Kaip daržovės akimirksniu paverčiamos į mėsą: tai, kas iki šiol buvo fantastika, Beyond Meat jau daro realybėje ir pardavinėja vos už kelis dolerius (5)

2019-08-11

Kompanijos vertė viršija $10 mlrd. Tačiau vegetarus baugina mėsainių kotletų „mėsingumas“

Didžiosios Britanijos premjeras Winstonas Churchillis buvo ne tik talentingu politiku, bet ir tikru vizionieriumi. Savo 1931 metai publikuotoje esė jis rašė: „Absurdiško visos vištos auginimo vien tam, kad suvalgytume krūtinėlę ar sparnelį, atsikratysime, tinkamoje terpėje augindami šias dalis atskirai. <…> Naujasis maistas praktiškai nesiskirs nuo natūralaus“<…>.

Praėjus beveik 90 metų, Churchillio pranašystė pildosi. Dabar daug kompanijų gamina dirbtinę mėsą ir pieno produktus, kuriuos sunku atskirti nuo natūralių. Ir tai ne unikalūs vienetiniai, kelis šimtus tūkstančių dolerių kainuojantys, egzemplioriai (2013 olandų mokslininkas Mark Post pristatė mėsainį, kurio kotletas buvo išauginta iš karvės kamieninių ląstelių – €250 tūkstančių projektą finansavo Sergey Brin), o prieinami maisto produktai, kurių galima įsigyti prekybos centruose. Be to, tikros mėsos vartojimas siejamas su globaliu atšilimu: kiekvieno jautienos kilogramo pagaminimas sukuria 26,5 kilogramo anglies dvideginio.

Beyond Meat – viena iš kompanijų, dirbtinę mėsą kuriančių iš augalinių komponentų. Šį pavasarį ji atliko pirminį viešą siūlymą (IPO), kurio metu jos akcijos pabrango 800%, o kapitalizacija pasiekė $14 mlrd. (dabar ji yra $11 mlrd.). ⁠O tai yra daugiau nei 25% S&P 500 sąrašo kompanijų. Kuo kompanija patraukė investuotojus, tarp kurių buvo Billas Gatesas ir Leonardio di Caprio?

Atsitiktinis atradimas

Beyond Meat įkūrėjas Ethan Brown išaugo Vašingtone ir nuo vaikystės dievino gyvūnus. Viskas prasidėjo nuo to, kad jo tėvas, filosofijos profesorius, ketindamas pradėti pieno produktų verslą, Marylando valstijoje įsigijo nedidelę fermą. Šeima atvykdavo ten savaitgaliais. Kaime išaugęs Browno tėvas tuo metu valdė fermą, kurioje laikė mažiau nei 100 holšteino veislės pieninių karvių. Leisdamas laiką gamtoje, jo sūnus ėmė mąstyti apie požiūrio į žemės ūkyje naudojamus gyvulius ir naminius gyvūnus skirtumus. Šis klausimas Brownui ramybės ėmė neduoti po to, kai skerdyklon pasiuntė šlaunikaulį susilaužiusią karvę. „Niekados nebūtume taip pasielgę su savo šunimi. Man tai buvo įdomus filosofinis klausimas. Mokykloje tave moko nediskriminuoti žmonių pagal išvaizdą. O visi skirtumai tarp mylimų ir naikinamų gyvūnų – paviršiniai“, – po daugelio metų aiškino Beyond Meat įkūrėjas.

Valstybės valdymo ir verslo valdymo magistro laipsnius Kolumbijos universitete įgijęs Brownas apie 10 metų dirbo Ballard Power Systems – Kanados kompanijoje, kurios specializacija – kuro elementų gamyba. Vėliau jis investavo į kelis vegetariškus Vašingtono restoranus ir svarstė ar realu sukurti dirbtinę mėsą.

