusų tankų kolonos atliko svarbų vaidmenį kovoje su Ukrainos kariuomene, ypač tokių mūšių, kaip 2015-aisiais vykusių šalia Donecko tarptautinio oro uosto, metu, rašoma „The National Interest“. Jau tuomet JAV „vanagai“, pavyzdžiui, tokie politikai kaip Johnas McCainas, reikalavo, kad šalis suteiktų karinę pagalbą Ukrainai, ir pažymėjo, kad būtent tokia ginkluotė, kaip prieštankinės valdomų raketų sistemos (PTVR) „Javelin“, galėtų iš esmės pakeisti situaciją Ukrainos kariuomenei palankia kryptimi.

Nepaisant to, amerikiečių ginkluotės tiekimas Ukrainai galėjo dar labiau pagilinti konfliktą tarp JAV ir Rusijos. Skirtingai nuo panašaus tipo, irgi JAV gaminamo, prieštankinio įrenginio TOW ar daugelio Rusijos kariuomenėje naudojamų analogų, PTVR „Javelin“ negalėjo pasirodyti Ukrainos kariuomenėje be JAV palaiminimo. Iki praėjusios savaitės, kuomet JAV valdžia vis dėlto apsisprendė ir priėmė Ukrainai palankų sprendimą.

Leidinys „The National Interest“ savo straipsnyje paaiškina, kodėl šis ginklas yra toks svarbus ir atskleidžia jo tikrąsias galimybes.

FGM-148 „Javelin“ yra vienas geriausių nešiojamų prieštankinių kompleksų pasaulyje. Tai taip pat yra labai brangus ginklas, ir kiekviena raketa įprastai kainuoja brangiau negu tikslas, kurį ji sunaikina. JAV kariuomenėje „Javelin“ pradėti naudoti XX a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje. Lietuva 2002-aisiais metais tapo pirmąją Rytų Europos šalimi, įsigijusia šių prieštankinių sistemų. 2004-aisiais mūsų kariuomenę pasiekusi „Javelinų“ partija kainavo 9 mln. dolerių. Dar viena 7 mln. eurų vertės partija pasiekė Lietuvą 2016-aisiais.

Praktiškai „Javelin“ puikiai užsirekomendavo Irake, Afganistane ir Sirijoje. Ši raketa turi vieną ypatybę, kuri leidžia jai sunaikinti iš esmės bet kokį tanką pasaulyje: ji smogia į labiausiai pažeidžiamą viršutinę šarvo dalį. Maža to, „Javelin“ naudojama technologija leidžia pasiekti daug geresnį tikslumą, negu kiti analogai. Nedidelis jos svoris leidžia suduoti patikimą atsakomąjį smūgį „masiniam ir netikėtam tankų išpuoliui“. Su tokiu scenarijumi amerikiečiai susidūrė karinės operacijos „Dykumos skydas“ metu, kuomet JAV pėstininkai sėkmingai gynė Saudo Arabijos teritoriją, o taip pat gali susidurti ir Baltijos šalyse, pažymima leidinyje.

„Javelin“ raketos pasirodė tokios efektyvios, kad daugeliu atvejų jų tiekimo klausimas turi politinį atspalvį.

Kuo išsiskiria ši „ietis“, ir kodėl ji tokia geidžiama kiekvienos šalies kariuomenėje?

„Javelin“, kurį į lietuvių kalbą išversti galima kaip „ietį“, labiau panašus į metro ilgio kuoką. Tačiau PTVR neišvaizdumas ar pavadinimas neturėtų klaidinti, jame yra įdiegtos sudėtingos infraraudonųjų spindulių technologijos, leidžiančios aptikti ir sunaikinti taikinį net keliais būdais. Terminis, keturiskart priartinantis vaizdą, o jau tikslinant taikinio koordinates – ir iki 12 kartų priartinantis, ekranas. Pačioje raketoje įrengtas dar vienas infraraudonųjų spindulių daviklis leidžia naudotis dar papildomu priartinimu iki 9 kartų.

