Ekspertai: nauja epidemija prasidės nuo gyvulių (10)

2008-10-23

Iš besivystančių šalių Vakarus gali pasiekti dar nematytos epidemijos, perspėja sveikatos apsaugos ekspertai. Kai kurie iš jų mano, kad sunkus ūminis respiracinis sindromas (angl. SARS) – tik repeticija prieš kur kas baisesnę epidemiją, rašo JAV dienraštis „USA Today“.

Dienraštis remiasi JAV nevyriausybinės organizacijos „Trust for America‘s Health“ pranešimu, kuriame nurodoma, kad šalyje kasmet nuo naujų ir seniai pamirštų infekcinių ligų protrūkių miršta daugiau nei 170 tūkstančių žmonių. Dalis šių ligų į Ameriką patenka iš užsienio.

Už filantropines programas atsakingas bendrovės „Google“ padalinys „Google.org“ šią problemą laiko tokia rimta, kad neseniai epidemiologams skyrė 15 mln. dolerių paramą tyrimų plėtrai ir spartinimui. Pasitelkusi šiuolaikines technologijas – didelės raiškos palydovinę vizualinių stebėjimo įrangą, galingus kompiuterius ir itin sparčias genetinės analizės priemones – „Google“ siekia nustatyti „karštuosius taškus“, kuriuose gali prasidėti naujos infekcijos, padėti atrasti ir ištirti naujus ligų sukėlėjus, o taip pat besivystančiose šalyse sukurti ankstyvojo perspėjimo sistemas, kad vietinė valdžia galėtų nuslopinti epidemijų protrūkius, kol jie dar nepradėjo kelti globalios grėsmės.

„Google.org“ vykdomasis direktorius Larry Brilliantas mano, kad pasaulinės ekonominės krizės sąlygomis išauga pandemijų tikimybė, nes valstybės bus priverstos sumažinti sveikatos apsaugai skirtas išlaidas, rašo „USA Today“. „Gamta turi savo tvarkaraščius. Ji nekreipia dėmesio į Niujorko biržos indekso pokyčius. Mes neišvengiamai ir nenumaldomai artėjame prie pandemijos“, - tvirtina jis.

Dienraščio teigimu, sunkus ūminis respiracinis sindromas (SARS) parodė, kad šiai ligai užkirsti kelią buvo mėginama tradicinėmis priemonėmis – įvedant kelionių apribojimus, naudojant ligonių izoliavimą ir karantiną. Tačiau ši infekcija atskleidė, kaip sparčiai užkrečiamosios ligos plinta reaktyvinės aviacijos amžiuje: JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, per 6 savaites SARS virusas paplito po visą pasaulį, užkrėtęs 8273 žmones ir pražudęs 775. Kanadoje nuo šios ligos mirė 44 pacientai, buvo užsikrėtę 432 žmonės, daugiau nei 15 tūkstančių pateko į karantiną. JAV gydytojai išgydė 27 į šalį atvykusius SARS užsikrėtusius asmenis. „Dėl to, kad JAV nekilo SARS protrūkis, turime būti dėkingi tik aklai sėkmei“, - pareiškė Kolumbijos universiteto epidemiologas profesorius Ianas Lipkinas, kurio vadovaujama tyrėjų grupė genetiniais tyrimais identifikavo daugiau nei 75 naujus virusus.

Pasak jo, viskas gerai baigėsi tik todėl, kad iš Singapūro į konferenciją Niujorke atvykęs gydytojas jautėsi pakankamai gerai, kad galėtų išskristi į namus. Tačiau Frankfurte jo būklė jau buvo prasta. Pasak profesoriaus Lipkino, jeigu Niujorke jis būtų patekęs į ligoninę ir užkrėtęs kitus pacientus ar personalą, Niujorke būtų kilęs toks pat SARS protrūkis, kaip ir Vietname, Toronte ir Honkonge.

Didelė tikimybė, kad nauja JAV pasieksianti epidemija bus čikungunijos karštinė, rašo „USA Today“. Šios ligos pavadinimas viena Afrikos kalba reiškia „sulinkimą“. Čikunguniją platina uodai, jos požymiai – sunkios formos gripą primenantys simptomai, o taip pat sąnarių „laužymas“. Kartą užsikrėtęs ligonis šia karštine gali sirgti visą gyvenimą.

Čikungunijos karštinė per 2 metus iš Rytų Afrikos pasiekė Indijos vandenyno salas, 266 tūkstančiai žmonių užsikrėtė, 255 iš jų mirė. Iš ten virusas peršoko į Indijos pusiasalį, užkrėtęs daugiau nei 1,5 milijono gyventojų ir pražudęs iki 90 tūkstančių, daugiausia vyresniojo amžiaus žmonių. Dabar jis plinta po Pietryčių Aziją, dėl genetinių pakitimų prisitaikė prie tigrinių uodų, kurie, beje, gyvena ir Amerikoje, rašo „USA Today“. Remdamasis medicinos žurnale „Lancet“ paskelbtu straipsniu, dienraštis praneša, kad rugpjūčio mėnesį čikungunijos karštinė pasiekė Ravenos miestą Italijoje. Čia vietiniai tigriniai uodai paragavo Pietų Indijos gyventojo, atvykusio aplankyti Italijoje gyvenančių giminaičių, kraujo. Dėl to šiuo virusu buvo užkrėsta daugiau nei 250 žmonių.

Nors 7-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo paskelbta, kad infekcinės ligos liko praeityje, po kurio laiko ėmė ristis vis naujų infekcijų bangos: „legionierių liga“, salmoneliozė, paukščių gripas, AIDS, vaistams atspari tuberkuliozė ir kt. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, infekcinės ligos kasmet pražudo apie 57 mln. žmonių – tai sudaro 26 proc. visų mirties atvejų pasaulyje. Tačiau jei prasidėtų pandemija, mirtingumas bus kur kas didesnis, teigia specialistai.

Tačiau kaip kyla epidemijos? „USA Today“ primena šių metų vasario mėnesį žurnale „Nature“ paskelbto tyrimo rezultatus. Išanalizavę 335 epidemijų protrūkius visame pasaulyje nuo 1940 iki 2004 m., mokslininkai nustatė, kad daugiau nei 60 proc. epidemijų, tarp jų ŽIV ir netipinės pneumonijos, prasidėjo nuo jų sukėlėjų „persikraustymo“. Tai yra, gyvūnus užkrečiantys mikrobai ir virusai staiga ima pulti žmones.

Mokslininkus nustebino, kad toks „persikraustymas“ vyksta ne taip dažnai, kaip turėtų būti pagal tikimybių teoriją. „Jei kiekviena iš 50 tūkstančių stuburinių rūšių turi po 20 nežinomų virusų, tai laukinėje gamtoje iš viso tūno maždaug milijonas virusų, apie kuriuos mes nieko nežinom“, - sako „Nature“ paskelbto tyrimo autorius, Kolumbijos universiteto profesorius adjunktas Peteris Daszakas. Pasak jo, pasaulinis atšilimas, miškų kirtimas, žmonių susitelkimas miestuose tik stiprina žmonių ir mikrobų kontaktus.

Be to, mokslininkai primena, jog naujas ligų epidemijas paskatins ir klimato kaita.

Aut. teisės: TV3

(0)
(0)
(0)

Komentarai (10)