Paaiškėjo, kad taip. Brownas stengėsi atsakymo ieškoti mokslinėje literatūroje ir aptiko Misūrio universiteto biologijos inžinerijos ir maisto mokslų profesoriaus Fu-Hung Hsieh darbus, kuriuose nagrinėjamos sojos baltyminių analogų savybės. Fu-hung Hsieh buvo įsitikinęs, kad iš jų pagaminta mėsa daug naudingesnė žmogui ir aplinkai nei padaryta iš mėsos. Iš sojos pramonės ir JAV Žemės ūkio ministerijos gavęs finansavimą, jis su savamoksliu inžinieriumi Howard Huffu ėmėsi kurti sojų pupelių produktą, kurio skonis ir struktūra primintų vištieną.

Hsieh ir Huffas dirbtinės mėsos receptą kūrė 15 metų. Įvairius ingredientus jie kraudavo į pirmą kartą XIX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje sukurtą specialų presą (ekstruderį), skirtą dešrų gamybai. Dabar jais gaminami makaronai, saldainiai ir naminių gyvūnų maistas – sukraunamos žaliavos, įrenginys jas sumaišo, įkaitina, išspausdamas formuoja ir supjausto gautą produktą. 2010 metais tyrėjai suteikė savo technologijų naudojimo licenciją metais anksčiau įkurtai Browno kompanijai Beyond Meat. Jie ir Misūrio universitetas – kuriam irgi priklauso nedidelė Browno kompanijos dalis – gauna dalį dirbtinės mėsos gamintojų pajamų.

Ir vegetarams, ir mėsėdžiams

2013 metais Beyond Meat atidarė pirmąją įstaigą Kolumbijoje, Misūrio valstijoje (kompanijos laboratorija yra Kalifornijoje). Ten dirbo 35 žmonės, maišę sausus ingredientus su vandeniu ir krovę masę į ekstruderį. Po kelių minučių iš kito preso galo išlįsdavo 2 metrų ilgio dirbtinės mėsos juostos. Įmonė per metus galėjo pagaminti 18 milijonų vištų mėsos ekvivalentą. Ir dar reikia atminti, kad paukščių fabrikuose vienoje patalpoje paprastai laikoma po 20 tūkstančių paukščių broileriams, ir tokios įmonės sukuria daugybę atliekų.

Pagrindinis Beyond Meat produkcijos komponentas – iš sėjamojo žirnio gaunami baltymai. Žirnius daugiausiai tiekia Kanada ir Prancūzija. Dar pridedama burokėlių dažiklio ir burokėlių sulčių, kad dirbtinė mėsa būtų „kruvinesnė“ ir sotesnė, o tvirtumo priduoda bulvių krakmolas ir kokosų aliejus.

Mėsainių kotletų, dešrų ir faršo iš mėsos pakaitalų galima rasti daugelio JAV prekybos tinklų parduotuvių lentynose: Kroger, Target, Whole Foods Market. Patiekalus iš Beyond Meat produkcijos parduoda T.G.I. Friday’s, Dunkin' Donuts, Carl's Jr. ir kiti restoranai. Brownas tiksi, kad kompanija ateityje iš dirbtinės mėsos išmoks kurti bekoną ir didkepsnius.

Beyond Meat tikslingai vengia smerkti įprastą mėsą vartojančius žmones. Kompanija pabrėžia, kad jos auditorijoje yra ir vegetarų, ir kokių nors dietų visai nesilaikančių. Tai nėra tušti teiginiai: 93% mėsainių kotletų pirkėjų Kroger prekybos centruose pirmoje 2018 metų pusėje pirko ir mėsos gaminių.

„Norint įsigyti Tesla, reikia daug pinigų. O nusipirkti Beyond Burger ir taip išreikšti savo poziciją galima vos už $6“
Atsisakyti pirkėjų grupės būtų neteisinga, mano Brownas. Taip galima pritraukti daugiau pirkėjų: produktų pakaitalų rinka JAV yra $13 mlrd., o mėsos – $1,4 trln. Neutrali Beyond Meat pozicija patraukli ir mėsos atsisakantiems tikslingai, pavyzdžiui, Z ir tūkstantmečio kartos atstovams. „Norint įsigyti Tesla, reikia daug pinigų. O nusipirkti Beyond Burger ir taip išreikšti savo poziciją galima vos už $6“, – sako kompanijos įkūrėjas.