Pati paleidimo sistema, kartu su raketa sveria 23 kilogramus (didžioji svorio dalis ir tenka pačiai raketai). Paleisti raketą galima pritūpus, ar net sėdint. Tai daug patogiau, negu TOW tipo raketos, kurias paleisti dažnu atveju reikės sunkios įrangos. Kita vertus, maratoną su šita „kuoka“ taip pat vargu ar norėsis bėgti.

Aptikus taikinį ir paleidus raketą, „Javel“ iššaunama „minkštojo paleidimo“ būdu. Tai yra, nenaudojam raketų kuro, o tai sumažina atatranką. Ugnis, paleidžiant raketą leistų priešininkui nesunkiai aptikti šaulį po jos paleidimo, o taip pat sukeltų mirtiną grėsmę, jeigu raketa būtų paleidžiama iš uždaros erdvės, tarkime, iš pastato. Tačiau, nepaisant naudojamos technologijos, atatranka yra ir gana stipri, todėl „stovėti skersai kelio“ nepatartina.

Paleidus raketą „Javelin“ operatorius turėtų… iš esmės jis gali jau pradėti žaisti „gyvatėlę“ savo telefone, jeigu užsimanys, nes skirtingai nuo daugelio kitų prieštankinių raketų, „Javelin“ veikia principu „paleidai ir pamiršk“ – jai nereikia tolimesnio taikinio suvedimo. Paleidęs raketą karys gali ramiai ieškoti slaptavietės, nes raketa padarys visą likusį darbą.

Paleidus „Javelin“ ji apie sekundę skrieja horizontaliai, o tuomet įsijungia jos varikliai, ir ji pakyla į 150 metrų aukštį. Dėka įrengtų daviklių raketa priešo taikinį pasiekia faktiškai vertikaliai.

Tokiu būdu atskriejusi raketa smogia viršutinei karo mašinos šarvo daliai, kuri įprastai būna daug plonesnė už priekinę, ar šonines dalis. „Javelin“ geba pramušti 600-800 mm storio vientisus plieno šarvus. Vertinant šių laikų karo technikos standartais, tai nėra itin daug, dėl taikomų kombinuotų šarvų technologijos. Tačiau „Javelin“ vertės tai nemažina, nes jis bet kokiu atveju sugeba pramušti bent jau viršutinį bet kurios mašinos šarvo sluoksnį.

Gana dažnai viršutinę tankų šarvo dalį saugo dinaminės gynybos sistema. Tai metalinių konteinerių, panašių į plytas, sluoksnis, kurie yra užpildyti sprogmenimis. Jų tikslas – sunaikinti atskriejančius sprogmenis dar šiems nepasiekus pagrindinio tanko šarvo.

Tačiau „Javelin“ yra naudojama dviejų dalių tipo kovinė galvutė, kuri, dėka savo pirminio užtaiso, įveikia dinaminę gynybą. Pirmasis užtaisas sunaikina galimas tanko „plytas“, o jau pagrindinis užtaisas visa savo galia smogia tanko šarvui.

„Javelin“ raketos taip pat efektyviai naudojamos ir tiesioginio, kuomet nėra galimybių ar poreikio smogti iš viršaus, taikymosi atveju. Tai gali būti apkasai, įvairios karinės technikos priemonės, įėjimai į urvus, taip pat žemai skraidantys sraigtasparniai. Vienas iš galimų PTVR „Javelin“ trūkumų – tai trumpas šaudymo nuotolis, siekiantis iki 2,5 kilometrų. Jo užtenka daugeliu atveju mūšio metu, tačiau net ir senesnio tipo TOW ar „Kornet“ raketos taikinį gali pasiekti už 5 ar net daugiau kilometrų.