Kompanijos produktai pirkėjams patinka – kai kurie vegetarai netgi sao, kad juos netgi baugina mėsainių kotletų „mėsingumas“.

Bręstanti konkurencija

Beyond Meat šį pavasarį išėjo į biržą. Jos IPO tapo vienu iš stambiausių šiais metais. Kompanijos akcijos per 2,5 mėnesio pakilo 800% – nuo $25 iki $200. Tačiau kai kurie ekspertai suglumę: kaip kompanija, kuri netgi neneša pelno (prognozuojama, jos pajamos šiais metais bus $221 mln.), galėjo būti įvertinta $14 mlrd.? „Kiek suprantu, tai geras produktas, tačiau… [kainos] įvertinimo požiūriu situacija atrodo absurdiška“, – duodamas interviu CNBS sakė pagrindinis Joule Financial kompanijos investicijų direktorius.

„Niekada nestatyčiau prieš amerikiečių meilę mėsainiams.“
Dėl to liepos gale kompanijos akcijos ėmė pigti. Prieš pasirodant antro ketvirčio ataskaitoms, vertybinių popierių kotiruotės sumažėjo 14%. Bloomberg aiškino, kad tolesniu akcijų brangimu abejoja netgi labiausiai užkietėję „jaučiai“: juos suglumino pernelyg spartus vertybinių popierių brangimas. Ir nors Beyond Meat tapo pirmąja tokia į biržą išėjusia kompanija, į pakaušį jai alsuoja daugybė konkurentų. Impossible Foods mėsainių kotletų galima rasti Burger King. Birželį JAV korporacija Tyson Foods pradėjo gaminti vegetariškus produktus, tarp kurių buvo dirbtinė jautiena ir mėsainiai, kurių kotletas pagamintas pusiau iš žirnių baltymų ir pusiau – tikros mėsos. Nestle ir Kanados Maple Leaf Foods taip pat pradeda pardavinėti produktus iš mėsos pakaitalų.

„Niekada nestatyčiau prieš amerikiečių meilę mėsainiams. Net jeigu jos [kompanijos] pasiims 1–2% rinkos, tai jau bus didelis verslas. Tačiau konkurencija bus arši“, – mano maisto pramonės konsultavimo kompanijos Pentallect partneris Bobas Goldinas.

Subway siūlo savo pirmąjį sintetinės mėsos sumuštinį

Rugsėjį kompanija Subway pradės pardavinėti naują produktą, kurį vadina evoliuciniu klasikinio sumuštinio vystymosi etapu. Kalbama apie sumuštinį su maltinukais ir „Beyond Meatball Marinara“ padažu, pakeisiančiu įprastą „subą“. Jame vietoje ttirkos mėsos bus naudojama aukštųjų technologijų imtacija.

Sybway naujus maltinukus iš pseudojautienos tieks Beyond Meat kompanija, anksčiau jau sudariusia identiškus kontraktus su kitais greito maisto tinklais JAV ir Kanadoje. Jos atstovai didžiuojasi pasiekimais ir tikina, jau metų gale pradėsiantys gauti pelną. Taip bus galima praplėsti mėsos pakaitalų asortimentą, pridedant ten ir pasninkavimui tinkamus baltyminius produktus, taip palaikant judėjimą už mėsos atsisakymą.

Toks „baltyminės sojų masės“ gamintojo ir restoranų tinklų aktyvumas – ne atsitiktinis. Praeitą savaitę FDA leido naudoti „sojos legemglobiną“ – tą patį mėsos pakaitalą, sukonstruotą iš augalinės kilmės baltymų. O tai reiškia, kad JAV produktai „su mėsos imitacija“ pripažinti saugiais ir juos naudoti galima visiškai legaliai


Aut. teisės: www.technologijos.lt

(17)
(8)
(9)

Komentarai (5)

Visi šio ciklo įrašai