Rusija suvokia, kokias galimybes turi PTVR „Javelin“, ir savo naujausių tankų modeliuose taiko atitinkamas gynybos sistemas. Naujausi dinaminės apsaugos „Reliktas“ ir „Malachitas“ modeliai naudoja dvigubą dinaminės plokščių apsaugos būdą, kurie aktyvuojasi radaro pagalba ir skirti neutralizuoti anksčiau minėtą dvigubo užtaiso mechanizmą. Taip pat yra naudojamos infraraudonųjų spindulių granatų spąstų sistemos, kurios leidžia apgauti raketą ir nukreipti ją nuo pagrindinio taikinio.

Tačiau „Javelin“ taip pat tobulėja – naujausi infraraudonųjų spindulių įrenginiai geba „kiaurai matyti“ šiuolaikines apsaugos sistemas, o taip pat suseka infraraudonųjų spindulių „spąstus“.

Kol kas nėra tiksliai aišku, ar sugebės „Javelin“ įveikti naujausias rusų tankų gynybos sistemas. „Nebent Maskva sugalvotų pasikviesti Vašingtoną išbandyti savo prieštankines raketas ant savo geriausių tankų, surengus kažką panašaus į draugiškas varžybas“, – rašoma „The National Interest“.

Tai, kiek gi geras yra PTVR „Javelin“?

Šį kompleksą amerikiečiai kurti pradėjo dar 1970-1980 metais, kuomet JAV karinei vadovybei teko spręsti košmariško sovietų tankų ordos stabdymo Europoje klausimus. PTVR „Javelin“ JAV kariuomenės ginkluotėje atsidūrė 1996-aisiais, tai yra, jau po Šaltojo karo pabaigos. Pirmą sykį kare jos buvo panaudotos 2003-iaisiais, JAV karinės operacijos Irake metu.

Tuo metu JAV negalėjo siųsti savo kariuomenės į Irako šiaurę antžeminiu būdu, todėl lėktuvais buvo perkeliami nedideli smogiamieji spec. padalinių būriai. Po to amerikiečiai prieš irakiečius kariavo kartu su kurdų pešmergais. Mūšio Debekos perėjoje metu kelios dešimtys spec. dalinio karių ir didelis pešmergų būrys visiškai sunaikino Irako mechanizuotą kuopą, kurią sudarė daugiau nei 100 karių. Amerikiečiai tuo metu turėjo vos keturias „Javelin“ sistemas. Operatoriai paleido 19 raketų, iš jų 17 pataikė į taikinį, ir sunaikino du T-55 tankus, aštuonis šarvuočius ir kelis sunkvežimius. Remiantis turima informacija, visos „Javelin“ raketos buvo paleistos iš tolesnio nei 2200 metrų atstumo. Tai yra, tai buvo praktinis jų techninių ribų patikrinimas. Vieną raketą pavyko pataikyti iš 4,2 kilometrų atstumo.

Karo Irake metu „Javelin“ sunaikino dar kelis tankus, nors ir ne pačius šiuolaikiškiausius. Aktyviajai karo fazei priartėjus į pabaigą, amerikiečiai atrado šių prieštankinių raketų universalumą, kuris leido sunaikinti ne vieną priešo artilerijos pabūklą, sunkiąją ginkluotę, raketas, netgi visureigius. Kitą pėstininkų turima ginkluotė pasirodė ne tokia efektyvi atliekant tikslinius smūgius.

Liūdnoji šio fakto ironija yra ta, kad „Javelin“ viena raketa kainuoja apie 80 tūkst. dolerių, o tai yra gerokai daugiau, negu tos ginkluotės sistemos, kurias jos sunaikino. Dėl šios priežasties amerikiečių kariuomenė kartais stabdydavo PTVR naudojimą karo veiksmų Afganistane metu.

Tačiau, žinant, kiek milijonų JAV išleidžia lėktuvų antskrydžiams, ar kelių smogikų medžioklei, „Javelin“ raketų panaudojimas nebeatrodo toks keistas. Net ir atsižvelgiant į civilių aukų skaičių, „Javelin“ šiuo atžvilgiu veikia gerokai tiksliau negu galimas apšaudymas artilerijos pabūklais ar galingos bombos su lazerinio taikymosi sistema.

Tačiau, vertinant šį prieštankinį ginklą, reikėtų turėti omenyje, kad kol kas prieš šiuolaikinius tankus jis aktyviai nebuvo naudojamas, skirtingai nuo TOW ar „Kornet“.

Politinis kovos laukas

„Javelin“ yra viena iš efektyviausių kilnojamų JAV kariuomenės gynybos sistemų. JAV tiekia PTVR „Javelin“ daugeliui NATO šalių, įskaitant Prancūziją ar Didžiąją Britaniją, o taip pat savo Artimųjų Rytų sąjungininkėms – Saudo Arabijai ir Jungtiniams Arabų Emyratams. Šiuos kompleksus noriai perka ir Azijos-Ramiojo vandenyno regiono šalys, tokios kaip Australija, Indonezija ir Taivanis.

Dėl savo gerų kovinių duomenų „Javelin“ pardavimai yra visuomet siejami su politika ir turi karinę reikšmę. Pavyzdžiui, JAV leido įsigyti 120 „Javelin“ vienetų Estijai ir 260 vienetų – Lietuvai. Jeigu į šias Baltijos valstybes įsiveržtų Rusijos tankų kariniai daliniai (tai menkai tikėtina, tačiau tokia galimybė iššaukia nerimą, nes mažosioms NATO šalims būtų sunku apsiginti), tai „Javelinais“ ginkluoti pėstininkai taptų pirmąją Baltijos šalių gynybos linija, iki atvykstant NATO pajėgoms.

Teoriškai panaši situacija susidarė ir Artimuosiuose Rytuose, kur JAV aprūpina savo sąjungininkų pajėgas prieštankinėmis sistemomis. Nors oficialiai valdžia teigia tiekianti senesnes PTVR versijas TOW, tačiau „The National Interest“ teigimu, šių metų vasarį kurdų pajėgos netoli Al Chadadžio gyvenvietės paleido „Javelin“ raketą, sunaikindami sprogmenų prikimštą sunkvežimį, kuris skriejo jų link. Naujiena, kad kurdai turi „Javelin“ sistemą sukėlė didelį skandalą, nors amerikiečiai iki šiol neigia, kad tiekia šią ginkluotę pajėgoms, prieš kurias kovoja ir jų NATO sąjungininkė Turkija.

Tikėtina, kad kurdai „Javelin“ gavo kaip palikimą iš kartu su jų daliniais kovojusių JAV spec. padalinių, arba iš „draugiškos“ Artimųjų Rytų valstybės sandėlių. Vien šiais metais Turkijos pajėgos neteko daugiau nei 10 „Patton“ tankų, kurie buvo sunaikinti ISIS ir kurdų prieštankinėmis raketomis. Tačiau kol kas nėra jokių įrodymų, kad tai buvo būtent „Javelin“ tipo raketos.

Bet kokiu atveju, PTVR „Javelin“ išlieka viena iš pačių grėsmingiausių JAV pėstininkų ginkluotės dalių. Panašu, kad JAV ir toliau tobulins šių raketų galimybes bei pateiks naujus jos modelius. Tokių raketų turėjimas ar, atvirkščiai, nebuvimas mūšio lauke gali gerokai pakreipti įvykius jame, todėl „Javelin“ ir patraukia tokį didelį dėmesį. Ypač dabar, kai paaiškėjo, kad Ukraina įsigyja šių prieštankinių raketų, o tai reiškia, kad Rusijos karinė technika Donbase gali sulaukti per pastaruosius tris metus nematyto atsako.

Aut. teisės: TV3

(68)
(8)
(60)

Komentarai (8)